Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija - 377 eurus. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija - 404 eurus.
Vyriausybė taip pat pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Jei įstatymas būtų priimtas, tiek būsimi, tiek esami išankstinių pensijų gavėjai gautų didesnes pensijas iki senatvės pensijos amžiaus ir jau sulaukę jo.
Atnaujinta formulė: pensijos neaugtų, jei BVP ir darbo užmokesčio fondas būtų minusiniai
Kiekvienais metais pagal formulę patvirtinamas indeksavimo koeficientas lemia, kiek augs senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos. Kaip numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatyme, koeficientas apskaičiuojamas išvedus 7 kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo vidurkį. Norint apskaičiuoti indeksavimo koeficientą 2021 metams, atsižvelgiama į 2017, 2018 ir 2019 metų darbo užmokesčio fondo pokytį bei prognozes 2020, 2021, 2022 ir 2023 metams. Būtent remiantis šiais skaičiavimais Vyriausybė ir numatė pensijas kitąmet didinti 7,17 proc.
Tačiau šiuo metu galioja taisyklė, kad pensijos negali būti indeksuojamos, jeigu einamųjų ir po jų sekančių kalendorinių metų BVP augimas arba darbo užmokesčio fondo pokytis yra neigiamas. Tai reiškia, kad nors Lietuva patyrė vieną mažiausių ekonomikos susitraukimų visoje Europos Sąjungoje, o darbo užmokesčio fondas auga, tai vis tiek užkirstų kelią pensijų didinimui, nes vienas iš dviejų rodiklių yra nežymiai neigiamas.
Taip pat skaitykite: NPD skaičiavimas neįgaliesiems
Įvertinus, kad tiek šiemet, tiek kitąmet darbo užmokesčio fondo augimas bus teigiamas, ekonomikos susitraukimas šiais metais dėl COVID-19 menkas, o senatvės pensininkai ir neįgalieji patiria didžiausią skurdo riziką, Vyriausybė pritarė pensijų didinimo formulės atnaujinimui. Ministrų kabinetas siūlo, kad pensijos nebūtų didinamos tik tais atvejais, kai prastai atrodo abu rodikliai - tiek BVP pokytis, tiek darbo užmokesčio fondo pokytis.
Pensijos augs sparčiau nei vidutinis užmokestis
2020 metais prezidento iniciatyva pradėtas taikyti papildomas indeksavimo koeficiento didinimas. Pagrindinis to tikslas - kad pensijos augtų sparčiau nei darbo užmokestis. Kitais metais pensijas didinant 7,17 proc., o darbo užmokesčiui augant 3,3 proc., šis tikslas bus pasiektas, todėl papildomo indeksavimo siūloma atsisakyti.
Pensijų indeksavimas pradėtas 2018 metais. Lietuvos statistikos departamento skelbiami skurdo rizikos rodikliai, kuriuos apskaičiuojant remtasi 2018 metų pajamomis, parodė, kad skurdas tarp senjorų sumažėjo labiausiai - 6,1 proc. punkto.
Ketvirtadienį Seimas ėmėsi prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytų įstatymo pataisų, kuriomis siūloma daugiau pinigų skirti pensijų didinimui. Po pateikimo už atitinkamą įstatymo projektą balsavo 92 parlamentarų, balsavusių prieš nebuvo, bet 2 susilaikė. Šiuo metu Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai. Tačiau taip, kad papildomos lėšos pensijų didinimui neviršytų 75 proc.
Kiekvienų metų pradžioje senatvės ir kitos pensijos yra indeksuojamos arba didinamos atsižvelgiant į kelis skirtingus rodiklius. Tačiau dabar galiojančią tvarką planuojama keisti. Atitinkamo įstatymo projektas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą, kuriai dar turės pritarti parlamentas.
Taip pat skaitykite: NPD reforma Lietuvoje
Nuo kitų metų planuojama keisti „Sodros“ pensijų indeksavimo arba didinimo tvarką. Palyginti su dabartine, ji būtų palankesnė tiems, kurie neturi sukaupę būtinojo darbo stažo ir šiuo metu gauna mažesnes pensijas. Specialistai tokius planus vertina dvejopai. Viena vertus, sutariama, kad būtina mažinti pensininkų skurdo lygį.
Antradienį parlamentas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia indeksuoti senatvės pensijas ir tuo atveju, kai šalies ekonomika traukiasi. Už įstatymo pataisas balsavo 116 Seimo narių, o 1 susilaikė. Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektams. Juose numatoma, kiek bus indeksuojamos senatvės ir kitos pensijas 2021 m. Už tai balsavo 50 Seimo narių, o 5 susilaikė. Balsavusių prieš nebuvo.
Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma?
Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą.
Taip pat skaitykite: Ministro įžvalgos apie socialinę apsaugą
Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Seimo narių pasiūlytam naujam įstatymo projektui. Pagal jį bus indeksuojamos ir valstybinės pensijos, o ne tik senatvės pensijos, kaip yra dabar. Šiuo metu Seime svarstomas prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas papildomai indeksuoti bazinę pensiją, dėl ko maždaug 3 eurais papildomai didėtų bendroji pensijos dalis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, tokiu atveju nereikėtų išskirti tik vienos pensijos dalies.
Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas.
Sparčiau didinti pačias mažiausias pensijas dabar arba tam skirtus pinigus taupyti ir ruoštis artėjančiam sunkmečiui. Abiejų dalykų vienu metu daryti nėra galimybių, tad politikai turės rinktis, ką daryti, kad lietuviškos pensijos padidėtų. Apie tai interviu tv3.lt pasakojo visai neseniai „Sodros“ vadove oficialiai paskirta Julita Varanauskienė.
Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo, kad pensijos ateityje didės, jei augs ekonomika, ir tai, anot jo, nepriklausys nuo politinės valios. „Labai aiškiai pasakome ir tikiuosi, kad tai (pensijų dydis - BNS) nepriklausys nuo politinės valios, tai bus susieta su mūsų ekonomikos augimu. Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, pasaulio ekonomika, vis dar besitvarkanti su pandemijos padariniais, patyrė dar vieną smūgį.
„Nuo šių metų pradžios pakėlėme pensijas labiau, nei numato įstatymas. Tačiau suprantame, kad pagyvenusius žmones ir žmones su negalia vis dar labiausiai paliečia augančios kainos, jie patiria skurdo riziką. Todėl siūlome padidinti jų pajamas ir kuo labiau sušvelninti neigiamą kylančių kainų poveikį. Pritarus ministerijos siūlymams, nuo 2022 metų vidurio vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija siektų apie 482 eurus (padidėtų apie 22 eurus), o turint būtinąjį stažą - 510 eurų (padidėtų apie 25 eurais). Vidutinės netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos, priklausomai nuo asmenims netekto darbingumo lygio, papildomai didėtų nuo 10 iki 21 euro.
Papildomai indeksuotos socialinio draudimo pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip 2022 m. Kadangi valstybinės pensijos mokamos už praeitą mėnesį, naujo indeksuoto dydžio pensijos būtų pradėtos mokėti 2022 m. Socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal 7 metų darbo užmokesčio fondo pokyčio vidurkį. Be to, esant „Sodros“ biudžeto pertekliui, socialinio draudimo pensijų individualioji dalis gali būti indeksuojama papildomai, šiam indeksavimui panaudojant ne daugiau kaip 75 proc.
Įvertinus socialinio draudimo pensijų gavėjų skaičiaus pokyčius, šių pensijų papildomam indeksavimui papildomai reikės apie 53 mln. eurų „Sodros“ biudžeto ir 52,4 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Papildomam valstybinių pensijų indeksavimui prireiks beveik 5 mln. Priėmus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus siūlymus, pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m.
Seimas ketvirtadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui 2020-2021 metais taikyti penktadaliu didesnį bazinės pensijos indeksavimo koeficientą nei planuota. Tai leis kitąmet papildomai padidinti pensijas 3,5 euro. Dar apie 30 eurų pensijos nuo kitų metų didės ir dėl anksčiau įstatymuose įtvirtinto pensijų indeksavimo.
Už papildomą prezidento G.Nausėdos siūlytą pensijų didėjimą parlamentarai balsavo vienbalsiai - už pasisakė visi 103 balsavę Seimo nariai. Visi Seimo posėdžio metu kalbėję parlamentarai siūlė pritarti šiam įstatymo projektui.
Socialdarbietis Antanas Vinkus priminė, kad per 40 proc. pensininkų gyvena skurde, todėl agitavo kolegas pritarti prezidento G.Nausėdos pasiūlytoms įstatymo pataisoms. Konservatorius Mykolas Majauskas citavo statistiką, kad pensininkų, gyvenančių skurdo rizikoje nuo 2014 iki 2018 metų padvigubėjo nuo 20 proc. iki 40 proc.
„Valstietė“ Rima Baškienė priminė, kad pensijos kitąmet 8,11 proc. didės dėl seniau įstatymuose įtvirtinto indeksavimo, o Prezidento pasiūlytas aktas dar paspartins šį pensijų augimą. „Tai pareikalaus iš biudžeto 32 mln. eurų, bet lėšos surastos. Mes siūlėme didinti ne tik bazinę, bet ir papildomą pensijų dalį ir nutarėme, kad tai bus padaryta 2021 metais“, - sakė ji.
Parlamentarė taip pat tvirtino, kad apie pensijų augimą leidžia galvoti „Sodros” sukauptas pusės milijardo eurų rezervas. Prezidento G.Nausėdos patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sveikino tokį Seimo sprendimą ir tvirtino, kad nuosekliai sprendžiant pensininkų skurdo problemą, netrukus pasimatys ir rezultatai.
„Pensijos turi augti šiek tiek sparčiau negu vidutinės pajamos, nes tik taip galima sumažinti santykinio skurdo problemą, kuri yra tokia didelė. Skurdo lygis labai didelis, pensijos labai mažos, todėl pokyčiams reikės laiko, labai daug resursų. Bet turime tokį tikslą ir jo nuosekliai siekiant bus rezultatas“, - tvirtino S.Krėpšta.
Pasak jo, prezidento siūlyme yra įtvirtintas principas, kad Vyriausybė kitais naujais turi pateikti naują įstatymo projektą, kuriuo numatytų ilgalaikę strategiją, kaip turi būti didinamos pensijos. „Žvelgiant į ateitį norime binarinės sistemos - būtų bendras indeksavimas ir papildomas, pririštas prie konkrečių problemų sprendimo“, - sakė prezidento patarėjas.
Bazinės pensijos indeksavimo koeficientas nuo 2020 metų liepos papildomai didės 1,83 procentinio punkto, o nuo 2021 metų - dar 1,91 punkto. Valstybės biudžete papildomam pensijų didinimui nuo kitų metų liepos numatyta skirti 15,9 mln. eurų. Dėl ankstesniais teisės aktais įtvirtinto indeksavimo kitąmet pensijos didės apie 30 eurų.
Vidutinė senatvės pensija nuo sausio 1 dienos kils 30 eurų iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu - 32,5 euro (iki 397 eurų). 15min primena, kad prezidentūra mokestines pataisas aiškina poreikiu padidinti senatvės pensijas ir mažinti pensininkų skurdą - tam reikia daugiau pinigų. 2021 metais G.Nausėda siūlo prie būsimo bazinės pensijos augimo pridėti dar 1,91 proc. punkto.
Prezidentūra aiškina, kad Lietuvoje pernai skurdo lygis buvo didžiausias 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje - sudarė 37,7 proc. Skurdas per metus padidėjo 4,3 proc. punkto. Vidutinė senatvės pensija sudarė 80,4 proc. skurdo rizikos ribos. Pensijos 2018 m. siekė 0,4 vidutinio darbo užmokesčio - per metus šis santykis sumažėjo.
Palyginimui, Skandinavijos šalyse pensininkai gauna 0,54-0,58 atlyginimo, lyginama aiškinamajame rašte. Prezidentūra argumentuoja, kad artėjantį dešimtmetį dirbančiųjų skaičius, tikėtina, mažės, todėl pagal esamą indeksavimo tvarką pensijos atsiliktų nuo darbo užmokesčių. Todėl siūloma, kad bazinės pensijos „nuosekliai didėtų sparčiau, nei didėja vidutinis darbo užmokestis“.
Priešingu atveju demografinės „duobės“ lemtų santykinį pensijų mažėjimą. Finansų ministerija prognozuoja, kad atlyginimai kitąmet augs mažiau nei pensijos - 7,4 proc.
„Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Pensijos Lietuvoje
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius:
- pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063;
- bazinės pensijos dydį - 298,45 euro;
- našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro;
- papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014;
- pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama.
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių).
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.
Seimui pristatytas 2025 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad sparčiai kylant kainoms tai padidins pensininkų pajamas. Tuo metu opozicijos atstovai abejoja papildomo pensijų indeksavimo nauda - jie sako, kad pajamos labiau augs tiems, kurių pensijos yra didesnės.
Seime pritarta įstatymo pataisoms, kuriomis keičiama socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo ir indeksavimo tvarka. Dėl jos nuo kitų metų vidutinė pensija didės 51 euru - taip tikimasi skurdžiausius senjorus ištraukti iš skurdo duobės.
Oficialu: siūlo nustatyti, kad dirbę 15 ir 30 m. Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo nustatyti, kad gyventojai, per gyvenimą išdirbę 15 arba 30 metų gautų vienodo dydžio bendrąją pensijos dalį.
Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos.
Politikai ir valdininkai dažnai mėgsta pamokyti gyventojus dirbti legaliai ir mokėti mokesčius. Esą tik taip galima užsitikrinti pensiją senatvėje. Tačiau naujausiu pasiūlymu, panašu, siunčiama visiškai kitokia žinia: gali dirbti trumpiau ir mokėti mažiau mokesčių, bet dėl to pensija didės tik greičiau.
Sysas: didesniam pensijų indeksavimui būtų galima skirti bent 100 mln. Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą.
Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, nes jos bus ženkliai indeksuojamos. Pensijų mokėjimui numatyta skirti beveik 5 mlrd. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pastaruoju prekių ir paslaugų kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc. Ne visos išmokos didėja tokiu pačių tempu, tad dalies gyventojų realios pajamos traukiasi. Paskelbus kitų metų šalies ekonomikos raidos scenarijų, aiškėja, kiek pensijos didės nuo kitų metų pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad jos galėtų kilti beveik dešimtadaliu.
„Skaičiuojant pagal naujas prognozes, jei nieko nedarysime, (2026 metais - BNS) yra 8-9 proc. pensijų augimas. Šiuo metu skaičiuojame, tikrai greitai pasakysime ir procentus. Dedu visas pastangas, kad indeksavimas būtų intensyvesnis jau nuo 2026 metų. Bent jau 12 proc. tikrai turime turėti“, - po koalicijos partijų susitikimo Vyriausybėje žurnalistams antradienį sakė I. Anot I. Ruginienės, spartesnis pensijų indeksavimas būtų finansuojamas iš papildomų „Sodros“ pajamų, kurios šiemet galėtų siekti 800-900 mln.
tags: #vyriausybe #pritare #nemazinti #pensijos