Lietuvos istorija yra paženklinta skaudžiais įvykiais, kurie palietė tūkstančius šeimų, o sovietų okupacijos metais vykdytos represijos paliko gilius randus visuomenėje. Siekiant atkurti istorinį teisingumą ir bent iš dalies kompensuoti patirtą žalą, valstybė yra įsipareigojusi mokėti specialias išmokas tiems, kurie nukentėjo nuo okupacinių režimų. Nors visuomenėje dažnai vartojamas terminas „tremtinio pensija“, teisiškai tai yra kur kas sudėtingesnė sistema, apimanti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių ar jų artimųjų vis dar susiduria su neaiškumais: kokios tiksliai sumos priklauso, kas turi teisę jas gauti ir kokie dokumentai yra būtini norint įrodyti savo statusą. Ši išmoka yra mokama iš valstybės biudžeto lėšų ir nėra susieta su asmens sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis.
Šios valstybinės pensijos tikslas - suteikti papildomą finansinę paramą asmenims, kurie dėl politinių priežasčių buvo neteisėtai kalinami, tremiami ar kitaip persekiojami. Teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nuolat gyvena Lietuvoje (tam tikrais atvejais - ir gyvenantys užsienyje, jei tai numato tarptautinės sutartys), ir atitinka nustatytus teisinio statuso kriterijus. Pensijos dydis nėra fiksuotas visiems vienodas - jis priklauso nuo kelių kintamųjų, įskaitant asmens statusą (ar jis buvo tremtinys, ar politinis kalinys) ir represijų trukmę. Skaičiavimas remiasi valstybinių pensijų baze, kurios dydį tvirtina Vyriausybė.
Politiniai kaliniai: Jiems paprastai taikomas didesnis bazinis dydis arba priedas už kiekvienus įkalinimo metus. Tremtiniai: Tremtiniams pensija skaičiuojama pagal tremtyje praleistą laiką. Pavyzdžiui, politiniams kaliniams už kiekvienus įkalinimo metus prie bazinės pensijos dalies pridedamas tam tikras procentas ar fiksuota suma, kuri yra didesnė nei už tremties metus. Šiuo metu valstybinės pensijos, kaip ir socialinio draudimo pensijos, yra indeksuojamos, todėl metų pradžioje, atsižvelgiant į ekonominę šalies situaciją, infliaciją ir vidutinį darbo užmokestį, pensijų bazė didinama.
Norint gauti tremtinio pensiją, neužtenka fakto, kad asmuo buvo ištremtas. Būtina turėti oficialų tai patvirtinantį dokumentą - Nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso pažymėjimą. Pateikiami archyviniai dokumentai, įrodantys tremties ar įkalinimo faktą. Tik turint šį pažymėjimą galima keliauti į „Sodrą“ dėl pensijos skyrimo. Tai yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Atsakymas - taip, tačiau yra išimčių. Tačiau svarbu žinoti taisyklę dėl kelių valstybinių pensijų. Jei asmuo turi teisę gauti kelias valstybines pensijas (pavyzdžiui, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją), jam mokama tik viena pasirinkta - dažniausiai ta, kuri yra didesnė.
Įstatymas gina ne tik pačius nukentėjusiuosius, bet ir jų šeimos narius. Ši našlių pensija sudaro tam tikrą procentinę dalį nuo mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos. Svarbu pažymėti, kad ši išmoka taip pat gali būti mokama kartu su senatvės pensija. Tačiau čia vėl galioja taisyklė - jei asmuo jau gauna kitą valstybinę pensiją, jam reikės rinktis. Taip, skaičiuojant pajamas kompensacijai už šildymą ar kitai socialinei paramai gauti, įskaitomos visos gaunamos pajamos, įskaitant ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Ne, automatiškai pensija neskiriama. Pirmiausia asmuo turi kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl teisinio statuso (nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio) pripažinimo. Jei asmeniniame archyve dokumentų nėra, reikia kreiptis į Lietuvos ypatingąjį archyvą arba tiesiogiai į LGGRTC. Pildant prašymą statusui gauti, centro darbuotojai patys atlieka užklausas archyvuose.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos tikslinis priedas
Jei asmuo persikelia gyventi į kitą šalį, pensijos mokėjimas priklauso nuo tarptautinių sutarčių. Europos Sąjungos šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams pensijos paprastai eksportuojamos, tačiau dėl specifinių valstybinių pensijų gali galioti kitos taisyklės. Taip, reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių laikas, praleistas įkalinime ar tremtyje, įskaitomas į darbo stažą. Pensija skiriama ir mokama nuo teisės į ją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais pateikimo dienos. Tai reiškia, kad jei asmuo statusą gavo prieš trejus metus, bet į „Sodrą“ kreipėsi tik šiandien, jam bus išmokėta nepriemoka tik už praėjusius metus, o ne už visus trejus.
Valstybė nuolat peržiūri socialinės paramos mechanizmus, siekdama užtikrinti orias gyvenimo sąlygas labiausiai nukentėjusiems asmenims. Nors piniginė išmoka negali panaikinti praeities skausmo, ji yra svarbus valstybės pagarbos ir atsakomybės ženklas. Seimo priimtos pataisos ir naujasis valstybinių pensijų įstatymas žada didesnį atsakomybių ir teisinių lūkesčių užtikrinimą. Pakeitimais taip pat nuspręsta panaikinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją ir šių pensijų skyrimo funkciją perduoti „Sodrai“ - taip įgyvendinamas vieno langelio principas. Taip pat atsiras galimybė skirti šias pensijas nuo teisės atsiradimo, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių.
Be to, ateities pokyčiuose numatyta, kad prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją skirs Prezidento kanceliarija, o antrojo laipsnio valstybinė pensija bus skiriama mirus vienam iš daugiavaikių tėvų. Taip pat tikimasi, kad tremtinio statusą galėtų gauti daugiau žmonių, gimusių tremtyje. SADM skaičiavimai rodo, kad pataisos galėtų įtraukti apie 400 asmenų, o naujos išmokos gali būti skirtos apie 28 tūkst. per antrą pusmetį šiais metais. Šie pakeitimai turėtų suartinti nukentėjusiųjų asmenų vidutinę pensiją prie antrojo laipsnio valstybinių pensijų dydžio.
Ši nauja teisinė sistema įtraukiama į valstybės socialinį draudimą ir biudžetą, siekiant užtikrinti orias gyvenimo sąlygas tiems, kurie patyrė sunkiausias represijas. Nors išmoka nekeičia praeities, ji atspindi moralinę skolą ir pagarbą tiems žmonėms, kurie gynė mūsų šalį ar vadovavo jos istorijai sunkiais laikais.
Kas yra bazinė valstybinė pensija? JK pensijos paaiškinimas | „Afforda“
- Valstybinių pensijų dydis priklauso nuo asmens statuso (tremtinys ar politinis kalinys) ir represijų trukmės.
- Pagrindinis dokumentas - Nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso pažymėjimas.
- Procesas: kreiptis į LGGRTC dėl teisinio statuso pripažinimo, tuomet - į „Sodrą“ dėl pensijos skyrimo.
- Jei turi teisę gauti kelias valstybines pensijas, paprastai mokama tik didžiausios vertės pensija.
- Naktys: našlių pensija gali būti mokama kartu su senatvės pensija, bet gali būti reikalingas pasirinkimas.
Kaip pasikeičia tremtinio statuso skyrimas ir mokėjimas ateityje
Seimas priėmė pataisas dėl valstybinių pensijų pertvarkos, siekiančias užtikrinti didesnį teisinį aiškumą, proporcingumą ir socialinį teisingumą; numatoma didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžius ir artinti juos prie antrojo laipsnio valstybinių pensijų dydžių. Numatoma vieno langelio principo įgyvendinimas per „Sodrą“, atsikratant dviejų skyrimo komisijų. Taip pat planuojama pereiti prie galimybės skirti pensijas nuo teisės atsiradimo ir užtikrinti galimybę skirti antrojo laipsnio pensiją tėvams, kurie buvo daugiavaikiai, po jų vaikų gimimo. Prognozuojama, kad 2024-2026 metams reformos kainuos apie 77 milijonus eurų.
Taip pat skaitykite: Pensijos už tarnybos metus
Reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai įtraukiami į darbo stažą. Jei asmuo persikelia į užsienį, pensijų mokėjimas priklauso nuo tarptautinių sutarčių; ES šalyse pensijos paprastai eksportuojamos. Tačiau kai kurios senesnės tvarkos gali reikalauti specifinių taisyklių dėl valstybinių pensijų, kurios nėra socialinio draudimo pensijos.
- Pateikti dokumentai: teisinio statuso pažymėjimas, archyviniai įrodymai apie tremtį ar kalinimą.
- Paimti kontaktai: LGGRTC, Lietuvos ypatingasis archyvas, „Sodra“.
- Apskaičiavimas: bazė ir papildomi procentiniai priedai už įkalinimo metus arba tremtį.
Taip pat skaitykite: SAM3SDP formos pildymo patarimai