Šateikių seniūnijos Narvaišių kaimo gyventojai, norėdami išsklaidyti visas abejones ir išsiaiškinti, ką Plungės rajono savivaldybės valdžia tiksliai planuoja įkurdinti buvusioje mokykloje, surengė susitikimą. Priminsime, kad Savivaldybės taryba jau du kartus balsavo socialinių būstų įrengimo Narvaišių kaime, buvusios mokyklos pastate, klausimu. Paskutinį kartą šiuo klausimu nesėkmingai balsuota rugsėjo 24-ąją.
Gyventojų nerimas ir klausimai
Narvaišiškių atstovė Danutė Šatkuvienė susirinkusiesiems sakė, kad vietos gyventojai nerimauja dėl mokyklos pastato likimo, baiminasi, kad nenutiktų taip, kaip vaikų darželiui, iš kurio labai greitai viskas buvo išvogta, išplėšta, neliko nei durų, nei langų. „Tai, ką girdime apie mūsų mokyklos pastatą, daugelio mūsų negąsdina. Juolab kad žadama įrengti ne tik socialinius būstus, bet ir bendruomenės salę, biblioteką, medicinos punktą. Ar visa tai tiesa? Ir dar - kiek butų planuojama įrengti? Mes nugirdome, kad pas mus atkels 48 šeimas. Ar taip gali būti? Taigi ir pasikvietėme jus, kad atsakytumėte į visus klausimus, kad neliktų jokių abejonių“, - kalbėjo D. Šatkuvienė.
Savivaldybės pozicija
Meras A. Klišonis jai atsakė: „Mes irgi baiminamės, kad tuščias pastatas neliktų be langų, be durų, kad netaptų vaiduokliu, todėl ir norime jį rekonstruoti, įrengti socialinius būstus. 48 šeimų čia tikrai neatkelsime, nes bus tik devyni butai: vienas - vieno kambario, aštuoni - dviejų kambarių. Na, o visiems jums bus įruošta bendruomenės salė, ten perkelsime biblioteką, veiks medicinos punktas.
Narvaišių kaimo bendruomenės pirmininkas Juozas Laivys nebuvo optimistiškai nusiteikęs šiuo klausimu. Jis teigė dar liepos mėnesį valdžios prašęs susitikti su bendruomene, pasitarti, atsiklausti nuomonės. Pasak pirmininko, gerai, kad valdantieji bent dabar atvyko pas gyventojus, atvežė jiems planus, projektus. „Gyvename demokratinėje valstybėje, todėl, manau, mes, narvaišiškiai, turime nuspręsti, ar norime kaime socialinių butų, ar ne", - tokia J. Laivio nuomonė.
A. Beierle Eigirdienė ir per Savivaldybės tarybos posėdį, ir susitikime su gyventojais pasisakė prieš minėtąjį sumanymą. Anot jos, Europos Sąjunga pinigus skiria socialinio būsto fondo plėtrai. Tai tiksliniai pinigai, už kuriuos negalima rengti salių, bibliotekų, medicinos punktų. „Prašykit iš valdžios aiškumo", - kalbėjo A. Beierle Eigirdienė.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Savivaldybės tarybos narys Tomas Raudys jai prieštaravo, sakydamas, kad pastatas bus rekonstruojamas ne tik už Europos Sąjungos lėšas, bet bus prisidėta ir iš Savivaldybės biudžeto. Taigi būsianti galimybė įruošti ir salę, ir biblioteką, ir medicinos punktą. O gyventojams esą koks skirtumas, už kokius pinigus viskas bus daroma, svarbu, kad būtų rezultatas.
Narvaišiškiai pasakojo, kad kaime yra nemažai žmonių, kurie laukia eilėje socialiniam būstui gauti. Jie domėjosi, ar įrengtieji butai klius būtent Narvaišių gyventojams. A. Klišonis jiems paaiškino: „Socialiniai būstai skiriami iš eilės - kas joje pirmas, tam ir siūloma.
Narvaišių gyventoja Rūta Jonušienė kaimo žmones ragino pritarti mokyklos pastato rekonstrukcijai. „Gelbėkime tą pastatą, be to, turėsime salę, bus kur mums susibėgti.“ Jai pritarė Lina Ablingienė: „Aš už socialinius būstus ir už tai, kad šis tas būtų įrengta bendruomenei. Bijau tik, kad neatsikeltų žmonės, kurie gers, vogs ir nosį krapštys. Ar kas nors pagalvojo, kad prie tų būstų būtų ir po lopinėlį žemės?
Šateikių seniūnas Zigmantas Strumyla pasisakyti pradėjusius žmones ragino drąsiau reikšti savo nuomonę. Meras A. Klišonis sutiko, kad gyventojai turi patys nuspręsti, ar pageidauja mokyklos pastato rekonstrukcijos. Jo tvirtinimu, apsispręsti reikia greitai, nes yra terminai. Kaimo bendruomenė nutarė: organizuosime visuotinį susirinkimą, balsuosime, o apie savo sprendimą pranešime.
Finansinė pusė
Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl socialinio būsto fondo plėtros aiškinamajame rašte nurodyta, kad preliminari suma, kuri reikalinga socialiniams būstams Narvaišiuose įrengti, yra 562 704 eurai. Tiek kainuos devyni butai, kurių bendras plotas 448 kv. m. Išeitų, kad vienas butas vidutiniškai atsieis net 62 522 eurus! Palyginimui turbūt reikėtų pasakyti, kad trijų kambarių butas Plungės miesto centre, renovuotame name, kainuoja 43 000 eurų. Ir tai labai brangu. O dviejų kambarių butai Narvaišiuose kainuos dvidešimčia tūkstančių eurų brangiau. Ar tai reiškia, kad Savivaldybė labai turtinga, kad renkasi ne pigesnius butus mieste, o brangesnius kaime?
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Rugpjūčio 23 dieną meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys, Vietos ūkio skyriaus vedėjas Martynas Čiuželis Narvaišiuose susitiko su UAB „Virdaleka“ direktoriumi Virginijumi Mažeika, direktoriaus pavaduotoju Antanu Valatka ir statybos darbų vadovu Vaclovu Vaitkumi ir apžiūrėjo naujai paskirčiai paruoštą buvusį Narvaišių mokyklos pastatą. Nuo šio rudens čia persikels biblioteka, medicinos punktas, rinksis Narvaišių bendruomenės nariai.
Plungės rajono savivaldybės administracija ir Centrinė projektų valdymo agentūra 2016 metų rugsėjo 22 dieną pasirašė projekto „Socialinio būsto plėtra Plungės rajone“ finansavimo ir administravimo sutartį. Projektas įgyvendinamas pagal 2014-2020 m. Projekto įgyvendinimo metu buvusiose Narvaišių mokyklos patalpose iš projekto lėšų įrengti 9 socialiniai būstai, iš kurių 4 pritaikyti neįgaliesiems. Mansardos patalpose taip pat buvo įrengti 3 socialiniai būstai, finansuojami iš savivaldybės socialinio būsto fondo plėtros lėšų.
Socialinio būsto plėtros projekto rangos darbų vykdymui, techninio projekto parengimui, ekspertizės paslaugoms, viešinimui buvo numatytas 450971 euras, elektrinių viryklių (su orkaitėmis) įsigijimui - 3321 euras. Šiame pastate pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama investicijomis į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ įrengtos patalpos bendruomenei. Buvusio mokyklos pastato dalies ir viešųjų erdvių Narvaišių kaime kompleksiškam atnaujinimui, rangos darbų vykdymui panaudoti 169054 eurai.
Savivaldybės indėlis į socialinį būstą
Gyventojų aprūpinimas socialiniu būstu - viena opesnių Plungės rajono savivaldybės problemų. Šiuo metu būsto laukia 174 šeimos ir vieniši asmenys, kurių kartu su šeimos nariais - 305. Būtina dėmesį atkreipti ir į tai, kad asmenų, kuriems reikalingas socialinis būstas, skaičius nuolat auga - metų pradžioje eilėje buvo 144 asmenys ir šeimos, dabar jau 174. Palyginimui: 2019 metais būsto laukė 103 asmenys ir šeimos, 2020 m. - 131, 2021 m. - 118, 2022 m. - 130. Suteikti socialinį būstą - vienas iš pagalbos sunkiausiai besiverčiantiems žmonėms ir skurdo mažinimo būdų.
Ieškant variantų, kaip tikslingiau panaudoti šiuos pinigus, kilo mintis socialiniam būstui pritaikyti Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendrabutį, kuris įstaigai nebereikalingas ir jau kurį laiką stovi tuščias. Minėtasis bendrabutis yra 4 aukštų , bendras plotas su rūsiais ir pusrūsiais - daugiau nei 2 800 kv. metrų. Po rekonstrukcijos bendrabutis galėtų virsti puikiu daugiabučiu, kuriame būtų įrengta nuo 32 iki 42 butų. Kitai daliai Savivaldybė ieškotų kitų lėšų šaltinių. Vienas iš jų - Aplinkos ministerijos finansavimo programa, skirta energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti. Galima suma - iki 1,5 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Žinoma, paskaičiuota, kiek rekonstrukcija atsieis. Remiantis Plungės specialiojo ugdymo centro kapitalinio remonto, buvusios Nausodžio mokyklos rekonstrukcijos ir Parapijos namų rekonstrukcijos kainomis, akivaizdu, kad 1 kv. metro įkainis svyruoja nuo 1 294,16 Eur iki 1 478,79 Eur. Imant įkainių viduriuką, skaičiuojama, jog 2 821 kv. metro ploto pastato rekonstrukcija atsieis apie 4,152 mln. eurų. Pastatyti tokio pat dydžio naują - gerokai brangiau, be to, reikėtų ieškoti tam tinkamo sklypo. O bendrabutis - puikioje vietoje: šalia mokyklų, stadiono ir baseino, gydymo įstaigų, prekybos centrų.
Europos Sąjunga, skirdama finansavimą, leidžia rinktis: galima rekonstruoti turimus pastatus, statyti naujus, pirkti butus jau pastatytuose daugiabučiuose. Kadangi statyti brangu, o butų pasiūla menka, tinkamiausias variantas - turimo pastato rekonstrukcija. Kaip minėta, eilėje socialiniam būstui gauti dabar - 174 asmenys ir šeimos.
Socialinio būsto plėtra Plungės rajone: skaičiai ir faktai
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius duomenis apie socialinio būsto plėtrą Plungės rajone:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Eilėje laukiančių asmenų ir šeimų skaičius | 174 |
| Bendras laukiančių asmenų skaičius (įskaitant šeimos narius) | 305 |
| Planuojamas butų skaičius Narvaišiuose | 9 |
| Preliminari projekto vertė Narvaišiuose | 562 704 eurai |
| Vidutinė vieno buto kaina Narvaišiuose | 62 522 eurai |
| Socialinio būsto plėtros projekto rangos darbų vykdymui numatyta suma | 450971 euras |
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį ir į Plungės savivaldybės sprendimą socialiniam būstui rekonstruoti buvusios mokyklos pastatą Narvaišių kaime, devynis socialinius būstus čia numatoma įrengti už 405,9 tūkst. eurų. „Tame pačiame pastate yra veikiantis medicinos punktas, jis priklauso vienos šeimos klinikai „Inesa“. Matote, kas čia darosi.
„Alternatyvos pagrįstumas kelia abejonių, nes šitas pastatas, kuriame planuojama įrengti socialinius būstus, yra kaimo vietovėje, 12 kilometrų nuo Plungės, nėra jame nei mokyklos, nei darželio. Kliniką „Inesa“ yra įsteigęs Plungės rajoni meras Audrius Klišonis. Jis BNS aiškino, kad socialinio būsto lėšomis nebus tvarkomos bendruomeninės patalpos, taip pat ir tos, kurias pagal panaudą naudoja medicinos punktas. „Savivaldybės valia - kad be socialinio būsto turėtų būti kitas projektas (...), kur bus bibliotekos ir kitų viešųjų patalpų sutvarkymas. Paklaustas, ar savivaldybė rūpinasi ir medicinos punkto patalpų atnaujinimu, jis pabrėžė, kad „tai yra savivaldybės patalpos, savininkas turi savo patalpomis rūpintis“, nes panaudos gavėjas turi užtikrinti tik paslaugų teikimą, o ne rūpintis patalpomis.
„Šiuo metu tomis patalpomis nėra galimybės naudotis, nes nėra užtikrinamas šildymas. „Niekas nėra apsaugotas nuo kvailystės, taip pat ir Valstybė kontrolė (...). Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas BNS sakė, kad auditoriai šiame rajone turbūt turi omenyje Venciūnų kaime planuojamą projektą, kuris platesnis nei socialinių būstų įrengimas. „Taip, įsigytume daugiau, bet mes sutvarkome pastatą, kur yra ne tik socialinis būstas, bet ir vaikų darželis, kas irgi būtina socialinio būsto naudotojams, jie naudosis ir vaikų darželiu, ir kultūros patalpomis, bendruomenės sale. Po socialiniu būstu slepiasi daug gerų dalykų, kurie taip pat bus skirti ir socialinio būsto naudotojams (...). Formaliai jie teisūs, bet neformaliai neteisūs, nes mes daug daugiau išsprendžiame. Viena yra gyventi, bet žmogui reikia ir vaikų darželio, ir visa kita.
„Konkursas tikrąją kainą parodys. Ataskaitoje, be kita ko, nurodoma, kad 2014 metais Vilniaus miesto savivaldybė daugiau kaip 400 tūkst. 2012-2014 metais į socialinio būsto plėtrą valstybė investavo daugiau kaip 21 mln. eurų, savivaldybės - dar 3,6 mln. eurų savo biudžetų lėšų. Už šias lėšas savivaldybės įsigijo apie 900 socialinių butų, tačiau juos kasmet gaudavo tik apie 3 proc. 2014-2020 metais socialinio būsto fondo plėtrai skirta 49,9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, už jas numatyta įsigyti 1150 socialinių būstų, bet ir tai nepatenkins viso poreikio - eilėse būsto laukia daugiau nei 12 tūkst.
Jie atkreipia dėmesį, kad šiuo metu šalyje nėra išskiriama, kurioms asmenų grupėms sudėtingiausia savarankiškai susirasti būstą, kurios iš jų yra labiausiai pažeidžiamos. Bendroje eilėje laukia visi mažas pajamas gaunantys asmenys: jaunos šeimos, neįgalieji, likę be tėvų globos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, darbingi asmenys. Visi tikisi gauti socialinį būstą, nors eilėje jo gali tekti laukti nuo 20 iki 30 metų. Dabartinė sistema neskatina laikiną būstą gavusių jaunų šeimų ir darbingų asmenų ieškoti galimybių gauti didesnes pajamas, nes, viršiję numatytas metines turto ir pajamų ribas, jie paramos ir buto nebetektų.
Pasak Valstybės kontrolės, naujos paramos priemonės - būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos - asmenims taip pat nėra patrauklios. Būsto nuomos kompensacijomis 2015 metais pasinaudojo tik 0,3 proc., o 2016 metais - 6,8 proc.
tags: #narvaisiu #socialiniai #bustai