Straipsnyje siekiama atskleisti autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų socialinių kompetencijų ugdymo(si) galimybes priešmokykliniame amžiuje.
Vis daugiau vaikų diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai.
Kyla begalė klausimų, kai tėvai išgirsta diagnozę -autizmo spektro sutrikimas. Kas yra autizmas? Ar tai pagydoma, paveldima?
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi.
Autizmas yra kompleksinis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu.
Taip pat skaitykite: Vaikų autizmo supratimas
Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje.
Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni.
Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką.
Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti platesnį situacijos kontekstą, retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus jausmus ir emocijas veide.
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui.
Taip pat skaitykite: Autizmas kine
Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip.
Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas.
Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo.
Taip pat skaitykite: Ugdymo metodai autizmui
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku.
Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės.
Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.
Radviliškio r.Diagnostika atliekama ir pirmoji pagalba šiuos vaikus iki 7 metų amžiaus auginančioms šeimoms teikiama Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje.
Taip pat renginio dalyviai turėjo galimybę daugiau sužinoti apie ankstyvosios reabilitacijos galimybes ligoninėje.
Paslaugos čia teikiamos jau daugiau kaip du dešimtmečius.
Dienos stacionare galima gauti nuo 20 iki 40 paslaugų per metus ir tai apima motorinės, kalbinės raidos, progresuojančius nervinės sistemos sutrikimus, cerebrinio paralyžiaus, elgesio, emocijų ir bendravimo problemas, chromosomines, genetines nervų-raumenų ligas, autizmo spektro sutrikimus.
Šioms paslaugoms gauti reikalingas gydytojo siuntimas.
Nuo šių metų vasario ligoninėje įrengtas ir sensorinis kambarys, kuriame vyksta terapiniai užsiėmimai raidos ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams.
Terapinės veiklos apima regos, proprioceptinės, klausos, taktilinės ir vestibulinės sistemos stimuliavimą, kuris normalizuoja vaiko pojūčius, padeda nurimti, labiau koncentruoti dėmesį, lavinti kūrybiškumą, vaizduotę, tyrinėti pasaulį.
Pasak V.Safronovienės, labai atsakingai jam buvo renkama tinkamiausia, efektyviausia įranga, kuri patenkintų paslaugas gaunančiųjų pacientų poreikius.
Šiuo metu sensoriniame kambaryje yra begalybės veidrodis, tamsos tunelis, burbulų vamzdis, šviesos stalas su priemonėmis, projektorius, šviesos pluoštai. Alytaus apskrities S.
Autizmo Požymiai
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus.
Dažniausi autizmo požymiai yra:
- Bendravimo sunkumai
- Sutrikę socialiniai kontaktai
- Pasikartojantis stereotipinis elgesys
- Priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams
- Neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius
Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).
Socialinės sąveikos sutrikimas.
Komunikacijos sutrikimas.
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti.
Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
Daugiau kaip pusė vaikų su ASS turi kalbos sutrikimų, o kai kurie jų visai nenaudoja kalbos kaip bendravimo priemonės.
Tik nedidelė dalis tokių vaikų šneka ir bendrauja.
Kalba dažnai monotoniška, mažai emocinga.
Bendraudami jie nepakankamai naudoja kūno kalbą.
Žmonės pasaulį pažįsta liesdami, matydami, girdėdami, uosdami ir ragaudami.
Visa ši informacija gaunama per sensorinę (jutiminę) sistemą.
Be to, suvokti pasaulį padeda veikla ir judesiai.
Ji labai susijusi su žmogaus gyvenimu.
Būtent dėl jos vystosi kūno ir akies bei rankos koordinacija, žmogus suvokia daiktų santykį erdvėje, mokosi atsiminti ir kalbėti, planuoja judesius ir veiklas, išmoksta skaityti, rašyti, mąstyti, kontroliuoja savo elgesį įvairiose situacijose.
Vaikai su ASS visą informaciją, ypač gaunamą per klausos ir lytėjimo organus, priima kitaip.
Dažnai girdi ne tik tai, ką sako pedagogas, bet ir visus tuo metu aplinkui skambančius garsus.
Net galėdami matyti, jie stengiasi visus daiktus paliesti.
Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimų, geriau atskleis save saugioje ir jį priimančioje aplinkoje, kurioje dažniau patirs, jog jis, kaip ir visi kiti vaikai, kažką gali ir sugeba.
Mikulėnaitė L., Ulevičiūtė R. (2004). Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas. Ambrukaitienė A.J., Ivoškuvienė R. (1997).
Autizmo Priežastys ir Gydymo Būdai
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys.