Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vyksta diskusijos apie pensinio amžiaus reguliavimą, ypač valstybinėse įstaigose. Visuomenė sensta, todėl kyla klausimai, ar dabartiniai įstatymai, nustatantys amžiaus ribojimus, atitinka demografines realijas ir ar jie netrukdo efektyviai išnaudoti vyresnio amžiaus žmonių patirtį bei kompetencijas.
Amžiaus Ribojimai Valstybės Tarnyboje: Ar Tai Diskriminacija?
Šią savaitę Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiojo gydytojo pareigas pradėjęs eiti buvęs Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga mano, kad amžiaus ribojimai yra valstybės diskriminacija. Nors 69 metų J. Sąlyga nėra valstybės tarnautojas ir jam ribojimai netaikomi, tačiau jis pažymi, kad negalima darbo rinkoje diskriminuoti patirtį sukaupusių žmonių. „Politikams juk nėra nustatytas amžiaus cenzas“, - pastebi J. Sąlyga.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Laima Vengalė-Dits įsitikinusi, kad, senstant visuomenei, vyresnių žmonių išlaikymas darbo rinkoje tampa vis svarbesnis. „Galiojantys įstatymai, tarp jų ir Valstybės tarnybos įstatymas, nustatantis tokį amžiaus ribojimą, turėtų prisiderinti prie šiuolaikinių demografinių realijų. O jos leidžia manyti, kad ir pensinį amžių pasiekę žmonės neretu atveju dar galėtų visavertiškai vykdyti viešojo administravimo funkcijas, išnaudoti savo patirtį bei kompetencijas“, - sakė L. Vengalė-Dits.
Valstybės tarnybos statistikos portalo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba 28,9 tūkst. karjeros valstybės tarnautojų. L. Vengalės-Dits įsitikinimu, šį klausimą valstybei anksčiau ar vėliau vis vien reikės spręsti. „Tad kodėl bent neapsvarstyti galimybės palikti darbo rinkoje šimtus aktyvių, kvalifikuotų ir atsakingas funkcijas atliekančių tarnautojų, jei dirbti jie dar galėtų ir norėtų“, - klausė ji.
Teisininkė minėjo, kad yra galimybė pratęsti valstybės tarnybos laiką su tarnautoju, peržengusiu 65 metų amžiaus ribą, tačiau sąlygos pagal dabartines tvarkas esą tam nėra palankios. Darbuotojas turi atitikti tam tikrus lūkesčius, tai yra išimtinai darbdavio diskrecijos teisė ir viskas priklauso nuo jo geros valios. Be to, toks darbo sutarties pratęsimas galiotų ne ilgiau nei vienerius metus, o maksimalus tarnybos laikas neviršytų 5 metų.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žmogaus teises globos namuose
L. Vengalė-Dits pažymi, kad Lietuvoje yra ir daugiau viešųjų sektorių, kurių atstovams nustatyti apribojimai dirbti pasiekus tam tikrą amžių. Ji paminėjo, kad, pavyzdžiui, Vilniaus universitete su 65 metų dėstytojais ir mokslo darbuotojais darbo sutartis nutraukiama, o jos pratęsimas galimas tik su Senato pritarimu ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.
Pasaulio Tendencijos
Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad diskusija dėl ribojimų, susijusių su amžiumi, tikrai yra reikalinga. „Manyčiau, reikėtų keisti, tai yra tikra diskriminacija. Visuomenė sensta, tačiau žmonės vis ilgiau yra aktyvūs. Ilgėja sveiko gyvenimo galimybės. Žmonės prižiūri savo sveikatą, mažėja alkoholio, tabako vartojimas. Tobulėja medikamentai“, - svarsto A. Razbadauskas.
Jis siūlo pasidairyti į pasaulį. Amerikos prezidentas Džo Baidenas jau įkopė į devintą dešimtį. Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trampui birželį bus 78 m. Tačiau A. Razbadauskas primena, kad Lietuvoje nacionaliniai ribojimai yra ir dalyvaujant konkursuose siekiant mokslo darbuotojų pareigų. Taikomas tas pats 65 metų amžiaus cenzas.
„Tačiau atestuojami, dirba ir vyresni, anksčiau išrinkti profesoriai. Universitetai turi autonomiją, stengiamės būti lankstūs“, - sako Klaipėdos universiteto rektorius. Jis teigia, kad tai labai svarbu, nes yra perteikiama patirtis, tačiau kartu universitete dirba ir daug jaunų mokslininkų. Todėl uostamiesčio aukštojoje mokykloje problemos dėl amžiaus nėra. Darbuotojų amžiaus vidurkis Klaipėdos universitete yra apie 48 metus.
„Ribojimai daugiausia siejami su pensiniu amžiumi, kuris tiek vyrams, tiek moterims artėja prie 65 metų. Tačiau valstybės tarnyboje darbuotojų amžiaus ribą reiktų tolinti arba visai atsisakyti ribojimų“, - svarsto A. Razbadauskas. Visgi jis sutinka, kad amžius yra bene vienintelis objektyvus kriterijus, pagal kurį gali būti taikomi bent kokie ribojimai darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Demencija sergančių asmenų priežiūra
Tiesiogiai: Remigijus Žemaitaitis susitinka su piliečiais Panevėžyje
Argumentai Už ir Prieš Amžiaus Ribojimus
L. Vengalės-Dits nuomone, Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, nurodančias amžiaus ribojimus, vertėtų pagrįsti iš naujo, atsižvelgiant į visuomenėje vykstančius pokyčius. „Reikėtų pabrėžti, kad įstatymų nustatyti apribojimai dėl amžiaus nėra laikomi diskriminacija, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo laikomasi tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Šiuo atveju keliame klausimą, koks tikslas yra drausti dirbti valstybės tarnyboje pasiekus 65 metų ribą“, - sakė L. Vengalė-Dits.
Jos siūlymu, įstatymo nuostatų persvarstymui vertėtų atlikti plataus masto tyrimą, kuris apimtų demografinę statistiką, analitikų prognozes, finansinius skaičiavimus, medicinos atstovų pateiktus duomenis bei vertinimus ir pan.
Jau daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejui vadovaujanti Olga Žalienė sako, kad pirmiausia turi būti vertinami žmogaus gebėjimai, jo motyvacija. „Negalima žmonių diskriminuoti dėl amžiaus, taip pat kaip ir dėl fizinės negalios“, - įsitikinusi O. Žalienė. Anot jos, darbdaviai šiandien turi visus įrankius, kad galėtų įvertinti žmogaus kompetenciją ir gebėjimus. Tiek savivaldybėje ar jei pavaldžiose įstaigose, tiek valstybinėse institucijose darbuotojų kvalifikacija yra vertinama kiekvienais metais.
„Jei įstaigų steigėjai yra objektyvūs ir reiklūs, yra visos galimybės įvertinti darbuotojus ir neleisti dirbti kriterijų neatitinkantiems“, - sako O. Žalienė.
Ji taip pat skeptiškai vertina ir nuostatą, kuri iki dviejų kadencijų riboja vadovų darbą valstybės įstaigose ar institucijose. „Sutikime, kad biudžetinėse įstaigose dėl jų specifikos procesai vyksta ne taip sparčiai, kaip privačiame versle. Viešieji pirkimai, finansavimas, projektai... Gali užtrukti dvejus metus vien kol vadovas įsibėgėja. Kadencijų ribojimas - buvusio laikmečio palikimas, buvo nueita lengviausiu keliu ieškant sprendimų“, - įsitikinusi O. Žalienė.
Taip pat skaitykite: Pragulų registravimo tvarkos aprašymas
Ji mano, kad ilgas vadovavimas vienai įstaigai nestabdo tobulėjimo. Nes tai priklauso nuo paties vadovo. Be to, tobulėti priverčia pati aplinka. „Reikia žygiuoji koja kojon su šiuolaikine vadybos teorija. Patirtį reikia transformuoti, pritaikyti šiuolaikiniams reikalavimams. Vadovai, kurie gyvena tik praeitimi, darosi nebeįdomūs, visuomenei nepatrauklūs ir šiandien jau nebedirba“, - teigia O. Žalienė.
Ji taip pat įsitikinusi, kad patyrę darbuotojai neturi tiesiog dėl amžiaus užleisti vietas naujiems, jaunesniems. „Jei esi geresnis, jei turi idėjų, aiškią viziją, gali geriau pasirodyti. Yra galimybės dalyvauti konkursuose kas penkerius metus“, - sako O. Žalienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad paskutiniai konkursai rodo, jog konkurencija yra, kad tie, kurie negeba prisitaikyti ir įkvėpti šiandienos oro, pasitraukia.
Valdančiųjų Pozicija: Gebėjimai, O Ne Amžius
Valdančiųjų gretose kelią skinasi iniciatyva darbo iki pat mirties idėja - štai, jeigu asmuo visą gyvenimą dirbo valstybės tarnyboje, tikėtina, šių pareigų neatsikratys iki pat savo paskutiniosios, mat jau dabar siūloma iniciatyva panaikinti 65 metų amžiaus ribą dirbti valstybės tarnyboje kaip ribojanti vyresnio amžiaus žmones.
Socialdemokratų frakcijos atstovai Birutė Vėsaitė, Orinta Leiputė ir Laurynas Šedvydis pasiūlė panaikinti įstatyme numatytą reikalavimą, kad valstybės tarnyboje negalėtų dirbti vyresni nei 65 metų asmenys. Jų teigimu, toks apribojimas nepagrįstai riboja vyresnio amžiaus žmonių teisę dirbti, nepaisant jų darbo kompetencijos ir patirties. B. Vėsaitė teigia, kad šiuo pasiūlymu siekiama panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus, taip pat užtikrinti valstybės tarnybos efektyvumą ir išlaikyti patyrusius specialistus, kurie gali prisidėti prie viešojo sektoriaus tobulinimo. Pasiūlymas sulaukė palaikymo Seime, tačiau Vyriausybė nusprendė, kad šiuos pakeitimus būtų tikslinga spręsti kartu su platesne valstybės tarnybos reforma, kuri bus pateikta vėliau.
Tuo tarpu siūlymas leisti vyresniems nei 65 metų valstybės tarnautojams be privalomos kasmetinės darbo pratęsimo procedūros tęsti tarnybą sulaukė palaikymo tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos. Politikai teigia, kad tai suteiktų daugiau galimybių vyresniems darbuotojams išlikti darbo rinkoje ir užtikrinti, kad jų karjera būtų vertinama pagal kompetenciją, o ne amžių. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis pabrėžė, jog svarbu keisti ne tik valstybės tarnybos įstatymą, bet ir sukurti priemones, kaip vyresnių žmonių kompetencija galėtų būti naudojama visose sektoriuose.
Palaikymą tokiam projektui išreiškė ir opozicijai atstovaujantis Jurgis Razma, atkreipęs dėmesį į esamą prieštaravimą įstatyme, nes vyresni nei 65 metų asmenys gali dirbti tik kaip politinio pasitikėjimo tarnautojai, o karjeros tarnautojams taikomas automatinis atleidimas. Visgi, Rita Tamašunienė laikosi įsitikinimo, kad sprendimas, ar pratęsti asmens tarnybą, esą turėtų būti priimtas tik atlikus darbo vertinimą, tačiau be ribojimų, kiek kartų tai būtų galima daryti.
Pensinio Amžiaus Ilginimas ir Demografiniai Iššūkiai
Nuo šių metų Lietuvos gyventojai į pensiją žengia dar vėliau - vyrų pensinis amžius sieks 64 metus ir 10 mėnesių, moterų - 64 metus ir 8 mėnesius. Tai - nuoseklios pensinio amžiaus ilginimo politikos dalis, siekiant stabdyti vis didėjantį pensininkų skaičių ir išlaikyti „Sodros“ sistemą gyvybingą. Stažas, reikalingas visavertei senatvės pensijai gauti, taip pat nuolat auga - kitąmet būtinasis stažas pasieks 34 metus. Be to, svarstoma ateityje pensinį amžių dar labiau ilginti, nes dėl senėjančios visuomenės ir mažėjančio gimstamumo kyla rizika, kad pensijos nesieks nė trečdalio buvusio atlyginimo.
Svarbu žinoti, kad pensijos dydį lemia ne tik darbo trukmė, bet ir sukauptas stažas. Tie, kurie sukaups daugiau nei būtina, galės tikėtis ir didesnių išmokų. Tiesa, net ir trumpiau dirbę asmenys (turintys bent 15 metų stažo) gauna tokią pat bazinę pensijos dalį kaip ilgiau dirbę. Norintys anksčiau išeiti į pensiją taip pat turi laikytis griežtų sąlygų: išankstinė pensija suteikiama tik likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensinio amžiaus, ir ji mažinama už kiekvieną mėnesį iki nustatyto amžiaus.
| Rodiklis | Vyrai | Moterys |
|---|---|---|
| Pensinis amžius | 64 metai ir 10 mėnesių | 64 metai ir 8 mėnesiai |
| Būtinasis stažas | 34 metai | |
Ir ši statistika reikšmingai nesikeitė nuo pat 2013-ųjų, išskyrus 2019 m., kai vyrų gyvenimo trukmė pasiekė 71,5 metus, o moterų - 81,0.
Taigi, taip išeina, kad nuo pilnametystės pradėjęs dirbti žmogus, laiko sau teturi tik išėjęs į pensiją, o štai liūdnoji statistikos pusė rodo, kad bent jau vyrams tai reiškia vos penkerius metus „tikrojo gyvenimo“.
tags: #valstybinese #istaigose #isejimas #i #pensijas