Nors Lietuvoje mes dar susiduriame su įvairiais sunkumais diagnozuojant autizmą, iš kitų šalių patirties žinome, kad maždaug vienas iš 68 vaikų turi autizmo spektro sutrikimą. Taip pat nemažai mažylių ateina į mokyklą apskritai be nustatytos diagnozės. Todėl svarbu žinoti keletą bendrų principų, kurie tiek padės jums efektyviau pagelbėti vaikui, tiek palengvins tam tikrus iššūkius.
Kas yra autizmas?
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Svarbu suvokti, jog autizmas nėra liga. Tai neurologinis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmo spektro sutrikimo simptomai nėra visiems vienodi, jie labai įvairūs.
Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Autizmo spektras beveik visada įtakoja vaiko mokymosi procesą.
Autizmas - tema, kuriai kasdienybėje neretai pritrūksta laiko, kol ji pati mūsų nepaliečia. Kiekvieną balandžio mėnesį apie autizmą girdime daugiau nei įprastai, mat balandis yra paskelbtas autizmo supratimo mėnesiu.
Taip pat skaitykite: Tvarka ir išmokos: kelionės kompensacija
Jei kas nors iš jūsų artimųjų turi autizmo spektro sutrikimą (ASS), laikas nuo laiko tenka aiškinti aplinkiniams, kas yra šis sutrikimas. Tam, kad galėtumėte paaiškinti kitiems, jums pačiam reikia nemažai žinoti ir suprasti. Svarbu žinoti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi.
Kaip paaiškinti vaikui kas yra autizmas?
Tarkim, dauguma vaikų, atėję į šventę, kur Kalėdų Senelis dalina dovanas, pirmiausia atkreips dėmesį į Kalėdų Senelį, lauks dovanų ir bus susitelkę į šį veiksmą. O vienas ar keli vaikai neatkreips dėmesio į Kalėdų Senelį, juos sudomins koks nors puošnus burbulas. Taigi, tai žmonės, kurie pastebi kitus dalykus nei dauguma.
Taigi autizmas reiškia, kad žmogaus smegenys veikia kiek kitaip nei daugumos žmonių. Tačiau tai yra taip pat protingos ir vertingos smegenys“, - detaliai paaiškina Laima.
Autizmo požymiai
Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni.
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus savarankiškai neištaria 1-2 žodžių frazės
Tačiau, neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
Socialinės sąveikos sutrikimas
Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
Komunikacijos sutrikimas
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų - kūno kalbos, veido išraiškos, kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti.
Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.
Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
Taip pat skaitykite: Pagalba motinoms ir vaikams: laikino apgyvendinimo įstaigos
Kaip elgtis su autistišku vaiku?
Autistiški vaikai pirmiausia yra vaikai. Jie gali būti visokie - mieli, žaismingi, juokingi, padykę ar kaip tik labai ramūs.
Pagrindinis dalykas, kurį kartais sunku įsisąmoninti netgi suaugusiems, yra tas, kad TAS vaikas, kaip bet kuris kitas vaikas, siekia ir nori pozityvaus bendravimo, nori elgtis tinkamai ir būti vertinamas, nori sėkmės ir būti harmonijoje su savo aplinka.
Būkite tiesūs ir kalbėkite be kalbos vingrybių bei perkeltinių prasmių. Norite, kad vaikas paskubėtų? Tai ir sakykite „būk geras, paskubėk. Darbui užbaigti liko tik 5 minutės“.
Jei autistiškas vaikas nekalba, tai dar nereiškia, kad jis neturi kuo pasidalinti. Jei turite galimybę - informaciją papildomai pateikite ir vizualiai, pavyzdžiui užrašykite ant lentos.
Dėl jau minėtų sunkumų apdorojant žodinę informaciją, visada verta instrukcijas ir užduotis surašyti ir raštu, išskaidant jas į paprastus žingsnius.
Geriausia, ką gali padaryti mokytojas - išlikti ramus ir palaikantis. Protrūkio metu pasaulis vaikui ir taip atrodo siaubingas. Jam tikrai nereikia šalia dar ir panikuojančio ar įpykusio mokytojo.
Sensoriniai ypatumai
Autistiški vaikai vaikai gali turėti padidintą jautrumą įvairiems pojūčiams - garsams, šviesai, lytėjimui, kvapams. Jeigu patalpoje yra daug įvairių vizualinių, girdimųjų ir kitokių dirgiklių, autistiško vaiko smegenys gali sunkiai atfiltruoti svarbiausius ir į juos susikoncentruoti.
Geriausia ką galite padaryti - kartu su vaiko tėvais išsiaiškinti kokiems dirgikliams vaikas yra itin jautrus ir pasistengti juos pašalinti. Vaiką dirgina šviesos? Užtraukite lango, prie kurio jis sėdi žaliuzę, arba išrinkite vaikui suolą tamsesnėje klasės vietoje. Vaiką dirgina aštresni garsai?
Stimai
Pasikartojantys judesiai, veiksmai ar garsai, vadinami stimais, stipriausiai pasireiškia kai vaikas susijaudinęs ar jaučia stresą. Nors stimai gali trikdyti aplinkinius, bet jie turi raminamąją paskirtį. Tai vaiko būdas padėti sau ir nuraminti save stresinėje situacijoje.
Reikalaudami vaiko nutraukti šiuos veiksmus - pabloginsite jo būklę. Teisingiausias sprendimas - paaiškinti kitiems vaikams, kad tai būdas nusiraminti, panašus į pvz. pieštuko graužimą - tai padės išvengti patyčių ir suvaldyti neigiamas reakcijas.
Rutina
Pavaduojantis mokytojas, netikėtas persodinimas į kitą suolą, pamokų tvarkaraščio ar dienos rutinos pasikeitimas, išvykos ar kitos veiklos kur nėra aišku ko tikėtis - visa tai sukelia nesaugumo ir nerimo jausmus, susierzinimą ar net pyktį.
Todėl jei pokyčiai būtini - įspėkite autistišką vaiką apie būsimus pokyčius kuo anksčiau. Duokite kuo aiškesnes instrukcijas, detaliai papasakokite kas po ko bus. Nedarykite pokyčių ir negriaukite rutinos ten, kur tai nėra būtina.
Nes tiesą sakant, stabili klasės dienotvarkė yra naudinga visiems vaikams, taip pat ir tiems, kurie nėra autistiški.
Integracija į kolektyvą
Artėja rugsėjo 1-oji… Vaikai keliaus į mokyklas, į darželius… Keliaus dauguma vaikų - įprastos raidos ir neįprastos. Tai reiškia, kad daugmaž kas penktas, kas šeštas neturintis raidos sutrikimų vaikas susidurs su „kitokiuku”, „lietaus vaiku”, „ypatingu vaiku”, „netipiniu vaiku” - priklausomai nuo to, kaip tai nuspręs pateikti to asmens tėvai irba ugdymo įstaiga, kurią jis lankys.
Pirmiausia, siūlau visuomet atminti, kad tango šokamas dviese, o ratelis - visa kompanija. Autistiškas vaikas turi išmokti dalyvauti dialoge ir dirbti grupėje, o kiti vaikai - būti drauge, bendrauti su juo. Tai yra naudingas įgūdis: gebėjimas suprasti labai įvairius žmones praplečia galimybių spektrą, sutikite.
Integracija nevyksta per vienišas autistiško žmogaus pastangas prisitaikyti, ji vyksta per sąveiką. O tam, kad ji vyktų, vaikai turi pasitikėti vieni kitais.
Šią tiesą turime turėti omenyje kiekviename aiškinime ar pokalbyje apie autistišką vaiką.
Taigi, pabandykim įsivaizduoti galimą pašnekesį su vaiku, kuris ugdymo įstaigoje susidūrė su trikdančiu autistiško kolegos elgesiu.
- Turbūt, išsigandai?
- Truputį.
- Mantui yra autizmas. Jis mąsto ir jaučia kitaip nei tu, ir jam kartais nutinka tokie priepuoliai, kai jis nebesivaldo.
- Aš jo nesuprantu. Kai bandau jį pakviesti, jis net neatsisuka!
- Taip, kartais autistiški vaikai neatsiliepia, bet jis ir savo mamytės kviečiamas atsisuka ne iš karto, o jis ją mėgsta!
Iš tikro, visi pokalbiai apie negalią - sudėtingi, kadangi nelengva yra užčiuopti tą ribą tarp supratingumo ir gailesčio (kuris yra jau požiūris iš aukšto, kokio nesiekiame formuoti neįgaliųjų atžvilgiu), tarp poelgių išaiškinimo ir pateisinimo (pastarasis taip pat nėra tikslas).
tags: #papasakoti #vaikams #apie #autista