Motinystė - tai kelias, kupinas džiaugsmo, meilės ir iššūkių. Vis dėlto, auginant vaikus, mamos dažnai susiduria su įvairiais sunkumais, pradedant aplinkinių spaudimu ir baigiant nuolatiniu stresu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip mamoms išlikti stiprioms ir ramiai reaguoti į išorinius veiksnius, kaip tinkamai pasirūpinti savo ir vaiko gerove.
Aplinkinių patarimai: kaip reaguoti?
Aplinkinių patarimai mamas gali išmušti iš vėžių, priversti suabejoti, ar jos skiria pakankamai dėmesio vaikui ir apskritai ar yra geros mamos, suerzinti ar net priversti prie ašarų ir t. Pastebima, kad labai dažnai jaunos mamos patarimų sulaukia iš savo mamų, anytų, močiučių, vyresnių seserų.
Nesvarbu, kad lauke tvyro +30 °C temperatūra, visuomet atsiras žmogus, kuris pasibaisės, kaip kūdikio galima neužkloti. Kitas variantas - žiemą vežimėlyje tik kombinezonu aprengtą mažylį primygtinai bus pasiūlyta apkloti 5 vilnoniais pledais. O močiutėms visuomet atrodys, kad jų anūkas aprengtas per plonai, kad mama išrinko netinkamą megztuką, kepurę, šaliką ir t.
Štai keletas patarimų, kaip elgtis su aplinkinių patarimais:
- Jei patarimas - neaktualus ar net absurdiškas, tiesiog padėkokite, pasakykite, kad prireikus kreipsitės pagalbos ir ignoruokite patarimą, pasistenkite nukreipti kalbą ir viską perleiskite per humoro prizmę.
- Žindymo trukmė - visiškai individualus pasirinkimas, ir aplinkiniai neturėtų piršti savo nuomonės. Ypač didelę meškos paslaugą gali padaryti patarėjai, teigiantys, kad jau užteks maitinti vaikelį. Tokiu atveju vienas stipriausių argumentų - Pasaulio sveikatos organizacijos pateikta rekomendacija žindyti iki 24 mėn.
- Kiekvienos šeimos pasirinkimas, kada su mažyliu eiti į kavinę, prekybos centrą, skristi lėktuvu ir pan. Pasitaiko atvejų, kad mamos turi vyresnius vaikus nuvežti į mokyklą ir būrelį ir pasiimti iš jų, tad keliauti tenka su naujagimiu, kurio nėra kam palikti.
Stresas ir mamos: kaip suvaldyti?
Stresą dažnai jaučia pirmagimį pagimdžiusios moterys. Ypač pirmąsyk motinystę išgyvenančios moterys jaučiasi pasimetusios, nes nežino dar tiek daug dalykų. Pavyzdžiui, vaikas rėkia, kad ir kaip jos stengtųsi jam padėti. Ir tada užsisuka užburtas ratas - kuo mama labiau stresuoja, tuo vaikas darosi dirglesnis. Iš to užburto rato labai sunku išeiti pačiai. O kiti gali padėti tik tada, kai mama kreipiasi pagalbos.
Taip pat skaitykite: Paslaugos senjorams namuose
BE SPALVŲ: depresija ir pogimdyvinė depresija
Tačiau kartais mamoms sunku pripažinti, kad jos yra paveiktos streso. Dažnai jos nesugeba atpažinti savo būsenų ir grimzta dar į didesnį stresą. Žinote, kaip stručiai kiša galvą į smėlį, manydami, kad taip jų niekas nemato? Mes irgi naudojamės šia strategija, manydami, kad jei nepripažinsime savo streso arba užsidarysime namuose, nebeliks ir problemos. Pripažinti, kad jauti stresą labai svarbu, nes tik tada ieškai pagalbos.
Streso požymiai - tai dažna nuotaikų kaita, dirglus reagavimas į vaikų elgesį, padidėjęs jautrumas ar net nuolatinis verksmas, jaučiamas nuolatinis nerimas, kamuojanti nemiga. Ypač svarbu susirūpinti, kai ir fizinis kūnas siunčia signalus - atsiranda nugaros, skrandžio skausmai, odos bėrimai.
Ką daryti? Mamos turi ieškoti informacijos. Visų pirma - apie tai, kaip padėti sau. Paskui domėtis, kas vyksta su vaiku ir išmokti savipagalbos būdų, kurie kiekvienai gali būti skirtingi. Svarbiausia imtis veiksmų. Būna - laimei, retai - ir visiškai kitokių atvejų, kai mamos tiesiog palieka verkiančius vaikus - uždaro kitame kambaryje ir palieka likimo valiai. Nuolatinio streso veikiamos jos pasineria į depresiją. Būtent todėl labai svarbu, kad mamos atpažintų vidinę įtampą ir atpažintų ją kuo anksčiau.
Jeigu mama nesugeba sau padėti, tada vienareikšmiškai taip. Žinoma, geriausia pagalbos ieškoti šeimos rate. Tačiau auklė irgi gali būti puiki pagalbininkė. Žinau daug pavyzdžių, kai auklės šeimoje atlieka psichologės, padėjėjos ir net močiutės vaidmenį. Kartais tiek nedaug tereikia: vieno palaikančio žodžio, ištiestos pagalbos rankos ar tiesiog išklausymo. Moteriai ypač reikalingas pokalbis. Pokalbio metu iškart dalį streso ir įtampos jos paleidžia, o tada jau vėl atsiranda tiek jėgų, kad gali kalnus nuversti. Ir žinoma, labai svarbi galimybė skirti laiko sau. Kol valandą auklė pabūna su vaiku, mama gali pasivaikščioti parke, pabūti su savimi, atrasti vidinę harmoniją. Tada ji jau gali sugrįžti į namus ir jos santykis su vaiku jau kitoks. Auklių vaidmuo mamų ir vaikų harmoninguose santykiuose yra labai didelis. Auklės yra labai gera pagalba ir gimus pirmagimiui. Kai motinystės įgūdžiai dar formuojasi, jei mama nežino, kaip padėti naujagimiui ir šalia yra patyrusi pagalbininkė, kuri gali pervystyti vaiką ir kitaip padėti, stresas daug mažesnis.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichikos sveikatos problemų turintiems
Aš aukles matau kaip mentores, kurios gali ir padėti mamai, ir pamokinti paprastų vaiko priežiūros paslapčių, ir pasikalbėti. Tačiau noriu pabrėžti, kad kalbu apie moteris, kurios turi gyvenimiškos patirties, yra užauginusios ar augina savo vaikus. Jaunos mamos gali tikrai daug išmokti vien jas stebėdamos. Aišku, turi būti toks santykis, kad mama galėtų auklei drąsiai pasakyti, kad kas nors jai yra nepriimtina, o auklė gebėtų ją išklausyti ir pakeisti savo elgesį. Abipusė pagarba ir konfidencialumas - būtina bendravimo dalis.
Patarimai, kaip elgtis su vaiku
Šeimoje turi būti gera visiems - ir mamai, ir tėčiui, ir vaikams. Jei tėvams tikrai smagu vaiką visą naktį supti, tegu supa. Visi esame labai skirtingi. Tačiau jeigu mama pati neišsimiega, išvargsta, iš streso atsiranda depresija ir kitos psichologinės ligos, tai yra ženklas, kad jai metas pasirūpinti savimi. O tokių patarimų, kad reikia vaikus dešimt kartų per dieną apkabinti, negaliu duoti. Jeigu mamai smagu vaiką apkabinti, abu gali tuo mėgautis. Reikia pasikliauti vidine intuicija. Tačiau jeigu vaikas sako „Mama, aš nenoriu“, tai mama irgi turėtų gerbti vaiko ribas. Jei vaikas nori pabūti vienas, tai ir reikia jam leisti pabūti vienam. Mamos ir vaiko tarpusavio santykis turi būti paremtas abipuse pagarba. Tačiau kad mama sugebėtų atskirti, kiek artumo reikia vaikui, ji turi ilgai stebėti vaiką ir pažinti jo reakcijas. Tada ji ir atpažins situacijas, kai būtinas mamos prisilietimas.
Žinoma, turim padaryti tai, ką turime. Jei vaikas serga, turime atlikti tam tikrus tyrimus ir sugirdyti vaistus, negalime to nedaryti, nes vaikas verkia. Vaiko sveikata turime pasirūpinti pirmoje vietoje. Žinoma, svarbu jį mokinti valdyti savo emocijas. Kiekviena mama čia vėl randa savo receptus.
Žinios apie vaikų ugdymą
Žinios apie vaikų ugdymą labai svarbios. Minėjote tėvus ir ankstesnes kartas. Jų jaunystės laikais nebuvo tiek daug galimybių kaip dabar prieiti prie moksliniais tyrimais pagrįstų žinių. Tačiau tuomet žmonės žinias perduodavo iš kartos į kartą ir laikydamiesi dienos, mėnesio ir visų metų ritualų. Šiais laikais didelės šeimos retai kada gyvena po vienu stogu. Jaunavedžiai skuba atsiskirti nuo tėvų. Broliai ir seserys retai kada stato namus vieni šalia kitų. Anksčiau šeimos būdavo gausios ir gyvendavo kartu. Vyresni vaikai galėdavo stebėti, kaip su jaunėliais elgiasi ne tik jų tėvai, bet jų tetos, dėdės, o paskui patys turėdavo vaikus prižiūrėti. Taip tėvystės žinios būdavo skiepijamos nuo ankstyvos vaikystės. Jaunos mamos nepatirdavo baimės dėl nežinojimo, kaip paimti vaiką, kaip jį maitinti ar kaip nuraminti.
Tačiau šiuolaikiniai tėveliai žinių gali rasti internete, knygose, lankytis paskaitose. Tačiau labai rekomenduočiau straipsnius skaitančioms mamoms kritiškai vertinti visą informaciją. Net ir į kiekvieną mano žodį turite žiūrėti kritiškai ir atsirinkti būdus, kurie jums padės sumažinti vidinį stresą ir tiks jūsų gyvenimo situacijose. Tada išbandyti tai praktiškai ir stebėti, ar santykis su vaiku gerėja. Jeigu situacija nesikeičia, verčiau ties tuo „neužsiciklinti“ ir ieškoti kitų būdų. Taip pat labai svarbu remtis tomis žiniomis, kurios pagrįstos mokslininkų atliktais tyrimais.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Maištaujantis vaikas: ką daryti?
Maištaujančių ar kitaip netinkamai besielgiančių vaikų tikslas nėra konkrečiai supykdyti ir erzinti tėvelius ar kitus šeimos narius. Būna ir taip, kad vaikas pats nesuvokia ir negali įvardyti, kaip jis jaučiasi ir kodėl netinkamai elgiasi. Dažniausiai vaikų netinkamo elgesio tikslai yra susiję su emociniais bei fiziniais poreikiais.
- Vaikams trūksta fizinio kontakto, artimo emocinio ryšio, todėl jie visais įmanomais būdais siekia būti tėvų dėmesio centre, siekia būti mylimi, svarbūs ir pastebimi.
- Kita dažna prieštaraujančio elgesio priežastis yra nuovargis.
- Nereta tėvų ir vaikų konfliktų priežastis yra vaikų savarankiškumo problema.
Kaip spręsti šias problemas?
- Skirkite vaikui kokybiško laiko ir nuoširdaus dėmesio.
- Padėkite atpažinti nuovargį ir jį pašalinti.
- Skatinkite atžalą savarankiškai tvarkytis.
- Leiskite vaikui nuspręsti, kaip praleisti laisvalaikį.
Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams jaučiant, kad patys nebekontroliuoja situacijos, nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą. Pastarasis, stebėdamas situaciją iš šalies, atkreipdamas dėmesį tiek į tam tikrą vaiko elgesį, tiek į tėvų reakcijas, nuostatas, iškilus vaiko elgesio problemoms bei kartu su šeimos nariais išgrynindamas galimus sprendimo būdus gali suteikti profesionalią pagalbą.
Pagalba mamoms, patiriančioms pogimdyminę depresiją
Pogimdyminė depresija nėra tik emocinis sunkumas - ji glaudžiai susijusi su dideliais biologiniais, psichologiniais ir socialiniais pokyčiais, vykstančiais po gimdymo. Moterys patiria ne tik nuotaikos svyravimus ar energijos stoką, bet ir gilų kaltės jausmą (ypač jeigu gimdymas vyko ne taip, kaip planuota), neadekvatumo išgyvenimus, sunkumus prisirišant prie kūdikio ar net egzistencinius klausimus dėl savo vaidmens ir vertės. Tos moterys, kurios dar iki gimdymo abejojo dėl gyvenimo prasmės ar jautė stiprų jausmą, kad jų čia apskritai neturėtų būti, gali būti nusivylusios savimi ir net pykti ant savęs, kad į šį pasaulį kankintis atvedė dar vieną žmogų.
Svarbu atsižvelgti į tai, kad pogimdyminė depresija neretai išgyvenama su dideliu vidiniu gėdos jausmu. Mamos galvoja: „Kitos džiaugiasi motinyste, kodėl aš ne?“; „Ai, viskas susitvarkys, svarbu - vaikas sveikas, aš sveika“; „Esu bloga mama“ - tai trukdo kreiptis pagalbos.
Jei moteris neigia patirianti pogimdyminę depresiją ir/ar atsisako pagalbos, labai svarbus tampa artimųjų, ypač vaikelio tėčio, įsitraukimas, atjauta. Pogimdyminės depresijos centre yra teikiamos psichologinės konsultacijos artimiesiems, kuriose suteikiama žinių, kaip tinkamai pagelbėti psichoemocinių sunkumų po gimdymo patiriančiai moteriai. Artimųjų patikinimas, kad psichikos sveikata, lygiai kaip ir fizinė sveikata, yra atstatoma, gydoma, taip pat artimųjų gebėjimas kurti saugią, atsiverti skatinančią aplinką, galėtų padėti moteriai įvardinti ir priimti savo jausmus.
Kaip padėti mamai, patiriančiai pogimdyminę depresiją?
- Būkite atjaučiantys ir supratingi.
- Paskatinkite kreiptis į specialistus.
- Siūlykite praktinę pagalbą (pvz., prižiūrėti vaiką, tvarkyti namus).
- Kurkite saugią ir palaikančią aplinką.
Kiek laiko skirti vaikams?
Svarbiausia, kad visas tas laikas būtų skirtas tik vaikams, ir niekam daugiau. Jokio kompiuterio, jokio televizoriaus, telefono ar pokalbių su kitais žmonėmis tuo metu neturėtų būti. Atsisukite tiesiai į savo vaiką - veidas į veidą. Kai kurios mamos mėgsta kalbėtis su vaikais, kai ruošia vakarienę, pasisukusios į vaiką nugara. Tačiau atminkite: kai su kažkuo kalbatės, žiūrėkite į jį. Jei žiūrite į bulvę - jūs kalbatės su bulve.
Kitas kraštutinumas, kuris būdingas tėvams - siekimas kiekvieną su vaiku praleistą minutę užpildyti lavinimusi ir ugdymo veikla. Tėvai labai nori, kad vaikas būtų kultūriškai ir intelektualiai išprusęs. Tai reiškia muziejus ir mokslo populiarinamuosius filmus, kompiuterinį raštingumą ir ekskursijas, geras knygas ir klasiką… O vaikas priešinasi. Kodėl? Kai tik kyla mintis kažką „krauti“ į vaiką, prasideda agresyvus veiksmas. Neagresyvus veikimas su vaiku galimas tada, kai jūs arba atrandate formą vaiko jausmams užpildyti, arba pats jam vadovaujate. O vaiko „pripildymas“ - tai kelias į niekur, tai tėvų asmeninių ambicijų tenkinimas. Vaikas neturi tapti jūsų gyvenimo prasme.
Kaip kokybiškai praleisti laiką su vaikais?
- Atsisiekite nuo pašalinių trukdžių (telefonas, kompiuteris).
- Būkite dėmesingi ir įsiklausykite į vaiko poreikius.
- Venkite per didelio spaudimo ir ugdymo.
- Įtraukite vaiką į savo kasdienius darbus ir pomėgius.
- Leiskite vaikui būti savimi ir tyrinėti pasaulį.
Žmonės, kurie gyvena savo autentišką gyvenimą, sugeba juo patraukti ir savo vaikus. Galų gale, vaikas nusipelno savo gyvenimo - ir tėvai negali jam pakeisti bendraamžių.
Pagalbos šaltiniai mamoms ir šeimoms
Jei jaučiatės, kad jums reikia pagalbos, nebijokite kreiptis į specialistus. Lietuvoje yra daug organizacijų, kurios teikia pagalbą mamoms ir šeimoms:
- Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
- Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt.
- Būtinoji pagalba. Pogimdyminės depresijos centras (dalis paslaugų nemokamos) - švietimas bei informacija apie depresiją po gimdymo, psichologų ir kitos paslaugos tėvams ir specialistams.
- Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el.
Atmintinė visiems:
- Būkite jautrūs!
- Būkite supratingi!
- Jei medikai pasako, kad yra galimybė nutraukti nėštumą, pasistenkite nereaguoti į jokį spaudimą.
- Kai ateis metas, atsisveikinkite su vaikeliu.
- Nelikite vienumoje.
- Ieškokite pagalbos.
- Skirkite savo laiko!
- Pasidomėkite, kuo galėtumėte padėti.
- Nepriekaištaukite!
- Neklausinėkite!
- Neapgaubkite savo liūdesiu!
- Atjauskite šeimą!
- Nebijokite būti nuoširdūs!
- Turėkite kantrybės!