Lietuvoje senėjanti visuomenė kelia vis didesnį poreikį slaugos paslaugoms. Tačiau kiek iš tikrųjų kainuoja slaugyti močiutę Lietuvoje? Kokia yra slaugos pašalpos suma ir ar ją lengva gauti? Su kokiais iššūkiais susiduria šeimos, slaugančios savo artimuosius?
Šiame straipsnyje panagrinėsime slaugos paslaugų kainas, valstybės teikiamą paramą ir realias istorijas žmonių, kurie susiduria su šiais klausimais kasdien.
Slaugos pašalpa: ar ji prieinama kiekvienam?
Kiek Lietuvoje kainuoja slaugos pašalpa? Suma turbūt priklauso nuo paciento ir jo artimųjų likimą valdančio gydytojo arba tiesiog nuo šių finansinių galimybių. O neretai slaugos pašalpa ir visai neturi kainos - ji tiesiog neskiriama.
Viena klaipėdietė pasakojo prižiūrinti sergančią, kaip gydytojai įtarė, Alzheimerio liga motiną. Tačiau vis tiek slaugą savo mamai teko tiesiog išsikovoti. Vis dėlto per vargus ir per pinigus sergančiai moteriai dvejiems metams buvo skirta slaugos pašalpa. Kas mėnesį - 650 litų.
Didieji vargai klaipėdietei prasidėjo baigiantis dvejų metų slaugos terminui. Lyg tyčia, tą dieną mama labai neblogai jautėsi. Tad gydytoja ir nutraukė slaugą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Šią istoriją portalui pasakojusi moteris sakė girdėjusi, esą jos motiną gydžiusi psichiatrė yra žinoma kaip mėgėja už kyšius skirti slaugą. Moteris komisijos sprendimą apskundė. Deja, sulaukė biurokratinio atsakymo - niekas jos motinos neatvyko apžiūrėti, bet rėmėsi ta pačia komisijos išvada.
Specialiuosius poreikius nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Išsamiai ištyręs asmens sveikatos būklę parengia dokumentus ir užpildo siuntimą į NDNT.
L. Burbaitė paaiškino, kad asmeniui nesutinkant su tarnybos sprendimu, jis šį sprendimą gali skųsti tarnybos direktoriui. Skundą nagrinėja NDNT Sprendimų kontrolės skyrius.
SADM duomenimis, pernai slaugos išlaidų tikslinėms kompensacijoms skirta 360 673,8 tūkst. litų.
Taigi, slaugos pašalpa Lietuvoje yra reali finansinė pagalba, tačiau jos gavimo procesas gali būti sudėtingas ir reikalaujantis daug pastangų.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
Kaip suderinti darbą ir artimo žmogaus slaugą?
Kaip suderinti darbą ir artimo žmogaus slaugą - rebusas, iškilęs kelių dešimčių visiškos negalios kankinamų panevėžiečių šeimoms.
Po sunkios traumos bejėgį likusį sūnų prižiūrinčios panevėžietės namuose Integruotų socialinių paslaugų centro masažuotoja, kineziterapeutė, slaugytoja lankosi aštuonias valandas per dieną. Į namus ateinantys specialistai yra milžiniška pagalba ne tik jaunam vyrui, kurio artimieji nepraranda vilties kada nors pamatyti jį stovintį ant kojų, bet ir šeimai.
Iki šiol aštuonios specialistų intensyvaus darbo su ligoniu valandos šeimai kainavo 320 Lt, tai yra 20 proc. neįgaliojo gaunamų pajamų. Kitą dalį sumos Integruotų sveikatos paslaugų centrui padengdavo valstybė.
Kitai dirbančiai panevėžietei už namuose lankomą gyvenančią senutę motiną Integruotų sveikatos paslaugų centrui teks primokėti apie 200 eurų. Tiek kainuos papildomos dvi valandos per dieną.
Savivaldybė teisinasi suprantanti dėl naujųjų kainų apstulbusius neįgaliųjų artimuosius, tačiau esą ir pati likusi įspeista į kampą.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Savivaldybė sutartį su neįgaliuosius kainomis išgąsdinusiu Integruotų sveikatos paslaugų centru sudarė maksimaliam Viešųjų pirkimų įstatymo leidžiamam terminui - trejiems metams.
Anot jos, pakilus minimaliam darbo užmokesčiui, dirbti už 7,52 Lt per valandą tapo nuostolinga.
Panevėžyje veikiančios neįgaliuosius vienijančios nevyriausybinės organizacijos apgailestauja, kad įstatymai joms draudžia teikti socialines paslaugas.
Devynerius metus slaugiusi kelis insultus patyrusį, ant patalo gulėjusį vyrą, R. Novikienė Integruotų sveikatos paslaugų centro paslaugomis naudojosi trumpai. Moteris apskaičiavo, kad į namus ateinanti individualiai dirbanti slaugė kainuoja pigiau.
Ši situacija rodo, kad derinant darbą ir artimo žmogaus slaugą, finansinė našta gali būti didelė, o valstybės parama ne visada pakankama.
Slaugos paslaugų kainos ir alternatyvos
Aukštaitijos sostinėje vienintelis klientų namuose dienos socialines paslaugas teikiantis Integruotų sveikatos paslaugų centras įkainį pakėlė dvigubai, iki 4 Eur (13,81 Lt).
R. Ulianskienė tvirtina, kad socialinių paslaugų kliento namuose įkainiai dvigubai pakilo ne įstaigai siekiant pelno, o tik išgyventi. Jei šeima pageidaus daugiau valandų, už jas privalės pati ir mokėti.
„Dabar jau man finansiškai nebenaudinga dirbti, nes ką uždirbsiu, viską sumokėsiu. Sūnus nė keliolikai minučių vienas nepaliekamas. Todėl geriau pačiai slaugyti, nei mokėti ateinančiai slaugei. Bet juk ir kitus vaikus reikia užauginti.
Senutė turi aibę sveikatos problemų - visišką negalią turinčią moterį reikia ir pamaitinti, ir aprengti, ir nuprausti.
„O ką darysi nemokėjęs? Suprantu, kad kai tėra vienas paslaugos teikėjas, jis gali savo kainą kelti kiek nori. Bet ar tai nepažeidžia neįgaliųjų teisių?
Pagal Savivaldybės sutartį su konkurso vienintele dalyve ir laimėtoja socialines paslaugas namuose gaunantis asmuo už jas moka tą pačią dalį kaip iki šiol - 20 proc. gaunamų pajamų.
Pasak V. „Didžioji dalis miestų tokios paslaugos neturi. Panevėžyje ji pradėta teikti prieš septynetą metų. Savivaldybė viena pirmųjų Lietuvoje ją pradėjo pirkti atsiradus teikėjui.
„Klientams labai sunku priprasti prie naujų socialinių ir kitų į namus ateinančių darbuotojų, jei atsiradus kitam paslaugos teikėjui jie po metų pasikeistų. Manau, klientai prisitaikys prie naujų kainų. Slaugos išmoka ir skirta susimokėti už reikalingas paslaugas“, - mano V.
„Mes visą laiką Savivaldybei siūlydavome tokią socialinių paslaugų kainą, kad užtektų tik išmokėti minimalius atlyginimus socialinio darbo organizatoriams. Masažuotojai, kineziterapeutai uždirba daugiau, nes teikia ne vien dienos socialinės globos kliento namuose paslaugas. Jie dar dirba ir klinikoje“, - „Sekundei“ teigė R.
Šį kartą pasirašydami trejiems metams sutartį su Savivaldybe centro vadovai buvo gudresni.
„Kituose miestuose, kur teikiamos tokios paslaugos, pavyzdžiui, Klaipėdoje, jau prieš trejetą metų buvo 16 Lt už valandą. Mes pakėlėme tiek, kad išgyventume. Suprantu, kad mūsų klientams tai atrodo daug. Jie iš tiesų labai nusiminę. Bet gal galėtų prisidėti ne tik valstybė, bet ir artimieji?“ - mato išeitį R.
„Lankome neįgaliuosius namuose, valgyti gaminame, pamaitiname, prausiame, gulinčius nuo pragulų gelbstime. Jei ne biurokratinės kliūtys, galėtume dar didesniam būriui žmonių padėti“, - tvirtina S. Ji įsitikinusi, kad tokiems savanoriams socialinio darbo įgūdžių užtenka.
„Už valandą 4 eurai - kosmosas, nereali kaina. Samdyti individualiai kainuoja pigiau“, - įvertino R.
Šios kainos rodo, kad slaugos paslaugos Lietuvoje nėra pigios, o konkurencijos trūkumas dar labiau jas brangina. Tačiau yra ir alternatyvų, pavyzdžiui, samdyti individualiai dirbančius slaugytojus arba pasinaudoti savanorių pagalba.
Galimos slaugos paslaugų kainos Lietuvoje
| Paslauga | Kaina | Pastabos |
|---|---|---|
| Integruotų sveikatos paslaugų centro paslaugos (Panevėžys) | 4 Eur/val. | Dienos socialinė globa asmens namuose |
| Individuali slaugė | Pigiau nei centras | Kaina priklauso nuo susitarimo |
Svarbu atsiminti, kad slaugos paslaugų kainos gali skirtis priklausomai nuo regiono, paslaugų teikėjo ir paciento būklės.
Slaugos lova (naudota) su nauju med. kainuoja 410-559 €, o E. kainuoja 15 €.
Slaugos paslaugų kainos Lietuvoje yra didelis iššūkis šeimoms, kurios rūpinasi savo artimaisiais. Valstybės parama ne visada pakankama, o konkurencijos trūkumas rinkoje dar labiau brangina paslaugas. Tačiau yra ir alternatyvų, pavyzdžiui, samdyti individualiai dirbančius slaugytojus arba pasinaudoti savanorių pagalba. Svarbiausia - ieškoti informacijos, konsultuotis su specialistais ir rasti geriausią sprendimą savo šeimai.