Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie pensijų kaupimą ir jo įtaką „Sodros“ pensijai. Ši tema aktuali kiekvienam dirbančiajam, kuris galvoja apie savo finansinę ateitį senatvėje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime veikia „Sodros“ pensiją, apžvelgsime reformos ypatumus, dalyvių patirtis ir ekonomistų įžvalgas.
Pagal tvarką, galiojančią iki kitų metų, gyventojai galėjo savo ateities pensijai pasirinkti arba vieną šaltinį - „Sodrą“, arba papildomai kaupti pensijai antros pakopos pensijų fonduose. Jeigu gyventojas pasirinktų taip pat trečios pakopos fonduose kaupti savarankiškai - tai būtų dar vienas šaltinis pensijai gauti.
Pensijų reforma ir jos ypatumai
Šių metų vasarą valdantieji tarė paskutinį „taip“ pensijų reformai, kuria norima padidinti maksimaliai antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių asmenų skaičių. Nuo 2019 m. situacija šiek tiek keičiasi - pertvarkoma mokesčių sistema, taip pat sumažinus gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčius, šios lėšos gali būti nukreiptos pensijai kaupti. Taip pat atsisakoma „Sodros“ įmokų į antros pakopos pensijų fondus, todėl ateityje kaupiantiems antroje pakopoje nebus mažinama „Sodros“ pensija.
Kaupimo modeliai
Kaupusieji antroje pakopoje po 2013 m. reformos buvo pasirinkę du kelius - arba kaupė minimaliai, kai į antros pakopos pensijų fondą buvo pervedami tik 2 proc. įmokų „Sodrai“ (2+0+0), arba maksimaliai, kai prie 2 proc. „Sodros“ įmokų buvo prisidedama papildomai 2 proc. nuo atlyginimo, tuo pačiu gaunant valstybės skatinimą - 2 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Taip pat dalis gyventojų 2013 metais buvo sustabdę aktyvų kaupimą pensijų fonduose, tačiau savo sukauptas lėšas palikę pensijų fonde.
Siekiant pensijai papildomai kaupti sudaryti geresnes sąlygas, taip pat 1 proc. mažinami gyventojų pajamų (GPM) mokestis ir 0,55 proc. dirbančiųjų įmokos „Sodrai“. Dėl šių pertvarkymų maksimalaus kaupimo modelis iš 2+2+2 virs 3+1,5.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Kaip teigė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, kadangi iš „Sodros“ nebebus pervedami pinigai į pensijų fondus, į juos bus mokami 3 proc. įmokų iš darbuotojo atlyginimo, o valstybė prisidės 1,5 proc. nuo VDU.
D. Kolmatsui taip pat pastebėjo, kad įsigaliojus naujai pensijų reformai ir nuo 2019 m. dalyvaujant antroje pakopoje nebebus mažinama „Sodros“ pensija. Kadangi iki šiol į pensijų fondus keliaudavo pinigai iš „Sodrai“ pervestų mokesčių, iki 2019 metų antroje pakopoje pensijoje kaupiančių gyventojų „sodrinė“ pensija mažėdavo.
Pereinamasis laikotarpis ir pasirinkimo galimybės
Tie gyventojai, kurie antroje pakopoje iki šiol kaupė minimaliai, nuo naujų metų bus palaipsniui įtraukiami į maksimalų papildomą kaupimą. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad tai bus daroma palaipsniui: nuo kitų metų iš jų atlyginimo į antros pakopos pensijų fondus bus pervedama 1,8 proc. (+0,3 proc. VDU iš valstybės), 2020 m. atitinkamai 2,1 proc. ir 0,6 proc. VDU, 2021 m. - 2,4 proc. ir 0,9 proc., 2022 m. - 2,7 proc. ir 1,2 proc., o 2023 m. jie pasivys šiuo metu maksimaliai kaupiančius (3 proc. + 1,5 proc.).
„Sodros“ atstovas S. Jarmalis pridėjo, kad gyventojai gali apsispręsti ir nedalyvauti toliau antros pakopos pensijų kaupime. Tam pasiryžęs gyventojas turėtų apie savo sprendimą informuoti savo pensijų kaupimo bendrovę. Nuo to mėnesio, kai bus pateiktas prašymas, įmokų pervedimas bus stabdomas.
„Gyventojai turės pasirinkimą, ką daryti su fonde sukauptais pinigais. Jie galės sukauptas lėšas palikti fonde iki senatvės pensijos, o tada, priklausomai nuo sukauptos sumos gauti vienkartinę ar periodinę išmoką, ar įsigyti anuitetą. Arba galės visą sukauptą pinigų sumą pervesti į „Sodrą“, kur jiems bus atkurtos visos teisės į senatvės pensiją, tarsi jie niekada nedalyvavo kaupime. Tai lems, kad „Sodros“ mokama senatvės pensija bus didesnė nei tokiu atveju, jeigu žmogus paliktų lėšas fonde“, - aiškino pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Trečioji dirbančiųjų grupė - iki šiol neįsitraukę į antros pakopos pensijų kaupimą. Jeigu nepasirinks kitaip, šie gyventojai taip pat bus įtraukti į papildomą kaupimą palaipsniui iki 2023 m. Tiesa, naujai pradedantys kaupti taip pat turi galimybę pasirinkti iš karto kaupti maksimaliai - apie šį sprendimą jie turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, su kuria sudaro pensijų kaupimo sutartį.
„Į kaupimą bus įtraukti tie, kas yra jaunesni nei 40 metų. Pensijų kaupimo bendrovė jam bus parinkta automatiškai, tačiau norėdami, galės ją keisti“, - pasakojo „INVL Asset Management“ atstovė D. Kolmatsui.
Tiesa, ir čia gyventojai turi pasirinkimą ir toliau atsisakyti dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime.
| Kaupimo modelis | Dalyvio įmoka (% nuo atlyginimo) | Valstybės įmoka (% nuo VDU) | „Sodros“ pensijos mažinimas |
|---|---|---|---|
| Minimalus (2+0+0) | 2% | 0% | Taip (iki 2019 m.) |
| Maksimalus (2+2+2) iki 2019 m. | 2% | 2% | Taip (iki 2019 m.) |
| Maksimalus (3+1,5) nuo 2019 m. | 3% | 1,5% | Ne |
Dalyvių patirtys ir nuomonės
Daugelis gyventojų turi skirtingas nuomones apie pensijų kaupimą. Vieni mano, kad tai reikalinga, norint turėti didesnę pensiją senatvėje, kiti nepasitiki sistema ir nori investuoti pinigus kitur.
- Ūkininkai: Didžioji dalis ūkininkų moka mokesčius, taigi, ir įmokas „Sodrai", tikėdamiesi, kad kažkada iš valstybės gaus užsidirbtą pensiją.
- II pakopos dalyviai: Yra dalyvių, kurie saugodami savo širdį, nežiūri, kokia ten situacija. Nes esu pasirinkęs gana aukštas rizikas, tad kurį laiką nežiūrėjau, kas ten vyksta. Tikiuosi, atsistatys.
- Meno atstovai: Kadangi esu meno atstovė, o tai yra darbas pagal individualią veiklą, kuriame nėra nuolatinio pastovaus atlyginimo, viskas yra nestabilu. Todėl aš kaupiu pensiją visur, kur tik galiu.
- Kaupimą sustabdę: Kaupimą nutraukiau tuomet, kai kaupiantiems buvo mažinama „Sodros" pensija.
- Pasitikintys sistema: Matydamas, kaip auga pinigai, rezultatu esu patenkintas. Sistema veikia, bet kai kiekvieną kartą ji reformuojama naujos valdžios, tuomet nebėra pasitikėjimo.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Ekonomistų įžvalgos
Apie tai, kokio dydžio pensiją gausime iš „Sodros“ dabar ir ateityje, kokią dalį buvusio uždarbio ji sudaro ir nuo ko tai priklauso, kaip yra kitose šalyse bei ką daryti, kad senatvėje turėtume daugiau pinigų, kalbamės su ekonomistu, Vilniaus universiteto profesoriumi, vienu iš Lietuvos socialinės apsaugos ir pensijų sistemos kūrėjų, 1992-1993 m. socialinės apsaugos ministru dirbusiu socialinių mokslų daktaru Teodoru Medaiskiu.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
T.Medaiskis: Tiek esamam, tiek būsimam pensininkui turbūt svarbiau ne tai, kiek apskaitos vienetų, virtualių ar net realių pinigų yra ar bus sukaupta išeinant į pensiją, o tai, kokias pajamas jis gaus, kai nustos dirbti. Ar tos pajamos bus daug mažesnės už buvusį uždarbį, ar jų pakaks pragyvenimui, o gal dėl sumažėjusių pajamų teks susitaikyti su žemesniu gyvenimo lygiu, keisti įprastą gyvenimo būdą, atsisakyti ankstesnių pomėgių ir įpročių.
Kiekvienas norėtume, kad pensija sudarytų 100 procentų buvusio uždarbio, ir senatvėje galėtume gyventi kaip gyvenę. Tačiau tai neįmanoma - jokia šalis savo pensininkams negali garantuoti tokių pensijų.
Lietuvoje pensiją reikia lyginti su „į rankas“ gaunamu darbo užmokesčiu, nes mūsų pensijos neapmokestinamos. Šis rodiklis Lietuvoje nuolat buvo 40-45 proc. lygmenyje ir tik ekonominės krizės metu pašoko į rekordines 50 proc. aukštumas, bet ne dėl to, kad pensijos būtų padidėjusios, o dėl to, kad dirbančiųjų uždarbiai krito labiau, negu buvo sumažintos pensijos.
Taip, demografinės ateities perspektyvos dar prastesnės. Dėl blogėjančio dirbančiųjų ir pensinio amžiaus gyventojų santykio gali nepavykti išlaikyti pensijų pakeitimo normos net dabartiniame lygyje, ir jei nieko nedarysime, ji risis žemyn. Todėl ir bandoma dabartinius dirbančiuosius skatinti papildomai taupyti senatvei: dalyvaujant kaupime galima pasiekti, kad socialinio draudimo pensija kartu su išmokomis iš kaupiamosios pakopos užtikrintų didesnę pakeitimo normą.
Tačiau taupymas, nors ir reikalingas bei naudingas, blogėjant demografinei situacijai nėra stebuklinga išeitis. Neužmirškime, kad sutaupyti pinigai, auksas ar deimantai nevalgomi. Už juos ateities dirbančioji karta turi norėti ir galėti suteikti ateities pensininkams galimybę įsigyti „duonos ir žaidimų“. Jei ta karta bus negausi ir nepakankamai produktyvi, tai pinigų, aukso ar deimantų pasiūla viršys paklausą ir jie tiesiog nuvertės.
Todėl manau, kad dėl demografinio senėjimo kylančių problemų sprendimo raktas slypi ne tiek pačios pensijų sistemos vidaus pertvarkymuose, kiek už jos ribų - politikoje, užtikrinančioje šalies technologinį, ekonominį bei socialinį progresą.
tags: #kiek #sumazejasodros #pensija #dalyvaujant #kaupime