Psichikos Sveikatos Įstatymas Lietuvoje: Apžvalga ir Teisės Aktai

Lietuvos Respublikoje psichikos sveikatos priežiūrą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, užtikrinantys pacientų teises ir nustatančius sveikatos priežiūros specialistų atsakomybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius teisės aktus, susijusius su psichikos sveikata Lietuvoje.

Psichikos sveikatos priežiūros infografikas

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos Seimo Teisės Aktai

Svarbiausi Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktai, reglamentuojantys psichikos sveikatos priežiūrą:

  • Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 1995, Nr. 53-1290). Įstatymas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 53-1290, i. k. Nr. XIII-1906, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 1995 m. birželio 6 d.
  • Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-711).
  • Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas X-1070 „Dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1572).
  • Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 2009 Nr. 145-6425).
  • Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymas (Žin., 2001 Nr. 62-2224).

Sveikatos Apsaugos Ministerijos Teisės Aktai

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat priėmė daugybę teisės aktų, detalizuojančių psichikos sveikatos priežiūros organizavimą ir teikimą:

  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. V-601 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3514).
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-577 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 114:2005 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 90-3384).
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. V-583 „Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 96-3400).
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 751 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, schematizuotos psichiatrinės apžiūros ir psichikos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 112-3118).
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 133 „Dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. ).

Kiti svarbūs teisės aktai:

  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. V-245 "Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. V-583 "Dėl gyventojų prisirašymo prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos" pakeitimo" (Žin., 2011, Nr.).
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. V-861 "Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2012, Nr.).
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. V-1052 "Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo V-861 "Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo"(Žin., 2012, Nr.).
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-720 "Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 221 "Dėl ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą medicininio patikrinimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2013, Nr.).
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 17 d. Nr. V-714 ‚Dėl Lietuvos medicinos normos MN 22:2014 „Psichikos sveikatos slaugytojas.
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. V-803 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymo Nr.
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 ,,Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr.
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. V-164 ,,Dėl ligų, kuriomis sergantys ne jaunesni kaip 16 metų pacientai turi teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V-178 ,,Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.

Pagrindinės Sąvokos

Svarbu žinoti pagrindines sąvokas, naudojamas psichikos sveikatos priežiūros įstatymuose:

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

  1. Gydytojas psichiatras - medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją.
  2. Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras - medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją.
  3. Hospitalizavimas - paciento paguldymas tirti ir (ar) gydyti į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.

Slapukų naudojimas

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. Slapukų naudojimo parinktysJūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.

Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname.

Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

tags: #psichikos #ligos #teises #aktai