Liga yra nemalonus laikotarpis ne tik dėl prastos savijautos, bet ir dėl nedarbingumo ir dėl to sumažėjusių pajamų. O dar nemaloniau būna tuomet, kai biuletenį tenka imti atostogų metu. Taigi, liga atostogų metu nebūtinai reiškia, jog darbuotojo kasmetinių atostogų dienos yra išnaudojamos sveikti. Išsiaiškinkime, ką daryti tokiose situacijose ir kokios yra jūsų teisės.
Kas nutinka su nepanaudotomis nedarbingumo atostogomis išėjus į pensiją?
Kada atostogos perkeliamos?
Darbo kodeksas numato, jog tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes serga ir yra laikinai nedarbingas (vadinasi - gauna laikinojo nedarbingumo pažymėjimą), suteiktos kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos. Jei darbuotojas susirgo atostogų metu, nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
„Darbuotojas gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų“, - sako E.Kiznė.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jei darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, bet pasveiksta atostogų metu, jos yra pradedamos iškart po to, kai baigiasi biuletenis. Pavyzdžiui, jeigu atostogos buvo numatytos nuo balandžio 4 d. iki 15 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas suserga ir tęsia nedarbingumą iki balandžio 7 d., jo atostogų pradžia laikoma balandžio 8 d. d. O dėl likusių neišnaudotų 4 d. d. darbuotojas ir darbdavys jau turi tartis iš naujo.
Jeigu asmuo praserga visą atostogų laikotarpį, nepanaudotos kasmetinės atostogos darbuotojui turi būti suteikiamos kitu šalių sutartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Arba darbuotojo prašymu neišnaudotų atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų atostogų gairės
VDI informuoja, jog kai dėl svarbių priežasčių darbuotojas turi pertraukti kasmetines atostogas, darbdavys turi pareigą jas perkelti į kitą laiką arba pratęsti. Darbuotojui negalint pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį anksčiau minėtais atvejais, kasmetinėms atostogoms dar neprasidėjus, tokių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos.
Jeigu šios aplinkybės atsiranda kasmetinėms atostogoms jau prasidėjus, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
Pavyzdys:
Darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti kasmetinių atostogų laikotarpiu. Tokiu atveju kasmetinių atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
O jeigu darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti - kasmetinės atostogos suteikiamos kitu šalių sulygtu laiku.
Tarkime, darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo spalio 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki spalio 11 d. - kasmetinių atostogų pradžia laikoma spalio 12 d. O jeigu darbuotojas suserga spalio 5 d. ir serga iki 22 d.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas atostogaujant
Kita pasitaikanti situacija - kai darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios. Advokatės teigimu, tuomet kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Tokiu atveju kasmetinių atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Dar vienas variantas - kai darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti. Tokiu atveju kasmetinės atostogos suteikiamos kitu su darbdaviu sutartu laiku.
„Galima susitarti, jog atostogos bus suteiktos netrukus po neįvykusių atostogų arba vėliau“, - patarė darbo teisės žinovė.
Ar sergant kaupiasi atostogos?
Kai darbuotojas suserga ir gauna nedarbingumo pažymėjimą (vadinamąjį biuletenį), dažnai kyla klausimas - ar tokiu laikotarpiu toliau kaupiasi kasmetinės atostogos? Atsakymas nėra visiems vienodas - tai priklauso nuo sergamumo trukmės per kalendorinius metus.
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 straipsnio 3 dalį, laikotarpiai, kai darbuotojas buvo laikinai nedarbingas, įskaičiuojami į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, tik jei jie neviršija 30 kalendorinių dienų per metus.
Taip pat skaitykite: Nepanaudotos atostogos: kompensacija
Jei sergate iki 30 kalendorinių dienų per metus - visos šios dienos laikomos „darbo stažo“ dalimi, už kurią skaičiuojamos kasmetinės atostogos. Tais atvejais, kai žmogus kelis kartus per metus gauna trumpą biuletenį (po 5-10 dienų), bet iš viso per metus nesukaupia 30 dienų, visi tie laikotarpiai įtraukiami į laiką, už kurį priklauso kasmetinės atostogos.
Jei sergate ilgiau nei 30 kalendorinių dienų per metus (pvz., 40, 60, 90 ar daugiau dienų), tik pirmosios 30 dienų yra laikomos įskaitytomis, o visos likusios dienos atostogų stažui nebesiskaičiuoja. Tokiais atvejais per tuos metus gali sumažėti bendra kasmetinių atostogų trukmė, nes dalis metų laikotarpio neįeina į skaičiavimą.
VDI aiškino, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomos ir tos darbo dienos, kuriomis darbuotojas nedirbo dėl laikino nedarbingumo ar sergančių šeimos narių slaugymo.
Inspekcijos atstovai išskyrė, kad atostogos kaupiasi ne tik dirbant ar sergant - į darbo dienų skaičių įskaitoma:
- Faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas;
- Darbo dienos komandiruotėje;
- Darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;
- Darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu suteiktos nemokamos iki 10 d. d. trukmės per metus atostogos;
- Kūrybinės atostogos šalių susitarimu arba, jei tai numatyta darbo teisės normose;
- Teisėto streiko laikas;
- Priverstinės pravaikštos laikas;
- Laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti;
- Papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaikus;
- Laikas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymui, laikas jų mokymui ir švietimui;
- Kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
O, pvz., darbuotojo pravaikštos ar nemokamos atostogos, viršijančios 10 d. d., kasmetinių atostogų nekaupia.
Lentelė: Ar biuletenio metu kaupiamos atostogos?
| Nedarbingumo trukmė per metus | Ar skaičiuojasi į atostogų stažą? | Komentaras |
|---|---|---|
| 5 dienos | ✅ Taip | Visiškai įtraukiamos |
| 20 dienų | ✅ Taip | Visiškai įtraukiamos |
| 30 dienų | ✅ Taip | Maksimalus leidžiamas skaičius |
| 35 dienos | ⚠️ Tik 30 dienų | 5 dienos nesiskaičiuoja |
| 60 dienų | ❌ Tik pirmosios 30 dienų | 30 dienų įtraukiamos, 30 - ne |
| 90 dienų | ❌ Tik pirmosios 30 dienų | Daugiau kaip 2 mėn. - reikšmingas atostogų trumpėjimas |
Atostoginiai ir nedarbingumas: kaip tai veikia?
Auditorė, mokesčių konsultantė Jurgita Navikienė „Delfi“ paaiškino, kaip skaičiuojami atostoginiai ir kada atostogauti apsimoka labiausiai. Anot jos, atostoginiai skaičiuojami, neįtraukiant apmokėjimo už nedirbtą darbuotojo laiką - prastovos, nedarbingumo, nemokamų atostogų ir pan. Todėl paskelbta prastova ar nedarbingumas jokios įtakos darbuotojo kasmetinėms atostogoms po karantino dažniausiai neturės.
„Kasmetinės atostogos taip pat „užsidirbamos“, kai darbuotojas serga ar yra prastovoje. Antra, apskaičiuojant atostoginius, anksčiau gautas atlyginimas už prastovą arba darbuotojui išmokėta nedarbingumo pašalpa iš darbdavio taip pat įtakos atostoginių dydžiui neturi. Minėtos išmokos nėra įtraukiamos, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį“, - aiškina J. Navikienė.
Vis dėlto yra situacijų, kai atostoginiai darbuotojui gali sumažėti. Jeigu prastova ar nedarbingumas tęsiasi ilgiau, pavyzdžiui, tris ir daugiau mėnesių ir iš karto po to darbuotojui suteikiamos atostogos, tuomet iškyla klausimas - kaip skaičiuoti atostoginius?
„Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, reikia vidutinį darbo užmokestį ir juo remiantis paskaičiuoti atostoginius iš darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio. O darbo sutartyje ne visada įmanoma tiksliai nustatyti visas darbo užmokesčio dalis - ne tik pagrindinę - bazinę darbo užmokesčio dalį, bet ir priedus bei kitas dalis.
Todėl, pavyzdžiui, nesant nustatytos stabilios mėnesio priedo sumos, darbuotojui vidutinis darbo užmokestis gali būti paskaičiuotas tik iš pagrindinės darbo užmokesčio dalies, vadinasi, atostoginiai gali sumažėti“, - pavyzdį pateikia auditorė, tačiau pažymi, kad tai nelaikoma darbdavio piktnaudžiavimu.
Visgi ji pabrėžia, kad sudarant darbo sutartį, turėtų būti aiškiai ir konkrečiai aprašytos visos sudėtinės darbo užmokesčio dalys ir (ar) apskaičiavimo metodika. Tuomet atostoginių suma būtų stabilesnė. „Deja, ne visi darbdaviai dar tai yra numatę“, - sako pašnekovė.
Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių, nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo, t. y. sumažinimo, informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos. Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti, rašoma pranešime.
J. Navikienė pateikė pavyzdį, kaip būtų skaičiuojami atostoginiai darbuotojui, per mėnesį uždirbančiam 1000 Eur „į rankas“. Jeigu darbuotojas birželio mėnesį planuoja išeiti atostogauti, tuomet atostoginiai būtų skaičiuojami iš kovo, balandžio ir gegužės mėnesio duomenų.
Tarkime, darbuotojui nuo kovo 16 d. paskelbta prastova, kuri tęsiasi iki gegužės 31 d. Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, skaičiuojant atostoginius, reikia įtraukti tik atlyginimą už darbą, bet ne apmokėjimą už prastovą.
Jeigu darbuotojas per vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpį - kovą, balandį ir gegužę - dirbo tik nuo kovo pirmos iki penkioliktos dienos ir už pusę kovo mėnesio buvo išmokėta, pavyzdžiui, 500 eurų alga, nes dirbo tik pusę mėnesio, vadinasi, atostoginiai už 20 darbo dienų kasmetinių atostogų arba keturias savaites atostogų būtų 1000 eurų. Tai reiškia, kad dėl prastovos paskelbimo darbuotojas nenukentės - šiuo atveju atostoginiai nesumažės.
Anot mokesčių konsultantės, pirma priežastis, dėl kurios atostoginių suma būtų pati didžiausia, - kai prieš atostogų mėnesį trijų mėnesių laikotarpyje yra gauta didžiausia alga, įskaitant ir mėnesio priedus. Antra priežastis - jeigu darbuotojui už darbo rezultatus buvo išmokėta metinė ar trumpesnio laikotarpio premija, kuri taip pat didina atostoginių sumą.
„Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų ieškoti palankiausių laikotarpių. Jeigu darbuotojo alga nekinta, įprastai ir atostoginių suma bus labai panašaus dydžio, t. y. tokio paties dydžio kaip ir alga“, - aiškina J. Navikienė.
VDI atkreipia dėmesį į dar vieną darbuotojams, turėjusiems prastovas, aktualų klausimą - ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.
VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
„Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.
Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas“, - pranešime žiniasklaidai rašo VDI.
Ar darbdavys gali neleisti vasarą atostogauti?
Maža to, kai kurie darbuotojai nerimauja, ar po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui neleisti vasarą atostogauti.
„Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti“, - informuoja VDI.
VDI primena, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę).
Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.
tags: #ar #prasitesia #atostogos #turint #nedarbinguma