Šiame straipsnyje aptarsime vaiko globos siekimo teisinius aspektus Lietuvoje. Jame nagrinėjami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys vaiko globą, globos nustatymo procesas, reikalavimai globėjams, globos rūšys ir su tuo susiję klausimai.
Vaiko Globos Teisinis Reglamentavimas
Lietuvoje vaiko globos klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas, Šeimos kodeksas ir kiti teisės aktai. Šeimos kodeksas apibrėžia tėvų valdžią, jos įgyvendinimą ir apribojimą, taip pat nustato vaiko teises ir interesus. Civilinis kodeksas reglamentuoja globos ir rūpybos institutą, globėjų ir rūpintojų teises ir pareigas.
Svarbu pažymėti, kad vaiko interesai yra svarbiausias prioritetas sprendžiant globos klausimus. Teismas, priimdamas sprendimą dėl globos, visada atsižvelgia į vaiko nuomonę, jo poreikius ir norus, jeigu vaikas gali juos išreikšti.
Globos Nustatymo Procesas
Globos nustatymo procesas prasideda nuo kreipimosi į teismą su prašymu nustatyti globą. Prašymą gali paduoti vaiko tėvai (ar vienas iš jų), globos institucija, prokuroras arba kiti suinteresuoti asmenys. Teismas, gavęs prašymą, pradeda bylos nagrinėjimą.
Bylos nagrinėjimo metu teismas renka įrodymus, apklausia šalis, vaiko atstovus, globos institucijos atstovus ir kitus asmenis, galinčius pateikti informacijos apie vaiko situaciją. Remiantis surinktais įrodymais, teismas priima sprendimą dėl globos nustatymo. Sprendime nurodomas globėjas (ar globėjai), globos rūšis, globos terminas ir kitos svarbios sąlygos.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: globa ir išvykimas
Vaiko globa
Vilniaus miesto apylinkės teismo praktika rodo, kad dažniausiai vaiko globėjais skiriamos globos institucijos arba seneliai.
Pasak 5 metus teisėja dirbančios R.Kurakienės, retas atvejis, kad teismą pasiektų byla tik nustatyti vaikui globą. Įprastai ieškinyje teismui būna nurodytas ir prašymas apriboti tėvų valdžią.
„Globa reiškia, jog vaikui teko susidurti su labai skausminga patirtimi - jo tėvai dėl įvairių aplinkybių nebegalėjo jo auginti“, - pokalbį pradeda teisėja.
„Kai teismą pasiekia byla dėl nuolatinės vaiko globos, jam jau būna nustatyta laikinoji globa. Vaikas į teismą ateina jau turėdamas žmogų ar instituciją, kuri juo rūpinasi. Pamenu tik vieną kartą, kai kilo ginčas dėl vaiko globėjo skyrimo - berniuką norėjo auginti abi močiutės, tad teismui teko spręsti, kuri vaikui galės užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas ir tinkamą auklėjimą“, - pasakoja teisėja.
Kokie dažniausi motyvai vaikui skirti globėjus?
Taip pat skaitykite: Ar močiutė gali slaugyti anūką?
„Kasmet išnagrinėju apie 20-30 šeimos bylų, susijusių su tėvų valdžios apribojimu ir vaiko globa, - sako R. Kurakienė. - Kad ir kaip būtų liūdna, dažniausia priežastis, kodėl apribojama tėvų valdžia, - piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais arba priklausomybė nuo narkotinių medžiagų ir su tuo susijusios pasekmės: didesnis dėmesys alkoholiui nei vaikui, asocialus gyvenimo būdas, nesirūpinimas vaiku ar piktnaudžiavimas tėvų valdžia.“
R.Kurakienė prisimena atvejų, kai moterys, susitvarkiusios gyvenimo būdą, susigrąžino vaikus, bet sprendimą panaikinti nuolatinę globą teisėjai tenka priimti nedažnai.
Nori likti su tėvais, kokie jie bebūtų
„Jeigu ieškinį teismui dėl nuolatinės vaiko globos teikia savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, jame turi būti vaiko sutikimas“, - sako teisėja. Tad vaiko nuomonė dėl parinktų globėjų paprastai jau būna išsakyta vienuose ar kituose dokumentuose. Jeigu byloje tokių duomenų nėra, teisėjas gali pakviesti vaiką dalyvauti teismo posėdyje ir jį apklausti.
Teisėja pamena atvejį, kai teisme dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo buvo apklausiamos dvi seserys. Viena mergaitė - beveik pilnametė, o sesutė keliais metais jaunesnė.
„Mergaitės gyveno geruose globos namuose prie bažnyčios bendruomenės. Biologiniai tėvai norėjo jomis rūpintis, bet nebuvo tinkamai susitvarkę buities. Tėvas lyg ir nevartojo alkoholio, mamai tvarkytis su priklausomybe sekėsi sunkiau, - prisimena teisėja. - Pilnametei mergaitei labai norėjosi ištrūkti iš globos namų, gauti laisvę ir išeiti gyventi pas draugą. Mažoji iš pradžių labai nenorėjo grįžti pas tėvus, o vėliau jos nuomonė pasikeitė, matyt, sesuo padarė įtaką. Apklausiama jaunesnioji sesutė vis keitė nuomonę, blaškėsi. Matėsi, kad ryšys su tėvais išlaikytas, deja, negalėjome mergaičių grąžinti tėvams.“
Taip pat skaitykite: Slaugos išmokos: kas priklauso?
Anot teisėjos, net ir vaikui gyvenant globos institucijoje, kai apribota tėvų valdžia, niekas tėvams nedraudžia lankyti vaikų, jais rūpintis, susitikti su jais, jeigu jų elgesys nėra kenksmingas vaikams.
„Jei tėvai gydosi ir susitvarko sąlygas, kurios jiems keliamos, jie gali kreiptis į teismą ir dėl nuolatinės savo vaikų globos panaikinimo. Žodis nuolatinė yra sąlyginis. Nes, net ir esant nustatytai nuolatinei globai, įstatymas leidžia dėti visas pastangas tam, kad būtų panaikintas valdžios apribojimas ir panaikinta nuolatinė globa. Vaikų likimas - tėvų rankose, - pabrėžia teisėja. - Kiekviena teisme atsidūrusi vaiko istorija rodo, kad vaikai visą laiką nori susitikti ir būti su tėvais, kokie jie bebūtų. Tėvai visada liks tėvais.“
Tenka atvesdinti į teismo posėdį
Pasak teisėjos, teismą pasiekusioje bylos medžiagoje matyti visa situacija - įvykiai, kurie yra reikšmingi naikinant laikinąją globą ir apsisprendžiant dėl nuolatinių vaiko globėjų skyrimo. Dar prieš kreipiantis į teismą visada yra organizuojamas susitikimas su tėvais ir sprendžiama, ką daryti toliau, palikti laikinąją globą ar kreiptis dėl nuolatinės.
Deja, tėvai retai rodo iniciatyvą dalyvauti posėdžiuose.
„Dažnai tėvai, kuriems apribojama valdžia ir nustatoma nuolatinė vaiko globa, meluoja, esą nebuvę informuoti apie susitikimą, - pasakoja teisėja. - Visada laukiu patvirtinimo apie tai, ar laiškai pasiekė tėvus, ar tėvai atvyko į paštą pasiimti jiems adresuoto laiško, jei jų nerado pašto darbuotojas. Deja, ne kiekvieną kartą tėvams pavyksta įteikti pirmą kartą siunčiamus teismo šaukimus atvykti į posėdį. Ne kartą teko pasinaudoti ir galimybe paskelbti paiešką viešai ar skirti tėvų atvesdinimą.“
Teisėja prisimena vieną liūdną istoriją, kuri teismo posėdžio metu sugraudino visus posėdžio dalyvius. Berniukas pats nuėjo į savivaldybę ir paprašė jam skirti laikinąją globą, nes mama nesusitvarkė su priklausomybe ir nebesugebėjo tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Paauglys buvo paskirtas į globos namus.
„Kad ir kaip būtų keista, net ir tokiomis aplinkybėmis vaikas ir mama palaikė ryšį, susiskambindavo telefonu. Kai vyko teismo posėdis dėl nuolatinės berniuko globos, visi dėjome pastangas rasti mamą. Iš policijos medžiagos sužinojome šokiruojantį faktą, kad moteris vasaromis gyvena miške. Tiek pats vaikas, tiek globos institucija dėjo dideles pastangas rasti mamą ir padėti jai atvažiuoti į posėdį, nes lėšų ji neturėjo. Teismo sprendimu nuolatiniu vaiko globėju su motinos sutikimu teko palikti globos instituciją“, - pasakojo pašnekovė.
Nenori teikti išlaikymo už vaiko globą
Anot Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos, visos šeimos kategorijai priskiriamos bylos, susijusios su vaikais, yra emociškai liūdnos ir sudėtingos. Teisėjos praktikoje yra buvę atvejų, kai seneliai, matydami, kad jų vaikai nesusitvarko su savo atžalomis, per konfliktą bando apriboti tėvų valdžią anūkams.
Kartais pasitaiko ir tokių kuriozinių situacijų, kai tėvai sutinka, kad vaikai augtų pas globėjus, tačiau sužinoję, kad, apribojus valdžią, išlieka pareiga išlaikyti vaikus, - pakeičia nuomonę ir nebenori sutikti su šiuo reikalavimu.
Pasak teisėjos, dažniausiai su tokiais ieškiniais sutinka asmenys, kurie yra įkalinimo įstaigose, nes žino, kad bet kuriuo atveju valstybė iš jų išieškos pinigus.
„O asmenys, kurie turi pajamų, labiau jaudinasi dėl pinigų, o ne dėl saugaus vaikų gyvenimo. Kad ir kaip būtų liūdna, dažnai tėvai yra įpratę alkoholiui skirti daugiau dėmesio nei vaikui“, - pastebi teisėja.
R.Kurakienė savo darbe susiduria ir su džiugiomis istorijomis - šiemet du kartus biologiniams tėvams buvo panaikintas laikinas valdžios apribojimas.
„Nuo pirmųjų teismo posėdžio minučių matyti, kad žmogus tikrai labai myli savo vaiką ir yra vertas jį susigrąžinti, - sako teisėja.
Vilniaus Apygardos Teismo Praktika
Remiantis Vilniaus apygardos teismo praktika (pvz., 2016 m. spalio 4 d. sprendimai), teismas ypatingą dėmesį skiria vaiko interesų užtikrinimui. Teismas nuodugniai vertina kiekvieną situaciją, atsižvelgia į vaiko ryšius su tėvais, seneliais ir kitais artimaisiais, taip pat į globėjo tinkamumą atlikti globėjo pareigas.
Reikalavimai Globėjams
Globėju gali būti skiriamas pilnametis, veiksnus asmuo, kuris yra tinkamas atlikti globėjo pareigas. Teismas, spręsdamas dėl globėjo skyrimo, atsižvelgia į asmens moralines savybes, sveikatos būklę, gyvenimo sąlygas, pajamų šaltinius ir kitus svarbius faktorius.
Globėju negali būti skiriamas asmuo, kuris yra teistas už sunkų nusikaltimą, serga sunkiomis ligomis, turi žalingų įpročių (pavyzdžiui, alkoholizmas, narkomanija) arba yra pripažintas neveiksniu.
Globėjai privalo rūpintis vaiko sveikata, auklėjimu, ugdymu, materialiniu aprūpinimu, ginti jo teises ir interesus.
Globos Rūšys
Lietuvoje yra kelios globos rūšys:
- Nuolatinė globa: nustatoma, kai vaiko tėvai yra mirę, nežinomi arba pripažinti neveiksniais.
- Laikinoji globa: nustatoma, kai vaiko tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku dėl ligos, išvykimo ar kitų priežasčių.
- Globa šeimoje: vaikas apgyvendinamas globėjo šeimoje.
- Globa institucijoje: vaikas apgyvendinamas vaikų globos namuose ar kitoje institucijoje.
Teismas, spręsdamas dėl globos rūšies, atsižvelgia į vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmenybė teikiama globai šeimoje, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
Vaiko Teisės Globos Metu
Globos metu vaikas turi visas teises, kurias turi kiti vaikai, įskaitant teisę į:
- gyvybę ir sveikatą;
- vardą ir pilietybę;
- šeimą ir artimus ryšius;
- auklėjimą ir ugdymą;
- materialinį aprūpinimą;
- apsaugą nuo smurto ir išnaudojimo;
- dalyvavimą sprendžiant jo gyvenimo klausimus.
Globėjas privalo užtikrinti šių teisių įgyvendinimą.
Globos Nutraukimas
Globa gali būti nutraukta, jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių ji buvo nustatyta, pavyzdžiui, jeigu vaiko tėvai pasveiksta, grįžta iš užsienio arba atgauna veiksnumą.
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų Socialinės globos ir ugdymo paslaugų padalinio vadovė Vaikų patekimas į globos namus - skaudžios tėvų priklausomybės nuo alkoholio arba narkotikų, retais atvejais - psichinės ligos pasekmės.
Jeigu tėvų elgesys per jiems pasitaisyti skirtą laiką (apytiksliai vienus metus) nesikeičia, teismą pasiekia byla dėl nuolatinių vaiko globėjų skyrimo.
Kūdikių namuose vaikai dažniausiai auga nuo gimimo iki 4 metų. Mažyliai patenka apleisti, neprimaitinti, utėlėti, sergantys niežais, per mažo svorio ar ūgio.
Kai kurie tėvai tiesiog neturi socialinių įgūdžių - kartais paaiškėja, kad vaikai buvo maitinami karvės pienu ar cukrumi pasaldintu vandeniu.
Šios jautrios bylos teisme nagrinėjamos prioriteto tvarka, teisėjai profesionaliai gilinasi į kiekvieną individualią situaciją, vis dėlto kartais, nustatant laikiną ar neterminuotą valdžios apribojimą, lemia žmogiškasis faktorius.
Būna atvejų, kai prašome teismo apriboti tėvų valdžią neterminuotai, nes išvados rodo, kad jie nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo, nepriima pagalbos iš socialinių darbuotojų, tačiau užtenka mamai ateiti į teismo posėdį, paverkšlenti, prisižadėti taisytis, ir teisėjas vėl skiria laikinąjį tėvų valdžios apribojimą.
Ką vaikui reiškia laikinas tėvų valdžios apribojimas? Jis dar 1-1,5 metų augs valstybės institucijoje. Mums šie atvejai skaudžiausi. Juk vaiko raidai, saugaus ryšio užmezgimui labai svarbus kiekvienas mėnuo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas iš karto suteiktų vaikui galimybę būti įvaikintam.
Prisimenu vieną atvejį. Į mūsų kūdikių namus atvyko 10 mėnesių berniukas. Jo mama turėjo priklausomybę, tačiau jai buvo duotas šansas pasitaisyti. Kol berniukas laikinai gyveno pas mus, mama pradėjo stengtis, tad po 3 mėnesių vaikas jai buvo grąžintas. Tačiau po metų jis vėl grįžo pas mus, tik jau dviese, su jaunesne sesute, gimusia per tą laiką. Broliukas ir sesutė augo pas mus apie metus laiko. Mama lyg ir norėdavo susigrąžinti vaikus, bet tik žodžiais žadėdavo, jokių konkrečių darbų nebuvo. Praėjus dar metams, buvo akivaizdu, kad mama nesusitvarkys gyvenimo: darbo nesusirado, iš reabilitacijos centro pabėgo.
Galų gale, kai byla neterminuotai riboti mamos valdžią atėjo į teismą, pati mama posėdžio metu pripažino, kad nesugebės rūpintis vaikais, bet valstybės samdoma advokatė prašė mamai vėl skirti laikinąjį valdžios apribojimą. Teisėja tenkino advokatės prašymą.
Šios istorijos atomazga - vaikučiai, praėjus dar metams laiko, buvo perkelti iš kūdikių namų į globos namus, nes berniukui jau buvo 6, mergaitei 5 metai. Teisėjos sprendimas nulėmė tų vaikų likimą. Mano žiniomis, vaikai iki šiandien auga globos institucijoje. Taigi, per tuos metus mamai vis suteikiant šansą, vaikai užaugo ir šiandien vargu, ar kuri Lietuvos piliečių šeima norės įvaikinti du paaugusius vaikus.
Žinoma, susiduriame ir su teisėjais, kurie nesileidžia į jokias kalbas su verkšlenančiomis mamomis. Juk visą laiką tėvams išlieka teisė panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvai gali net ir įvaikinimo procedūrą stabdyti.
O pasidžiaugti galiu tuo, kad vaikų globos (įvaikinimo) procesas, šių bylų nagrinėjimas Lietuvos teismuose daug spartesnis nei prieš penkerius metus. Manau, tą lemia padidėjęs visuomenės dėmesys be tėvų likusiems vaikams ir valdžios siūlymas naikinti vaikų globos institucijas.
Visų kūdikių namus pasiekusių vaikų ateitis priklauso ir nuo sėkmingo Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Vaikų teisių ir įvaikinimo tarnybos bei teismų bendradarbiavimo.
Tikiu, kad ir toliau visi dirbsime siekdami bendro tikslo - mažinti įstaigose globojamų vaikų skaičių, skatinti vaikų globą šeimose ir šeimynose.