Autizmas: Ankstyva Diagnostika, Neuroįvairovė ir Pagalba Šeimoms Lietuvoje

Autizmas - tai vis dažniau pasitaikantis raidos sutrikimas, kuriam vis daugiau dėmesio skiriama tiek medicinos, tiek socialinėje srityse. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo spektro sutrikimus (ASS), jų ankstyvos diagnostikos svarbą, neuroįvairovės koncepciją ir pagalbą šeimoms, auginančioms autistiškus vaikus Lietuvoje.

Autizmo Spektro Sutrikimai

Autizmo spektro sutrikimų įvairovė.

Ankstyvieji Autizmo Požymiai ir Diagnostika

Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9 iki 18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis.

  • Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms.
  • Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių.
  • Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu).
  • Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas.

Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Diagnostikos procesas apima:

  • Bendrą vaiko raidos vertinimą, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas.
  • Išsamų raidos vertinimą, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda.

Ankstyvos Diagnostikos Svarba

Ankstyva diagnostika turi didelę reikšmę dėl kelių priežasčių:

Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje

  1. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių.
  2. Ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS.

"Sveikatos kultūra": Ankstyva autizmo diagnostika

Neuroįvairovė ir Autizmas

Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.

Neuroįvairovė

Neuroįvairovės samprata.

Pagalba Vaikams ir Šeimoms Lietuvoje

Atsižvelgiant į visuomenės bei Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ ugdytinių tarpe augančių vaikučių poreikius, Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje veiklą pradeda socialinių paslaugų dienos centro grupė - Lietučių miestelis.

Socialinių paslaugų dienos centrą gali lankyti ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2,5 metų, turintys medicininę gydytojo pažymą su nustatyta ASS diagnoze bei patvirtintą neįgalumo pažymėjimą.

Dar pernai balandį trijų ministrų įsakymu buvo patvirtintas Pagalbos vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas, 2019-2020 metų veiksmų planas, kuriuo siekiama:

Taip pat skaitykite: Ministerijos veiklos sritys

  • Stiprinti ankstyvą vaikų autizmo ir kitų raidos sutrikimų diagnostiką.
  • Užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros, socialinių ir ugdymo paslaugų prieinamumą.
  • Suteikti reikiamas kompetencijas specialistams.
  • Užtikrinti, kad tėvai, auginantys autizmo sutrikimą turintį vaiką, būtų apmokyti ir gautų psichologinę pagalbą.

Iš viso plane buvo numatyta 30 priemonių. Asociacijų „Lietaus vaikai“ ir „Kitoks vaikas“ vertinimu, ne visas priemones pavyko įgyvendinti, kai kurios sėkmingai vykdomos, todėl būtina jas tęsti ar numatyti naujas priemones aktualiems pagalbos asmenims, kuriems diagnozuotas autizmas, ar jų šeimoms klausimams spręsti.

Asociacijų manymu, efektyviausia būtų sudaryti darbo grupę, kuri dirbtų prie naujo plano rengimo ir nuolat vykdytų jo įgyvendinimo stebėseną.

Pagrindinės Problemos

Tarp kylančių problemų nurodyta šios:

  • Nepakanka priemonių (testų, klausimynų) autizmui kokybiškai ir laiku diagnozuoti.
  • Netaikomos ankstyvosios intervencijos metodikos.
  • Trūksta įvairių rekomendacijų - nuo individualių ugdymo planų rengimo, socialinių bendravimo įgūdžių, savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimo iki autistiško asmens parengimo įdarbinti ir kt.
  • Viena iš svarbių problemų, su kuria susiduria sunkia autizmo forma sergančius vaikus auginančios šeimos, yra kompleksinių paslaugų trūkumas.

Lietuvos Aklųjų ir Silpnaregių Ugdymo Centro Veikla

Pasitarime taip pat buvo pristatyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus, pradėjusio veiklą 2019 m. rugsėjį, darbai ir veiklos perspektyvos, taip pat svarstyta, kaip plėsti šio skyriaus veiklą.

Pavyzdžiai iš žiniasklaidos:

Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos

  1. „Kodėl jų akimis mes esame kitokie?” - B. Suisse ir I. Laidoje su Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos nare Barbora Suisse ir vaikų neurologe Indre Bakaniene.
  2. „Kodėl ugdyme svarbu turėti lygybės ženklą nepaisant diagnozės?”, - K. Košel-Patil, S. Juraitė ir Švietimo, mokslo bei sporto ministrės patarėja A. Diskusijoje Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil kalba apie tai, kaip svarbu autistiškus vaikus integruoti į bendrojo lavinimo įstaigas, kad jie taptų pilnaverte visuomenės dalimi. Lektorė, koučingo specialistė Smiltė Juraitė pasakoja, kodėl savo vaiką pasirinko leisti į specializuotą mokyklą bei išreiškė savo susirūpinimą dėl artėjančių pokyčių švietimo sistemoje.
  3. „Suaugusiųjų autizmas”, - R. Mazaliauskienė ir J. Autizmo spektro sutrikimą turinti J. Pareigytė laidoje dalinasi savo patirtimi apie išgirstą diagnozę, su kokiais jausmais susiduria pokyčių periode bei socialiniame gyvenime. Psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė papasakojo, kokį vaidmenį atlieka specialistas diagnozę turinčio žmogaus gyvenime bei, kaip kartu galima ieškoti atsakymų į iškylančius klausimus.
  4. „Kaip atrodo gyvenimas dėliojant autizmo dėlionę?”, - prof. D. Šioje rubrikoje vaikų psichiatras Dainius Pūras kalba apie gyvenimus žmonių, kurie dėlioja autizmo dėlionę. Profesorius pasidalino savo patirtimi dirbant su neurokitoniškais žmonėmis ir, kaip viskas evoliucionavosi iki šių dienų.

tags: #ministerija #apie #autizma