Kinijos pensijų sistema yra sudėtinga, daugialypė ir nuolat besikeičianti sistema, kurią formuoja tiek istorinis socialinis kontraktas tarp šeimų ir valstybės, tiek nauji demografiniai ir ekonominiai iššūkiai. Daugialypė sistema apima vyriausybės programas, privalomus socialinio draudimo fondus, savanoriškas kaupimo priemones ir tradicinius šeimos pareiškus, o jos veikimą lemia miestų ir kaimo skirtumai, didėjantis senėjimas ir darbo jėgos dinamika.
Pagrindiniai sistemos komponentai
Kinijos pensijų sistema turi būti gana sudėtinga ir daugialypė. Savo įnašą turi įnešti Vyriausybė, šeima ir kitos organizacijos, kurios turi rūpintis senyvo amžiaus žmonių gerove. Kinijoje pensijos yra labai mažos, o kai kurie gyventojai jų apskritai negauna. Senatvė ir jos garantijos labiausiai skiriasi tarp žmonių, gyvenančių kaime ir mieste.
Šalies vyriausybė aktyviai dirba ir daro viską, kad reformuotų esamą sistemą. Kinijos Vyriausybė aktyviai dirba ir daro viską, kad reformuotų esamą sistemą. Sistema turėtų būti gana sudėtinga ir daugialypė. Savo įnašą turi įnešti Vyriausybė, šeima ir kitos organizacijos, kurios turi rūpintis senyvo amžiaus žmonių gerove.
Valstybinės ir privalomos schemos
Kinijoje egzistuoja privaloma socialinio draudimo sistema, kurioje formaliai dalyvauja dirbantieji miestuose, o indėliai skiriami pensijų fondams. Vietiniai privalomi pensijų fondai dažnai valdomi savivaldybių lygmeniu, o pensijų išmokos ir kaupimo riba tarp regionų skiriasi. Kinijos ekonomika auga milžiniškais tempais ir pretenduoja jau artimiausiu metu tapti antra pagal dydį rinka pasaulyje. Tačiau šalies vadovai turi greitai sugalvoti, kaip tą augimą išlaikyti ir vis dar didinti.
Miesto ir kaimo skirtumai
Senatvė ir jos garantijos labiausiai skiriasi tarp žmonių, gyvenančių kaime ir mieste. Daugiausiai senyvo amžiaus kinų yra miestuose, nes kaimo vietovėse galioja išimtis - leidžiama auginti „pusantro vaiko“. Tai reiškia, kad jeigu šeimoje pirmoji gimsta mergaitė, leidžiama susilaukti antro vaiko. Dėl tradicijos Kinijoje įprasta, kad jaunoji karta rūpinasi pagyvenusiais kinais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai Kinijos vaikų globos sistemoje
Demografiniai iššūkiai ir jų įtaka pensijų sistemai
Kinų visuomenė labai sparčiai sensta. Remiantis statistika, daugiau nei 167 milijonai kinų dabar yra vyresni nei 60 metų. Paskaičiuota, kad 2050 metais šešiasdešimtmečių skaičius pasieks 400 milijonų. Kinams pradėjus gyventi pagal vieno vaiko politiką, laikui bėgant visuomenė pradėjo sparčiai senti, o gimstamumo rodikliai nukrito iki rekordinių žemumų.
Lyginant dabartinius gimstamumo rodiklius su tuo, kokia situacija buvo prieš 30 metų, tai šiuo metu kūdikių gimsta net trečdaliu mažiau. O tai reiškia, kad vis mažiau jaunų ir darbingų žmonių kuria vidaus produktą ir uždirba pensijas 60 metų sulaukusiems savo tautiečiams. Populiacijos ekspertai teigia, kad Kinijos pensijų sistemą krizė ištiks per artimiausius 20 metų.
Pensinio amžiaus politika
Kinijos pensinis amžius jau daugiau kaip keturis dešimtmečius nesikeitė ir yra 60 metų vyrams ir 55 metai moterims, nors gyvenimo trukmė ilgėja. Fizinį darbą dirbančios darbininkės į pensiją išeina dar anksčiau - 50 metų. Centrininė vyriausybė keisti pensinį amžių pirmą kartą pasiūlė 2013 metais ir nuo to laiko 10 metų vyksta didelė socialinė diskusija. Ankstesnės pastangos nuo 2012 m. padidinti pensinį amžių buvo nesėkmingos, o didžiulis visuomenės pasipriešinimas prisidėjo prie jų sužlugdymo.
Oficialiai darbingo amžiaus gyventojais Kinijoje laikomi 15-59 metų amžiaus žmonės, o nuo 2012 m. jų skaičius mažėja, nes tauta sensta. Todėl šalis turi skatinti daugiau vyresnio amžiaus žmonių toliau dirbti, kad užtikrintų stabilią darbo jėgą ir mokėtų pensijas augančiam pagyvenusių žmonių skaičiui.
Socialinė ir kultūrinė kontekstinė įtaka
Šioje patriarchalinėje visuomenėje vyrai buvo svarbesni už moteris. Kinijoje įprasta, kad jaunoji karta rūpinasi pagyvenusiais kinais. Anot BBC, ši sistema labai glaudžiai susijusi ir su tradicija. Kinijoje įprasta, kad jaunoji karta rūpinasi pagyvenusiais kinais. Dvidešimt dviejų Yan’a Yunying’a dirba finansų sektoriuje ir yra viena iš jaunosios kartos atstovų. Ji rūpinasi savo seneliais ir padeda tėvui prižiūrėti sergančią mamą. Mergina prisipažįsta, kad jai labai sunku rūpintis šeima, dirbti ir dar galvoti apie savo ateitį: ji jaučia didėjantį šeimos spaudimą, kuo greičiau susirasti savo gyvenimo partnerį ir sukurti šeimą. „Kasdien jaučiu vis didesnį spaudimą“, - sako ji.
Taip pat skaitykite: Kinijos socialinės sistemos iššūkiai
Šeimos vaidmuo
BBC rašo, kad Kinijos tradicija reikalauja, jog šeima prisidėtų prie pagyvenusių narių išlaikymo. Ši tradicija šiuolaikinėje Kinijoje pradėjo stiprėti, nes valstybės pensijos dažnai nepadengia visų senatvės poreikių. Dėl to jaunosios kartos nariai susiduria su sunkumais derinti darbą, šeimos pareigas ir savo ateitį.
Ekonominiai faktoriai ir finansavimo iššūkiai
Kinijos ekonomika auga milžiniškais tempais ir pretenduoja jau artimiausiu metu tapti antra pagal dydį rinka pasaulyje. Tačiau šalies vadovai turi greitai sugalvoti, kaip tą augimą išlaikyti ir vis dar didinti. Kinijos pensijos yra labai mažos, o kai kurie gyventojai jų apskritai negauna.
Žemiau pateikiama supaprastinta lentelė, iliustruojanti pagrindinius skirtumus tarp miesto ir kaimo pensijų prieinamumo (remiantis pateiktu informaciniu turiniu):
| Rodiklis | Miestai | Kaimas |
|---|---|---|
| Pensijų prieinamumas | Dažniau formali, privalomos schemos | Dažnai ribotas arba nebuvimas formalių pensijų |
| Pensijų dydis | Dažniau mažos, bet nuolatinės išmokos | Labai mažos arba jokios išmokos |
| Šeimos vaidmuo | Vis dar reikšmingas, bet mažėja urbanizacijos fone | Labai svarbus, pagrindinis senolių priežiūros šaltinis |
Politikos reformos, viešoji reakcija ir ateities planai
Kinijos centrinė vyriausybė keisti pensinį amžių pirmą kartą pasiūlė 2013 metais ir nuo to laiko 10 metų vyksta didelė socialinė diskusija. Manau, kad šiuo metu daugelis žmonių jau yra pasirengę tokiam sprendimui“, - AFP sakė Li Changanas, ekonomistas. Kinų interneto vartotojai socialiniuose tinkluose aktyviai aptarinėja naujienas. Atitinkamos grotažymės platformoje „Weibo“ mažiau nei per valandą sulaukė gerokai daugiau nei 200 mln. Tačiau atrodo, kad valstybės cenzoriai daug įrašų ištrina. Tačiau kai kuriuose komentaruose netiesiogiai užsimenama apie nepasitenkinimą.
Kinijos pensinis amžius jau daugiau kaip keturis dešimtmečius nesikeitė. Dėl to sprendimas keisti pensinį amžių ar skatinimas dirbti ilgiau tampa politiniu prioritetu, nes oficialiai darbingo amžiaus gyventojais Kinijoje laikomi 15-59 metų amžiaus žmonės, o jų skaičius mažėja.
Taip pat skaitykite: Kinijos ekonominė plėtra
„Ekonomika šiandien“: Nauji metai su Lietuvos banku: pensijų reforma, sukčiavimai ir skaitmeninis €
Valstybės vaidmuo ir vykdomos priemonės
Kinijos Vyriausybė aktyviai dirba ir daro viską, kad reformuotų esamą sistemą. Tai reiškia ne tik biudžetinius pakeitimus, bet ir pastangas skatinti vyresnio amžiaus žmones dirbti ilgiau, didinti darbo vietų pritaikymą senstantiems darbuotojams ir plėsti aprėptį regione. Siekiant pristabdyti gyventojų skaičiaus augimą ir ilgalaikę demografinę politiką, XX a. Kinijoje buvo taikyta šeimos planavimo politika.
Technologijos, socialinės priemonės ir platesnis kontekstas
Kinijoje taikomos naujos technologijos ir duomenų analizės priemonės, kurios gali turėti įtakos ir senyvo amžiaus žmonių socialiniam ir ekonominiam statusui. Visuomenės stebėjimo, socialinio kredito ir skaitmeninių finansinių paslaugų plėtra keičia kasdienį gyvenimą ir galbūt po truputį veikia ir pensijų išmokų administravimą bei rizikų vertinimą.
Be to, yra tradicija, pagal kurią jaunoji karta rūpinasi pagyvenusiais kinais, ir ši socialinė praktika šiandien yra viena iš pagrindinių priemonių, užtikrinančių senatvės gerovę ten, kur valstybės parama yra silpnesnė.
Rizikos ir pagrindiniai iššūkiai
- Sparčiai senstanti visuomenė ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius;
- Dideli skirtumai tarp miesto ir kaimo pensijų aprėpties;
- Mažos pensijų išmokos, kurios nevisada užtikrina priimtiną gyvenimo lygį;
- Reikšmingos struktūrinės reformos poreikis, įskaitant pensinio amžiaus didinimą ir finansavimo šaltinių diversifikavimą;
- Socialinio pasitikėjimo ir šeimos tradicijų pokyčiai urbanizacijos bei ekonominių transformacijų fone.
Perspektyvos ir veiksmų kryptys
Norint užtikrinti tvarų pensijų sistemos funkcionavimą, reikia derinti kelias priemones: modernizuoti valstybinį finansavimą, skatinti privačius ir savanoriškus kaupimo mechanizmus, didinti vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimo galimybes ir gerinti regioninį teisingumą pensijų prieinamume. Be to, būtina atsižvelgti į kultūrinius aspektus ir šeimos vaidmenį, kuris tradiciškai yra svarbi senatvės apsaugos dalis Kinijoje.
Kinijos vyriausybė turi spręsti demografinius iššūkius, skatinti produktyvų darbo jėgos išlaikymą ir stiprinti socialinio draudimo fondų tvarumą. Tai yra būtina sąlyga, kad pensijų sistema galėtų patikimai tarnauti didėjančiam pagyvenusių žmonių skaičiui ir prisidėti prie socialinės stabilumo išlaikymo.