Darbo laiko normos, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip reglamentuojamas slaugytojų darbo laikas Lietuvoje, atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas ir kitus teisės aktus.
Darbo laiko režimas ir grafikai
Darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jų įsigaliojimo.
Darbuotojas pats nustato lanksčius darbo grafikus (visoms ar tik kelioms darbo savaitės dienoms), darbo dienos (pamainos) pradžią ir (arba) pabaigą, laikydamasis Darbo kodekso straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių. Darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje. Keisti darbo laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš ir (arba) po fiksuotų darbo dienos (pamainos) valandų.
Naktinis darbas
Naktį dirbančio darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Poilsio laikas
Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę mokama priemoka per mėnesį.
Siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Pertraukos
Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę. Pertraukos trukmę, jos pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainos) grafikai. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
Viršvalandžiai
Per kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Apskaičiuojant per apskaitinį laikotarpį, maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Viršvalandinis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš Darbo kodekso straipsnio 1-4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.
Kasmetinės atostogos
Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas Darbo kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jeigu darbdavys uždelsia atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikia prašymą per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Darbuotojai, iki Naujojo Darbo kodekso (NDK) įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2019 m. Nuo NDK įsigaliojimo kasmetinės atostogos, kurias teisę įgyta iki NDK įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 k.d. atostogas suteikiant 5 d.d. kasmetines atostogas (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 6 d.d. už kiekvienas 7 dienas (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę).
Papildomos atostogos
Darbuotojams, auginantiems vaikus, išlieka papildomos atostogos.
Darbo užmokestis
Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) - mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro DU.
Darbo užmokestis mokamas ne daugiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, - kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Pasibaigus darbo santykiams, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
Sutrumpintas darbo laikas
Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.
Šventinės dienos
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.
SAM nuomonė dėl darbo laiko
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nėra įgaliota aiškinti norminius teisės aktus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigoms bei jų darbuotojams kyla nemažai klausimų, kaip praktikoje taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimų Nr. 694 ir 695 nuostatas, pateikiame ministerijos specialistų nuomonę dažniausiai gaunamais klausimais.
Pirmiausiai informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2013 m. liepos 24 d. priėmus nutarimą Nr. 694 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 84-4230) ir nutarimą Nr. 695 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. Vyriausybės nutarimais Nr. 1195 ir Nr. 941 visiems sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, darbo laikas buvo nustatytas 38 val.
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą, kuris įpareigojo koreguoti sveikatos priežiūros specialistų sutrumpinto savaitės darbo laiko bei kasmetinių pailgintų atostogų trukmės diferencijavimo, priklausomai nuo tam tikrų kategorijų sveikatos priežiūros specialistų darbe patiriamos protinės ir emocinės įtampos, reglamentavimą, Vyriausybė 2013 m. liepos 24 d priėmė nutarimus Nr. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės darbo inspekcijos specialistai pagal kompetenciją pateikė nuomonę, jog darbo laiko trukmė laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-08-01 turėtų būti nustatoma pagal Darbo kodekso 9 straipsnio nuostatas, nustatant 36 val. Kasmetinių atostogų trukmė laikotarpiu nuo 2013-05-15 iki 2013-08-01 turėtų (-ėjo) būti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. (įsigaliojo 2013-08-02) priimtą nutarimą Nr. 695, taikant palankiausias nuostatas darbuotojams, t. y. sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis, nenurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr.
Kyla klausimų, kaip traktuoti sąvoką ,,pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą“. Pabrėžiame tai, jog Vyriausybės nutarimų Nr. 694 ir Nr. 695 nuostatos taikytinos ne tam tikroms atskiroms sveikatos priežiūros sritims pagal teikiamų paslaugų profilius, ne tam tikroms medikų grupėms (gydytojams, slaugytojams, slaugytojų padėjėjams ar pan.) ir ne konkretiems atskiriems sveikatos priežiūros įstaigų struktūriniams padaliniams, bet visiems sveikatos priežiūros specialistams pagal jų atliekamo darbo, t. y.
Priėmus Vyriausybės nutarimus Nr. Jeigu pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus ar Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) stoties bendruomenės slaugytojo pareigybėje dirba asmuo, turintis bendrosios praktikos arba bendruomenės slaugytojo licenciją, jam taikytinos Vyriausybės nutarimo Nr. 694 61.1 punkto ir Vyriausybės nutarimo Nr. 695 41 punkto nuostatos. GMP vairuotojo pareigybėje dirbančiam asmeniui minėtų Vyriausybės nutarimų nuostatos netaikomos, tačiau jeigu Greitosios medicinos pagalbos skyriuje vairuotoju dirba paramedikas (baigęs specialųjį paramediko parengimą), jam yra taikomos minėtų Vyriausybės nutarimų Nr. Minėtų Vyriausybės nutarimų punktų nuostatos taip pat taikytinos Priėmimo ir skubiosios medicinos pagalbos, Anesteziologijos ir reanimatologijos, Intensyviosios terapijos skyriuose dirbantiems gydytojams ir slaugytojams.
Priėmus Vyriausybės nutarimus Nr. Minėtos Vyriausybės nutarimų punktų nuostatos taikytinos tik sveikatos priežiūros specialistams, kurių veiklai yra privalomos licencijos, ir kurių pagrindinė funkcija pagal pareigybės aprašymus yra „chirurginių operacijų atlikimas“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 102-2317, 2009, Nr. Odontologijos paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų ir jų struktūrinių padalinių administracija, vadovaudamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įteisintu „chirurginės operacijos“ sąvokos apibrėžimu, turi nuspręsti, kokias odontologinio profilio manipuliacijas prilyginti chirurginės operacijos atlikimui, ir tuomet gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams ir gydytojų odontologų padėjėjams - ar jie turi licenciją?
Priėmus Vyriausybės nutarimus Nr. Vadinasi, Vyriausybės nutarimų Nr.
tags: #slaugytoju #darbo #laiko #trukme