Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia asmens elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Nors anksčiau autizmas dažnai buvo klaidingai suvokiamas kaip šizofrenijos forma, šiandien jis pripažįstamas kaip neurologinis raidos sutrikimas, kuris pasireiškia įvairiomis skirtingomis formomis, būtent dėl to ir vadinamas spektru.
Statistiniais duomenimis, apie 1 % pasaulio gyventojų turi autizmo spektro sutrikimą, o Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas septyniasdešimtas vaikas. Šio sutrikimo požymiai dažniausiai pasireiškia jau ankstyvoje vaikystėje, o jų ryškumas ir pobūdis gali būti labai įvairūs - nuo sunkumų socialiniame bendravime iki ypatingų gebėjimų tam tikrose srityse.
Autizmo vystymasis ir priežastys
ASS pasireiškia todėl, kad sergančiojo smegenys kitaip vystosi dar mamos įsčiose, o požymiai labai dažnai išryškėja jau per pirmuosius dvejus gyvenimo metus. Nors konkrečios autizmo atsiradimo priežastys iki galo nežinomos, mokslininkai mano, jog tai yra genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Pavyzdžiui, identiški dvyniai dažniau turi autizmą nei broliai ar seserys, o tam įtakos gali turėti ir virusinės infekcijos, mitybos ypatumai ar net kai kurios neurologinės būklės.
Šiuolaikiniai tyrimai suteikia pagrindą manyti, kad autizmas yra susijęs su pakitimais įvairiose smegenų zonose, o šis raidos sutrikimas pastebimas dar ankstyvoje kūdikystėje. Autizmas nėra liga, todėl nėra išgydomas, tačiau su tinkama pagalba vaikai su ASS gali sėkmingai integruotis į visuomenę.
Autizmo spektras ir jo įvairovė
Autizmas yra ypač platus sutrikimų spektras, todėl kiekvienas autistiškas vaikas yra unikalus. Vieni būna labiau užsidarę savyje, susitelkę į savo veiklą ir vengiantys socialinio kontakto, kiti - aktyviai domisi aplinka, noriai bendrauja ir gali pasižymėti dideliais gabumais tam tikrose srityse. Būtent todėl negalima sakyti, kad visi autistai elgiasi vienodai.
Pirmieji požymiai būna pastebimi nuo 6-12 mėnesių amžiaus: būdingas sumažėjęs susidomėjimas žmonėmis, sumažėjęs akių kontaktas, retas reagavimas į savo vardą arba kitus socialinius dirgiklius, neįprasti žaidimo būdai. Dažnai pasitaiko ir stereotipiniai judesiai (pvz., delnų plojimas, sukimas, vaikščiojimas pasistiebus).
Dažni autizmo požymiai vaikams
- Problemos suprasti ir išreikšti jausmus, sunkumai bendrauti žodine ir neverbaline kalba;
- Mažai reagavimo į veido mimikas, gestus, ironiją ir sarkazmą;
- Pasikartojantys ritualai ir griežtos veiksmų sekos laikymasis;
- Didelis jautrumas garsams, šviesai, tekstūroms ar maisto produktams;
- Miego ir dėmesio sutrikimai;
- Socialinio bendravimo sunkumai ir draugystės užmezgimo problemos;
- Vystymosi regresija - kai vaikas, kuris jau mokėsi kalbėti ar žaisti, staiga praranda tas gebėjimo sritis (dažniausiai 1-2 metų amžiuje).
Diagnozavimas ir specialistų pagalba
Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne biologiniais tyrimais. Lietuvoje įprasta, kad diagnozę dažniausiai nustato psichologai, neurologai ar pediatrai, kurie specializuojasi smegenų ir elgesio sutrikimų srityje. Ankstyva diagnozė nuo pat 18 mėnesių labai svarbi, nes leidžia greičiau pradėti tinkamą pagalbą, kuri gerina vaiko vystymąsi.
Diagnozavimas apima išsamius vertinimus, apsižvalgymą, klausimo testus ir stebėjimą. Įvertinami vaiko pažinimo, emociniai ir elgos ypatumai, o pagal tai sudaromas individualus gydymo planas, įtraukiantis įvairias terapijas.
Terapijos metodai
- Taikomoji elgesio analizė (ABA) - efektyvus mokymo būdas, padedantis įveikti elgesio sunkumus;
- Logopedija - kalbos ir kalbėjimo mokymas;
- Psichoterapija - padeda valdyti nerimą, depresiją ir kitas psichologines problemas;
- Mitybos pokyčiai - pavyzdžiui, glitimo ir kazeino pašalinimas gali pagerinti būklę;
- Medikamentų terapija - gali būti taikoma simptomų kontrolei, pvz., risperidonas agresijos mažinimui;
- Sensorinė integracija - padeda reguliuoti jutimo sistemos sutrikimus;
- Situacijų modeliavimas ir socialinių įgūdžių mokymas - žaidimai ir praktinė veikla padeda gerinti bendravimo įgūdžius.
Autizmo įtaka šeimai ir visuomenei
Autizmą turintis vaikas reikalauja ypatingos šeimos ir specialistų priežiūros. Šeimos nariai patiria didelį emocinį krūvį, kuris dažnai lemia nerimą, depresiją ar kaltės jausmą. Vaiko broliai ir seserys taip pat gali išgyventi liūdesį ar pyktį dėl kitoniškumo.
Visuomenėje svarbu suvokti, kad autistiški žmonės nori bendrauti, būti mylimi ir suprasti, nors jiems tai yra sudėtinga išreikšti. Šiandien vis dažniau pripažįstama neuroįvairovės idėja, kuri teigia, kad tokie neurologiniai skirtumai kaip autizmas yra normali žmogaus proto įvairovės dalis, o ne liga ar defektas.
Įvairios socialinės paslaugos ir ikimokyklinės įstaigos Lietuvoje, tokios kaip Kauno klinikų socialinių paslaugų dienos centras, siūlo palaikymą ikimokyklinio amžiaus vaikams su ASS, padėdamos jiems integruotis į bendruomenę.
Žymūs žmonės, turėję autizmo bruožų
Įdomu tai, kad autizmo spektrą galima pastebėti ir kai kurių žymių žmonių asmenybėse. Tarkime, kino režisierius Stenlis Kubrikas, gamtininkas Čarlzas Darvinas ar aktorius Entonis Hopkinsas yra minimi kaip žmonės, turėję autizmo bruožų, kurie nepaneigia jų talento ir pasiekimų, o atvirkščiai - rodo, kad autizmas netrukdo genialumui.
Kas skiria autizmą nuo kitų vystymosi sutrikimų?
| Požymis | Autizmas | Kiti vystymosi sutrikimai |
|---|---|---|
| Socialinių įgūdžių sutrikimas | Ryškus, sunku užmegzti ir palaikyti santykius | Gali būti, bet nebūtinai |
| Kalbos ir bendravimo sunkumai | Echolalija, ribota kalba, sunkumai suprasti neverbalinę kalbą | Dažnai skirtingo pobūdžio kalbos problemos |
| Pasikartojantys elgesio modeliai | Stipriai išreikšti ritualai, stereotipiniai judesiai | Mažiau išreikšti |
| Sensorinė jautrumo problema | Dažnai pasitaiko | Dažnai, bet kitose formose |
Kaip atpažinti autizmą ankstyvoje stadijoje?
Pirmieji autizmo požymiai dažnai pasireiškia 9-18 mėnesių amžiaus, kai vaikas mažai domisi aplinka ir žmonėmis. Vaikas gali vengti akių kontakto, nesileisti bučiuojamas ar apkabinamas, rodyti mažą susidomėjimą žaidimais su kitiems vaikams būdingais žaislais, dažnai pasikartoti tam tikrus veiksmus ir būti jautrus garsui ar šviesai.
Jeigu pastebite tokius požymius savo vaikui, verta pasitarti su pediatru ar vaiko raidos specialistais, kurie galės atlikti išsamią vertinimo procedūrą ir, jei reikės, pasiūlys tinkamą intervenciją.