Lietuvõs Respùblikos sociãlinės apsaugõs ir dárbo ministèrija yra vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą socialinės apsaugos ir darbo srityse. Ministerija įsikūrusi Vilniuje.
Ministerijos struktūra ir pavaldžios įstaigos
Prie ministerijos veikia (2024 m.):
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra)
- Užimtumo tarnyba
- Valstybinė darbo inspekcija
- Socialinių paslaugų priežiūros departamentas
- Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
- Jaunimo reikalų agentūra
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Pabėgėlių priėmimo centras (pavaldus ministerijai)
- Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra
Istorija
1918 m. lapkričio 11 d. sudarius pirmąją Lietuvos Vyriausybę, buvo įsteigta ir atskira Viešųjų darbų ir maitinimo ministerija su Socialinės apsaugos, Maitinimo ir Darbo departamentais. 1919 m. pradžioje Viešųjų darbų ir maitinimo ministerija pertvarkyta į dvi ministerijas: Darbo ir socialinės apsaugos bei Tiekimo ir maitinimo.
1919 m. spalio 29 d. Darbo ir socialinės apsaugos ministerija likviduota, jos darbas pavestas Vidaus reikalų ministerijai, įsteigiant naują Darbo ir socialinės apsaugos departamentą su Darbo, Socialinės apsaugos ir Tremtinių grąžinimo skyriais. 1924 m. pradžioje Darbo ir socialinės apsaugos departamentas pertvarkytas į Vyriausiąją darbo ir socialinės apsaugos inspekciją. 1937 m. inspekcija pavadinta Darbo ir socialinės apsaugos departamentu.
Kontroversijos dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos
Finansų ministerija, anksčiau nepritarusi „Nemuno aušros“ siūlymui didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, dabar siūlo ją didinti iki 10 tūkst. eurų. Anksčiau šiemet „Nemuno aušros“ frakcijos Seime nariai siūlė didinti ribą iki 15 tūkst. eurų. Visgi, dabar ministerija pati įregistravo pasiūlymą didinti ribą iki 10 tūkst. eurų, nes didesnė suma pažeistų Europos Sąjungos reglamentavimą.
Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad padidinus ribą iki 10 tūkst. eurų, rizikos nėra iš tiesų didelės. Anot jo, šešėlinė ekonomika daugiausia susijusi su kriptovaliutomis, o ne grynaisiais: „Pas mus to šešėlio praktiškai Lietuvoje nėra.“
Tuo metu R. Žemaitaičio siūlymui nepritaria Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas A. Šakalys. Investuotojų asociacija „Investors’ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ taip pat nepritaria Finansų ministerijos siūlymui ir ragina išlaikyti galiojančią 5 tūkst. eurų ribą.
Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.
Seimas kovą priėmė svarstyti „Nemuno aušros“ siūlymą padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą iki 15 tūkst. eurų, o per pateikimo procedūrą partijos lyderis R. Žemaitaitis sakė siūlysiąs nustatyti 10 tūkst.
| Laikotarpis | Atsiskaitymo riba | Tikslas |
|---|---|---|
| Iki 2022 m. lapkričio 1 d. | Nėra ribos | - |
| Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. | 5 tūkst. eurų | Mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką |
| Siūloma | 10 tūkst. eurų | - |
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
tags: #socialines #apsaugos #ir #darbo #ministerija #png