Straipsnyje aptariama pensijų sistema Lietuvoje, jos pokyčiai, indeksavimo mechanizmai ir prognozuojamas pensijų augimas. Taip pat nagrinėjamos tarptautinės ekonominės tendencijos, kurios gali turėti įtakos pensijų dydžiui.
Pensijų Indeksavimas ir Augimas Lietuvoje
Pagal įstatymą, pensijos turi būti indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio šalyje didėjimą ankstesniais metais ir ateities prognozes. Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų, kuriame numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais. Iš šių prognozių galima susidaryti vaizdą, kiek pensijos bus didinamos nuo kitų metų pradžios.
Pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK), kuris apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Finansų ministerija numato, kad darbo užmokesčio fondas šiemet augs 8,6 proc., o per kitus trejus metus atitinkamai 7,5 proc., 5,7 proc. ir 5,8 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad pagal tokį scenarijų nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 9,87 proc. "Papildomas individualiosios dalies indeksavimo koeficientas paaiškės svarstant biudžetus", - nurodė ministerija.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra beveik 670 eurų. Taigi po numatomo indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti kiek daugiau 66 eurais ir pasiekti 736 eurus. Kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Jeigu 9,87 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų 4,17 euro - nuo dabartinių 42,29 euro iki 46,46 euro. Vis dėlto pensijos gali augti ir sparčiau ar lėčiau, jeigu Seimas patvirtintų naujos Vyriausybės programą. Joje numatomas spartesnis tiek bendros, tiek individualios pensijos dalies didinimas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo šių metų pradžios pensijos Lietuvoje buvo indeksuotos 10,63 proc. „Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu senatvės pensijos mokamos beveik 630 tūkst. gyventojų.
Svarbu: Žmonės, kurie jau artėja prie pensinio amžiaus ribos, pakeitimų daryti neturėtų. Jiems reikėtų elgtis su savo finansais labai atsakingai, nes netrukus jau pasieks pensinį amžių.
Bet kuriuo atveju, jeigu nėra kažkokios karštos būtinybės arba būtinybės dengti skolas ar daryti panašius dalykus, labai svarbu, kad tas portfelis išliktų, kad žmonės atsakingai elgtųsi su savo finansais ir kad ta senatvė, kuri nori nenori ateina, kad ji būtų kiek galima saugesnė.
Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20-40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.
Štai kaip gali atrodyti pensijų augimas pagal prognozes:
| Metai | Darbo Užmokesčio Fondo Augimas (Prognozuojamas) | Pensijų Indeksavimas (Prognozuojamas) | Vidutinė Senatvės Pensija (Prognozuojama) |
|---|---|---|---|
| 2024 | 8,6% | - | 670 € |
| 2025 | 7,5% | 9,87% | 736 € |
| 2026 | 5,7% | - | - |
| 2027 | 5,8% | - | - |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antrosios pakopos pensijų sistemos pertvarką įgyvendinti ketina iki 2026 m. paskutinio ketvirčio. Įgyvendinus pertvarką, būtų didinamas pensijų sistemos lankstumas ir patrauklumas, žmonės galėtų nutraukti kaupimą, kai jis tampa apsunkintas ar betikslis.
Pokyčiais siūloma naikinti automatinį įtraukimą į sistemą kas trejus metus, leidžiant gyventojui apsispręsti kaupti savanoriškai. Taip pat planuojama kaupiantiesiems antrojoje pakopoje valstybės skiriamą 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata gyventojų įmokoms.
Jos lubos būtų nustatytos ties šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti suma - 365 eurų per metus, lengvatą būtų galima susigrąžinti per kasmetinę deklaraciją. Savanoriškai prie darbuotojų kaupimo galėtų prisidėti ir darbdaviai - tokiu atveju jiems būtų leista naudotis pelno lengvata.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Numatytas ir 12 mėnesių langas laisvai pasitraukti iš antrosios pakopos, jeigu gyventojų netenkintų atnaujintos kaupimo sąlygos. Kitais atvejais lėšas atsiimti norintys gyventojai tai galėtų padaryti tada, kai iki pensijos liko mažiau nei 5 metai ir būsimų pensininkų sukauptos sumos yra mažos, siekiančios iki vieno anuiteto dydžio - tokiu atveju šis turtas būtų apmokestinamas GPM.
Visas lėšas atsiimti galėtų 70-100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį - tokiais atvejais GPM mokėti nereikėtų.
Pagal Prezidentūros siūlymą, taip pat norima leisti vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto. Ministrė anksčiau teigė, kad šiais pakeitimais bus siekiama didinti gyventojų pasitikėjimą pensijų sistema.
Atsakingas pensijos planavimas (6 dalykai, kuriuos turite žinoti prieš išeidami į pensiją) | Chinkee Tan
Pasaulinės Ekonominės Tendencijos ir Jų Įtaka
Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad šiais metais pasaulio ekonomikos augimas turėtų išlikti stabilus - 3,3 proc. Tai būtų toks pats augimo tempas kaip 2025-aisiais. Tačiau Vašingtone įsikūrusi finansų institucija savo atnaujintoje Pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaitoje įspėjo, kad „iki šiol parodytas atsparumas daugiausia priklauso nuo kelių sektorių“, o tai, pasak jos, rodo pažeidžiamumą.
Nors panašu, kad pasaulio ekonomika „atsikrato 2025 m. prekybos ir muitų sutrikimų“, tai nereiškia, kad šie neturėjo jokio poveikio. Anot jo, šiuos ekonominius iššūkius kompensavo „palankios aplinkybės, susijusios su DI ir technologijų sektoriaus investicijų bumu“.
TVF teigimu, tai ypač pasakytina apie Šiaurės Ameriką ir Aziją. Privatusis sektorius taip pat parodė gebėjimą prisitaikyti prie prekybos sukrėtimų, papildomą impulsą suteikė fiskalinė ir pinigų politika.
Šiuo metu prognozuojama, kad pasaulinė infliacija sumažės nuo 4,1 proc. 2025 m. iki 3,8 proc. 2026-aisiais. Tam gali sukliudyti D. Trumpo naujausi grasinimai aštuonioms Europos šalims dėl paramos Grenlandijos tolesnei autonomijai Danijos Karalystės sudėtyje.
„Matome, kad gyvename pasaulyje, kuriame gali kilti prekybos įtampos, gali kilti geopolitinės įtampos. Tai yra rizika pasaulio ekonomikai“, - Briuselyje duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė P. O. Gourinchas.
JAV Aukščiausiasis Teismas taip pat turi priimti sprendimą, ar D. Trumpas teisėtai naudojasi nepaprastosios padėties ekonominėmis galiomis įvesti muitams beveik visoms prekybos partnerių prekėms. TVF teigimu, teismas sprendimą turėtų paskelbti 2026 m. pradžioje.
Vienas iš nerimą keliančių veiksnių yra tas, kad D. Trumpas galėtų pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis muitams įvesti. Kita problema yra ta, kaip toks teismo sprendimas paveiktų JAV federalinės valdžios pajamas, o kartu ir fiskalinę politiką, pridūrė ekonomistas.
P. O. Gourinchas sakė, kad, nekalbant apie prekybos politiką, pasaulinę ekonomiką skatinantis DI bumas taip pat kelia savų rizikų. Jis atkreipė dėmesį į „rinkos korekcijos“ riziką, jeigu nepasiteisintų lūkesčiai dėl dirbtinio intelekto nešamos naudos, produktyvumo ir pelningumo.
TVF prognozuoja, kad šiais metais JAV ekonomika augs 2,4 proc., t. y. 0,3 procentinio punkto daugiau nei buvo prognozuota spalio mėn. Tuo metu euro zonos ekonomika turėtų augti 1,3 proc., o Japonijos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti.