Socialinės Įmonės CVP Pirkimas Lietuvoje

Lietuvoje, siekiant integruoti socialiai pažeidžiamas grupes į visuomenę ir užtikrinti joms lygias galimybes, viešuosiuose pirkimuose taikomos specialios nuostatos socialinėms įmonėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vykdomi pirkimai iš socialinių įmonių, kokie reikalavimai keliami tiekėjams ir kokios yra perkančiųjų organizacijų pareigos.

Teisinis pagrindas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 23 straipsniu, perkančiosios organizacijos turi teisę rezervuoti teisę dalyvauti konkrečiame pirkime tik specialų statusą turintiems tiekėjams, t. y. socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms.

Tai reiškia, kad VPĮ 23 straipsnyje yra įtvirtinta pozityvioji diskriminacija, pagal kurią yra leidžiama apriboti tiekėjų, galinčių dalyvauti viešajame pirkime ir jame teikti savo pasiūlymus, ratą. Toks ribojimas yra pateisinamas viešuoju interesu - socialiai pažeidžiamų žmonių grupių darbo ir užimtumo puoselėjimu ir pan.

VPĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad VPĮ 23 straipsnio norma buvo įtvirtinta, siekiant padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, vykdant socialiai atsakingus pirkimus.

Kas yra socialinis verslas?

VPĮ aiškinamajame rašte nustatyta, kad socialinis verslas - socialinės įmonės, neįgaliųjų socialinės įmonės, remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonės. Įstatyme nėra įtvirtintos aiškios socialinio verslo sampratos, tačiau LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame LR socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nurodoma, kad socialinis verslas - tai ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas arba jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Tuo tarpu socialinio verslo subjektas turi atitikti šiuos kriterijus:

• pirma, tai yra labai maža, maža arba vidutinė įmonė;
• antra, siekia socialinio poveikio;
• trečia, metinės pajamos iš ekonominės veiklos sudaro daugiau nei 50 procentų visų socialinio verslo subjekto pajamų;
• ketvirta, daugiau nei 80 procentų iš ekonominės veiklos gauto pelno skiriama socialiniam poveikiui;
• penkta, ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla.

VPĮ aiškinamajame rašte taip pat nustatyta, kad „nepalankioje padėtyje esančių asmenų“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal ES Reglamento 651/2014 nuostatas. Tai reiškia, kad nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis laikytini neįgalieji asmenys su negalia, bedarbiai, socialinėje atskirtyje esantys, grįžę ar esantys laisvės atėmimo vietose, priklausantys nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys.

Tokių asmenų integravimas į darbo rinką yra vienas pagrindinių socialinio verslo valstybės tikslų. Socialinio verslo įmonės gali būti nepajėgios laimėti viešųjų pirkimų įprastomis rinkos sąlygomis, dėl to VPĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teisė perkančiosioms organizacijoms rezervuoti tam tikrus pirkimus ar jų dalį socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams.

Tiekėjų kategorijos

VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai yra:

• socialinės įmonės;
• neįgaliųjų socialinės įmonės;
• tiekėjai, kuriuose nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
• tiekėjai, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;
• tiekėjai, kurių darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.

Socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 procentų darbingumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus ir Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai tikslinei asmenų grupei priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi.

Į šią grupę patenka tik tie tiekėjai, kurių daugiau kaip 50 procentų darbuotojų atlieka realias terminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai) ir neterminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas) laisvės atėmimo bausmes. Tai reiškia, kad darbuotojai, kuriems yra paskirta laisvės apribojimo bausmė (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas1 2 dalies 3 punktas) arba, kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis) nepatenka į šios normos apimtį.

VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinto šios grupės tiekėjų dalyvių - sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo. Tai reiškia, kad į šią grupę patenka tiekėjai, kurių dalyviai yra bet kokios sveikatos priežiūros įstaigos, kurios (i) atitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus bei, kuriose (ii) darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus (pavyzdžiui, reabilitacijos įstaigos, priklausomybės ligų centrai ir pan., kuriose darbo terapijos pagrindais (reabilitacinio gydymo tikslais) dirba priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, nuo lošimų ir pan. turintys pacientai).

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 2 straipsnio 4 3 dalyje nustatyta, kad užimtumo rėmimo politika - darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma.

VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra nustatyto reikalavimo, kad nurodytas skaičius tiekėjo darbuotojų dalyvautų tik Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje apibrėžtose darbo rinkos politikos priemonėse.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Į VPĮ 23 str. 1 d. 5 p. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys yra apibrėžti Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje, t. y.:

1. bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
2. bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
3. bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
4. nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka;
5. ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;
6. vyresni kaip 45 50 metų bedarbiai;
7. asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
8. bedarbiai iki 29 metų;
9. pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai;
10. asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu;
11. nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
12. grįžę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;
13. priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
14. užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;
15. darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
16. darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
17. darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat nėra įtvirtinto laikotarpio, nuo kurio iki kurio turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius.

Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų.

Perkančiųjų organizacijų pareigos

Atsižvelgiant į minėtą VPĮ 23 straipsnio normos tikslą - skatinti ir padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliekamų supaprastintų pirkimų vertės rezervuoti VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tiekėjams.

Komentuojamos VPĮ normos tikslais sąvoka rezervuoti turi būti suprantama ne tik kaip perkančiųjų organizacijų pareiga suplanuoti (pavyzdžiui, įtraukti į pirkimų planus (detaliau žiūrėti VPĮ 26 straipsnio komentarą) atitinkamą skaičių pirkimų, kuriuose būtų sudaryta galimybė dalyvauti tik VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turintiems tiekėjams), bet taip pat ir kaip pareiga faktiškai šiuos pirkimus įvykdyti.

VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nurodytų pirkimų rezervavimo pareiga bus laikoma tinkamai įvykdyta tik tuomet, kai perkančioji organizacija bus faktiškai įvykdžiusi nurodytus pirkimus (išskyrus, kai yra pagrindas taikyti komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį).

VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, pagal kurią rezervuotų pirkimų galima neatlikti, arba atlikti jų mažiau, negu 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų, jeigu VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai apskritai negamina prekių, neteikia paslaugų ar neatlieka darbų, kurių reikia perkančiajai organizacijai.

Be to, jei nurodyti tiekėjai reikiamų prekių, paslaugų, darbų negali pasiūlyti, perkančioji organizacija jų objektyviai neperka.

Perkančiosios organizacijos turi galimybę informaciją apie VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų gaminamas prekes, teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus perkančiosios organizacijos gali gauti iš CVP IS skelbiamų tokių įmonių sąrašų (detaliau žiūrėti VPĮ 23 straipsnio 3 dalies komentarą). Vis dėlto šios informacijos patikrinimas neturėtų būti laikomas pakankamu pagrindu perkančiajai organizacijai priimti sprendimą dėl nurodytų subjektų pasiūlos atitikimo perkančiosios organizacijos poreikiams.

Vien iš paskelbtų sąrašų perkančioji organizacija neturėtų spręsti, kad, pavyzdžiui, VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai negali pasiūlyti perkančiajai organizacijai jos poreikius atitinkančio pirkimo objekto ir dėl to ji neprivalo atlikti rezervuotų pirkimų. Pakankamu pagrindu neįvykdyti nustatyto skaičiaus rezervuotų pirkimų turėtų būti laikomi atlikti rinkos tyrimai, rinkos konsultacijos ar tokių pirkimų paskelbimas.

Papildomai pažymėtina, kad VPĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga VPĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems...

VPĮ 23 str. 2 d. nustato, kad perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 2 procentus visų per kalendorinius metus atliktų supaprastintų pirkimų vertės pirkimų privalo rezervuoti VPĮ 23 str. 1 d. nurodytiems tiekėjams, išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka.

Perkantiesiems subjektams (perkantiems vadovaujantis PĮ) nenumatyta pareiga ne mažiau kaip 2 proc. VPĮ 17 str. 2 d. 5 p. / PĮ 29 str. 2 d. 5 p.

Siekiama VPĮ 17 str. 2 d. 5 p. nurodytų tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (šiuo atveju - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) teisės aktu pagal kompetenciją gali nustatyti pirkimo vykdytojams keliamus rodiklius ir (ar) jų pirkimuose taikytinus kriterijus, taip pat jų taikymo tvarką.

Kadangi šiuo metu toks teisės aktas nėra priimtas, ir privalomų socialinių kriterijų nėra nustatyta, Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama padėti pirkimų vykdytojams vykdyti socialiai atsakingus pirkimus, parengė Socialiai atsakingų pirkimų gaires, kuriose rasite rekomenduojamus (neprivalomus) socialinius kriterijus.

Atkreipiame dėmesį, kad jeigu Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės aktu yra nustatyti privalomi asmenų su negalia kriterijai ir tinkamumo visiems naudotojams kriterijai, perkančioji organizacija, rengdama technines specifikacijas, privalo jais vadovautis.

Pirkimas atliekamas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.

Vadovaujantis PĮ 91 straipsnio nuostatomis, Pirkimas atliekamas kito Perkančiojo subjekto vardu.

Jei tiekėjas numato dalį darbų perduoti vykdyti subtiekėjams, tai jis privalo užtikrinti, kad visi jo paskirti subtiekėjai turėtų teisę verstis jiems priskirta veikla.

Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija).

Tiekėjas (taip pat visi Tiekėjų grupės nariai, jei pasiūlymą pateikia Tiekėjų grupė) ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas) turi atitikti reikalavimus dėl Tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvo. Tiekėjas pasiūlyme turi pateikti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau - EBVPD).

tags: #socialines #imones #cvp #pirkimas