Pastaruoju metu itin daug diskutuojama dėl sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimo. Konservatoriai pasiūlė visą likusią kompensaciją, įskaitant ir teoriškai priklausančią, bet įstatymu nepatvirtintą dirbusiems pensininkams tenkančią dalį, išmokėti per vienerius metus. Tačiau sulaukė kaltinimų, jog siūlo didinti deficitą ir skolą, o Lietuva gali baigtis kaip Graikija.
Šiame kontekste svarbu panagrinėti, kokia yra Ingridos Šimonytės pozicija šiuo klausimu ir kokie argumentai pagrindžia jos požiūrį. Atrodo, kad laikoma viena tų, kurie „mušė“ pensininkus, gali savo požiūrį išdėstyti ir ji, vardan diskurso kokybės, juoba, kad jokio politinio intereso skirtingai nuo daugelio kitų kalbėtojų tiesiog neturi. Tad pakalbėkim apie kompensavimą.
Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad visas įsipareigojimas kompensuoti pensijas (net ir dirbusiems pensininkams) jau yra apskaitytas kaip šalies fiskalinis deficitas 2014 metais, kai buvo priimtas kompensavimą reglamentuojantis įstatymas. Tad sakantys, kad pensijų kompensavimas per vienerius metus padidintų šalies deficitą, yra neteisūs, jis jau dėl to padidėjo ir todėl antrą kartą padidėti dėl to paties negali.
Antra, net ir dabar po gabalėlį trupinamos kompensacijos bus mokamos iš skolintų lėšų - biudžetų neketinama subalansuoti iki pat 2017 metų. Taip, Sodros biudžetas ant popieriaus atrodo dailiau ir Sodra kompensacijoms nesiskolins, bet jokios įtakos bendriems valstybės finansiniams rodikliams toks tarpbiudžetinis stumdymasis neturi.
Trečia, vienkartinis pensijų sumažinimo kompensavimas nėra joks pensijų didinimas. Tai vienkartinis veiksmas, kuriam palaikyti ateityje nereikalinga užtikrinti nuolatinio pajamų srauto. Lietuva šiuo metu, skirtingai nuo savo pačios nesenos praeities ir nuo problemų kamuojamų šalių, turi privilegiją skolintis ypatingai pigiai, kodėl nereikėtų tuo pasinaudoti išsprendžiant vienkartinius įsipareigojimus, kuriuos vis vien teks vykdyti?
Taip pat skaitykite: Ingridos Šimonytės pozicija dėl pensijų
Ketvirta, teigiama, kad jei pensijos bus kompensuotos visiems pensininkams kitąmet, tai baisiai išaugs valstybės skola ir Lietuvai grės gal net Graikijos likimas. Visų pirma, todėl, kad pagal pateiktus biudžetų projektus valstybės skola kitų metų pabaigoje vis vien bus daugiau nei 4 mlrd. litų didesnė nei šių gale. Skolos lygis 2015 metų pabaigoje dėl kompensuojamų pensijų galėtų ūgtelti papildomai „net” 0,45 procentinio punkto BVP šalia dabar planuojamų 42,6 procentų, jeigu įtrauktume ir dirbusius pensininkus (be jų - „net” 0,1 proc.).
Apibendrinant, argumentai, kurie naudojami teigiant, kad kompensacijų mokėjimas jų netrupinant - tai Sizifo darbas, yra apskritai ne apie kompensacijas. Jie apie įvairiausias einamąsias, nuolatines išlaidas, kurioms skolintis daugiau, sprendžiant iš biudžeto projekto, niekas per daug ir nesibodi. Palyginimai su dramatiškais Pietų Europos pavyzdžiais dėl vienkartinio veiksmo, kurį vistiek valstybė yra įsipareigojusi atlikti, nepaisant, kiek racionalus îr teisingas toks kompensavimas kam atrodo giliai širdyje, nerimti, ypač kai žinai, koks tas papildomas poveikis skolai ir kokie dabar skolinimosi kaštai.
2018 m. liepos 26 d. Parlamentarai pažymi, jog nauja pensijų reforma (keičiamu Pensijų kaupimo ir naikinamu Pensijų sistemos reformos įstatymais) galimai paneigia antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėtus lūkesčius. Teigiama, jog Konstitucinis Teismas savo ankstesniais nutarimais kaupiamųjų pensijų sistemos atžvilgiu leidžia keisti įmokų dydžius, tačiau tik esant labai aiškioms sąlygoms: mažinimas yra laikinas, nulemtas objektyvių ypatingų sąlygų (ekonominės krizės), galiausiai turi būti įtvirtinamas būsimas kompensavimo mechanizmas.
Visiškai priešinga situacija susiklosto dabar - kyla reali grėsmė pažeisti esminius konstitucinius principus asmenų teisėtų lūkesčių, nuosavybės teisės, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, nes pakeitimai nėra susiję su ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis. Demografinės padėties blogėjimas yra jau seniai užfiksuotas ir stebimas procesas, ir remtis juo kaip ypatingai grėsminga situacija nėra pagrindo.
Seimo nariai taip pat akcentuoja, jog anuitetų rinkos monopolizavimas valstybės rankose galimai pažeidžia Konstituciją. Teigiama, jog valdantiesiems bandant įtvirtinti pensijų anuiteto centralizuotą teikimą tik per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą sukuriama monopolija bei atimama galimybė privačiam verslui verstis minėta veikla, taip pat neužtikrinama galimybė vartotojams pasirinkti jiems priimtiniausias anuitetų kainas ir sąlygas. Kartu, monopolizuojama rinka, o tai visuomet mažina galimą sistemos efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Visuomenės nuomonė
Parlamentarai taip pat pažymi ir tai, jog „automatinis“ asmenų iki 40 metų įtraukimas galimai pažeidžia konstitucinius sutarčių laisvės, nuosavybės neliečiamumo, lygiateisiškumo ir vartotojų teisių apsaugos principus, kadangi remiamasi tylėjimo, kaip sutikimo principu, kuris tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių teisėje paprastai nelaikomas sutikimu sudaryti sutartį.
Seimo nariai taip pat atkreipia dėmesį, jog naujai kuriama pensijų sistema yra socialiai pažeidžiama, neužtikrinanti viešųjų finansų tvarumo ilgojoje perspektyvoje ir pažeidžianti solidarumo principą. Iš esmės valdančiųjų iniciatyva antros pakopos pensijų sistema yra naikinama, o ne keičiama, todėl būsimoms kartoms didinama našta išlaikyti pensininkus. Įstatymų leidėjas galimai netinkamai interpretuoja solidarumą tarp kartų, galimai jį pažeidžia, akcentuodamas tik vienos iš solidarume dalyvaujančios grupės - dabartinių pensijų gavėjų - interesus.
„Reformos nuostatos reiškia ne ką kitą, kaip pačios antros pakopos pensijų sistemos panaikinimą: pirma, nebelieka esminio jos požymio - didesnės dalies finansavimo „viešosiomis“ lėšomis; antra, finansavimo našta perkeliama patiems asmenims, ir dėl to kyla didelė rizika, jog didžioji dalis dabartinių sistemos dalyvių apskritai pasitrauks iš sistemos, ir pati sistema nebebus efektyvi; trečia, apskritai atsisakoma pagrindinio sistemos tikslo - sumažinti tiesioginius valstybės finansinius įsipareigojimus ir sumažinti naštą būsimoms kartoms išlaikyti pensininkus, atsižvelgiant į neišvengiamus neigiamus demografinės situacijos keliamus iššūkius, tuo pačiu užtikrinant pensijų adekvatumą ateities pensininkams“, - teigė I.
„Pasitikėjimas pensijų sistema skatina žmones kaupti ir leidžia valstybei planuoti būtinas išlaidas didinti pensijas. Tuo tarpu skuboti ir neišdiskutuoti sprendimai turi priešingą efektą. Todėl kreipiamės į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar kūlversčiais priėmus pensijų sistemos pakeitimus bus užtikrintas valstybės finansų tvarumas, ar nebus pažeisti kaupiančiųjų teisėti lūkesčiai, nuosavybės neliečiamumo ir sutarčių laisvės principai“, - apibendrino M.
Ekonomistas Raimondas Kuodis teigia: „Čia didelę įtaką daro „socialinis popsas“, kuris mus graužia iš vidaus. Žmonėms sako: „Leisime pasiimti jūsų pačių pinigus“, bet ar iš to pasiėmimo bus daugiau naudos ar žalos, čia jau ekonominis klausimas. Sprendimas pasakyti „mes geri, nes leidžiame jums pasinaudoti jūsų pinigais“ neišlaiko kritikos. Kartais žmonėms reikia neleisti naudotis savo resursais, jei jie neturi valios arba savo sprendimų pasekmes primeta likusiai visuomenei - pensijų atveju prievolė kaupti egzistuoja būtent dėl to. Priešingu atveju, kam kaupti „Sodroje“?
Taip pat skaitykite: Pensinis amžius Lietuvoje
Pasak R. Kuodžio, kai gauni minimalią algą, tu iš pensinių sistemų gauni tokią grąžą, kokios beveik niekur kitur nėra. Mažai uždirbantiems ta subsidija, skaičiuojant nuo jų atlyginimo, yra pati didžiausia. Jei į „Sodrą“ vedame apie 7 proc., tai į II pakopą daug mažiau - natūralu, kad stebuklo per trumpą laiką nebus, bet net 100 eur. priedas prie pensijos yra geriau nei nieko.
Lietuvoje daroma didelė klaida leidžiant neanuitetinius išmokėjimus ar paveldėjimą. Pensijų sistema turi 3 uždavinius: perkelti resursus iš gerų metų į blogus, perskirstyti lėšas nuo tų, kuriems sekasi, tiems, kuriems mažiau sekasi, ir valdyti ilgo gyvenimo riziką. Anuitetas skirtas būtent šiai trečiajai funkcijai.
Visos sistemos turi savo rizikų, dažnai politinių, ką mes dabar ir aptarinėjame. Geriausia investuoti į I pakopą - į patį save. Tai yra išmokėtas būsto kreditas ir stogas virš galvos, tai yra esminis veiksnys. Taip pat saulės elektrinė, kurią aš įsirengiau, kad sumažinčiau energijos išlaidas. Dar svarbu gebėti daug ką pasidaryti pačiam.
Iš antrosios pensijų pakopos planuoja pasitraukti 43,3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo naujausia „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, taip pat kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,1 proc.) kaupiančiųjų nurodė vis dar nesantys priėmę tvirto sprendimo, o tęsti kaupimą planuoja 29,6 proc. gyventojų.
Apklausos rezultatai parodė, kad 31 proc. šalies gyventojų išsiimtas lėšas planuoja nukreipti investicijoms į įvairius fondus, akcijas, trečiąją pensijų pakopą ar kitus finansinius instrumentus. Taip pat pastebėta, jog investavimą labiau renkasi vyrai (38 proc.) nei moterys (23 proc.) bei jaunesni nei 49 metų gyventojai. Po 16 proc. apklaustųjų teigė atsiimtas lėšas ketinantys skirti finansiniams įsipareigojimams padengti, pavyzdžiui, paskoloms ar lizingui, arba laikyti pinigus banke.
Tyrimo duomenimis, dalis gyventojų planuoja investuoti ir į nekilnojamąjį turtą (NT). 15 proc. gyventojų sukauptas lėšas ketina panaudoti būsto atnaujinimui, o 10 proc. - naujo būsto įsigijimui. Tarp 18-29 metų amžiaus kaupiančiųjų penktadalis planuoja šias lėšas skirti būsto paskolos pradiniam įnašui.
Taip pat 3 proc. Lietuvos gyventojų lėšas, išsiimtas iš antrosios pensijų pakopos, ketina išleisti buitinės technikos ar elektronikos įsigijimui, dar 7 proc. jas planuoja išleisti kelionėms ir laisvalaikiui, o 6 proc. - naujai transporto priemonei. Tyrimo duomenimis, dar 13 proc. apklaustųjų nurodė lėšas ketinantys skirti sveikatai ar savišvietai. Toks pasirinkimas labiau būdingas vyresnio amžiaus žmonėms - tarp 60-68 metų apklaustųjų tokius prioritetus nurodė bene ketvirtadalis (23 proc.).
ELTA primena, kad praėjusių metų birželį Seimas pritarė nuo Naujųjų įsigaliojusiai antros pensijų pakopos reformai. Gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime - toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį pratęsiant.
Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Viskas, ką reikia žinoti apie naująsias mokesčių bei pensijų reformas
| Planai su išimtomis lėšomis | Procentas gyventojų |
|---|---|
| Investicijos į fondus, akcijas ir kt. | 31% |
| Finansinių įsipareigojimų padengimas | 16% |
| Laikymas pinigų banke | 16% |
| Būsto atnaujinimas | 15% |
| Naujo būsto įsigijimas | 10% |
| Buitinės technikos įsigijimas | 3% |
| Kelionės ir laisvalaikis | 7% |
| Nauja transporto priemonė | 6% |
| Sveikata ir savišvieta | 13% |
