Tapdamas tėvu, žmogus nepasirašo sutarties, bet jo pareigos nematomu rašalu išvardytos. Yra straipsnis, kad tu turi remti savo vaiką, netgi jei daugiau niekas jo nepalaiko. Tai tu turi atstatyti tiltą, netgi jei pats vaikas jį sudegino.
Socialinės rizikos šeima - kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, kurios neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi.
Vis dėlto Lietuvoje yra daugybė socialinės rizikos šeimų, kurių vaikai pagalbos, apsaugos nuo girtaujančių ir smurtaujančių tėvų laukia labai ilgai.
Ar šeimos problema bus laiku identifikuota ir bus padedama su ja susitvarkyti, priklauso nuo seniūnijų socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis kompetencijos.
Socialinės rizikos šeimas lankantys socialiniai darbuotojai privalo skubiai pranešti VTAS, jei situacija šeimoje yra kelianti grėsmę vaikui.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Gavus pranešimą, paimti vaiką iš šeimos VTAS atstovai paprastai vyksta su policija. Tuomet per tris dienas VTAS turi priimti sprendimą: sugrąžinti vaiką tėvams ar nustatyti laikinąją globą.
Blogiausiu atveju vaikas patenka į globos instituciją - vaikų namus. Tai yra labai blogai: vaikas patyrė stresą, matydamas girtus ir besimušančius tėvus, o paskui dar patenka į valdišką įstaigą. Taigi, labai gerai, jei atsiranda gerų giminaičių ar kaimynų.
Kita problema, kad girtaujama dažniausiai vakare ir naktį, o socialiniai darbuotojai dirba tik iki 17 val.
Kai kuriose savivaldybėse, tarp jų - Kauno rajono - keletą kartų per mėnesį vakarais rengiami policijos pareigūnų ir socialinių darbuotojų bendri prevenciniai reidai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Žinoma atvejų, kai krizė šeimoje tęsiasi ilgai, o vaikas joje lieka.
Būna, kad situacija šeimoje nesikeičia ir dešimtmetį, ir vaikas joje lieka. Čia aš metu akmenį ir į savo, VTAS, daržą. Bet pažiūrėkime, kaip VTAS darbas išbalansuojamas, kai suformuojama nuostata, kad vaikas iš šeimos paimamas tik blogiausiu atveju - tik tuomet, kai jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus.
Konferencijoje atkreiptas dėmesys, kad VTAS turėtų būti labiau savarankiški.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai vaikai iš socialinės rizikos šeimų nori likti gyventi savo šeimoje, kad ir kokia ji būtų.
Iš šeimos paimtas vaikas į globėjų šeimą ar vaikų namus pirmiausia patenka laikinajai globai, kurios metu jis dar gali sugrįžti į šeimą.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Labai svarbu, kaip tuo metu dirbama su šeima. Į socialinės rizikos šeimų apskaitą dažniausiai įtraukiama dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo, socialinių įgūdžių stokos ir smurto.
Konferencijoje atkreiptas dėmesys, kad paskelbus akciją "Lietuva be vaikų namų", valstybė neparuošė jokios alternatyvos.
Pavyzdžiui, dabar globėjai turi patys eiti į teismus ir prisiteisti alimentus iš girtaujančių tėvų.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vaikai kartais neįsivaikinami dėl to, kad įvaikinti siunčiama informacija apie juos yra nepakankama, netiksli ar net neteisinga.
Pasak konferencijos pranešėjų, valstybėje turi iš esmės pasikeisti požiūris į darbą su socialinės rizikos šeima.
Konferencijoje diskutuota, kaip priversti gydytis psichikos problemų, priklausomybių turinčius socialinės rizikos šeimų suaugusiuosius ir vaikus.
Remiantis galiojančiais įstatymais, jei žmogus nekelia pavojaus aplinkiniams, jis turi teisę atsisakyti gydytis.
Ir nežinia, kas jam šaus į galvą, kai tu išeisi: ar jis puls kaimyną, ar žmoną, kurie iškvietė pagalbą, ar bandys kaimyno namus padegti.
Pašnekovės žodžiais, siekiant užtikrinti reikiamą specialistų pagalbą socialinės rizikos šeimoms daug problemų iškyla su nelinkusiais bendradarbiauti psichikos sveikatos centrais, kartais - ir su ligoninėmis:
Kita problema, pasak J.Dabašinskienės, yra ta, kad poliklinikų psichiatrai, psichikos sveikatos centrai laukia, kol ligonis ateis pas juos, jie neteikia paslaugų namuose.
Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad pagalba socialinės rizikos šeimų vaikams dažnai stringa dėl skirtingų institucijų nesusikalbėjimo ar nebendravimo.
Plungės mieste, su socialinės rizikos šeimomis dirba dvi socialinės darbuotojos. Socialinė priežiūra, teikiama 60 šeimų, kuriose auga 140 vaikų.
Darbo patirtis rodo, jog greitų rezultatų tikėtis negalima. Kelias į šeimos pokyčius, pasitikėjimą, norą keistis yra lėtas ir sudėtingas. Dažnai susiduriama su šeimos narių abejingumu, nepasitikėjimu, uždarumu, nusivylimu, neišvengiamas ir kai kurių klientų agresyvumas. Po kurio laiko visas neigiamas emocijas atperka atsirandantis pasitikėjimas, atvirumas, noras keistis, vaikų šypsenos, džiaugsmas atėjus socialiniam darbuotojui. Ilgametė darbo patirtis rodo, jog dirbant su šeima atsiranda ryšys, kaip „auklėtojas ir auklėtinis“. Vieni sėkmingai išeina į savarankišką gyvenimą, kiti lieka tolimesniam darbui. Nėra monotonijos, standartinio sprendimo.
Bendradarbiavimas
Siekiant teigiamų pokyčių socialinės rizikos šeimose, labai svarbus darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis, miesto bendruomene.
Socialinės rizikos šeimai teikiamos paslaugos siekiant/padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją, kurti saugią, sveiką, darnią aplinką savo namuose, šeimoje. Palaikyti socialinius ryšius su visuomenę ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.
Socialinių paslaugų klasifikavimas pagal klientų grupes
| Klientų grupė | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Vaikai ir paaugliai | Pagalba patyrusiems smurtą šeimoje, laikinoji globa |
| Suaugę asmenys | Pagalba priklausomybių turintiems asmenims, socialinių įgūdžių ugdymas |
| Šeimos | Šeimos konsultacijos, pagalba auginant vaikus |
tags: #socialines #darbuotojos #pagalba #vaikams #augantiems #rizikos