Šiuo metu skaičiuojama, kad apie 38 tūkst. žmonių, kurie turėjo išduotus nedarbingumo pažymėjimus, nesikreipė į „Sodrą“ dėl ligos išmokos, nepateikė tokio prašymo. Tokia preliminari suma, kurią jie visi kartu rizikuoja prarasti, yra apie 4 mln. eurų.
Tikėtina, kad dauguma net nežino, jog reikia kreiptis ne tik į šeimos gydytoją, jeigu nori gauti ligos išmoką, bet reikia prašymą pateikti ir „Sodrai“.
Prašymą galima pateikti bet kuriuo metu. Tai reiškia, kad galima, net jeigu ir nesergate, prisijungti prie „Sodros“ asmeninės paskyros, užpildyti tą prašymą. O jeigu jau sirgote, turėjote išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tai galima tai padaryti praėjus net ir 12 mėnesių nuo nedarbingumo pažymėjimo pabaigos.
Vienas prašymas galioja visiems atvejams.
Ligos išmokos dydis ir skaičiavimas
Ligos išmokos dydis priklauso nuo mūsų pačių pajamų. Tai yra, ji skaičiuojama pagal to konkretaus žmogaus uždirbamas pajamas. Jei žmogus rugsėjį gautų nedarbingumo pažymėjimą ir kreiptųsi dėl ligos išmokos, tai „Sodra“ skaičiuotų jo pajamų vidurkį už gegužę, birželį ir liepą - už tris mėnesius, buvusius iki užpraeito mėnesio.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Tai yra 62 proc. draudžiamųjų pajamų - tų pajamų, kurios yra „ant popieriaus“. Taip skaičiuojama ligos išmoka. Naudojamos specialios formulės, bet vidutiniškai - apie 51 euras per dieną.
Pagrindinės klaidos, dėl kurių prarandama teisė į ligos išmoką
Kai žmogus jau pateikia prašymą, dar vertinama, ar jis turi pakankamai socialinio draudimo stažo. Reikia arba tris mėnesius per pastaruosius metus būti dirbus ir mokėjus socialinio draudimo įmokas, arba šešis mėnesius per pastaruosius dvejus metus. Jeigu per visą tą laikotarpį, kad ir dalimis, ši mėnesių suma susikaupia, žmogus jau turi teisę gauti ligos išmoką. Ir tuo momentu jis taip pat turi būti apdraustasis - tai yra, turi dirbti.
Individualią veiklą vykdantys žmonės ir kitas savarankiškas veiklos formas turintys taip pat gali gauti ligos išmoką, bet čia yra tam tikra sąlyga - reikia įmokas mokėti ir „Sodrai“ pranešimus apie savo pajamas teikti kiekvieną mėnesį. Kadangi dažnai savarankiškai dirbantys žmonės susimoka kartą per metus, kai deklaruoja pajamas VMI, ir tuo metu susimoka „Sodrai“. Bet tik tada, kartą per metus, „Sodra“ ir sužino, kiek jūs uždirbote ir kokią teisę į išmokas įgijote. Ir tik tada, deklaravus, „Sodra“ galės paskaičiuoti ir jam išmokėti ligos išmoką.
Nedarbingumo pažymėjimas slaugant vaikus
„Sodra“ išduoda nedarbingumo pažymėjimus tais atvejais, kai tėvams atsiranda būtinybė prižiūrėti namuose nesergančius vaikus. Augant susirgimų skaičiui dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje gali būti paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Jei vaikas susirgo, visais atvejais, kaip ir anksčiau, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys diagnozę, paskirs gydymą ir išduos nedarbingumo pažymėjimą vaiką slaugančiam asmeniui.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Kam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?
Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas apdraustiesiems asmenims - tai yra dirbantiems pagal darbo ar tarnybos sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą. Ligos išmoką pagal išduotą nedarbingumo pažymėjimą gali gauti vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis.
Kaip pateikti prašymą dėl nedarbingumo pažymėjimo?
Prisijungę prie savo paskyros, dešiniajame viršutiniame kampe spauskite „Prašymai“ ir pasirinkite skiltį „Susirgau/Slaugau šeimos narį“. Spauskite ant šablono „Prašymas išduoti nedarbingumo pažymėjimą asmens priežiūrai dėl epideminės situacijos“.
Prašymas yra iš dalies užpildytas - jame automatiškai atsiranda Jūsų duomenys. Jums reikės nurodyti prižiūrimo asmens duomenis, švietimo įstaigą, kurioje paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, ir laikotarpį, kuriam prašote išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
Prašymą taip pat galima pateikti atvykus į bet kurį „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių.
Jeigu iki šiol nesate pateikę neterminuoto prašymo skirti ligos išmoką, būtinai jį pateikite. Priešingu atveju negalėsite pateikti prašymo išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Jums taip pat nebus išmokėta ligos išmoka pagal šį arba ateityje išduodamus nedarbingumo pažymėjimus.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Kada išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?
Kai žmogus pateikia prašymą, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo „Sodroje“ dienos. Prašyme pateikta informacija apie švietimo įstaigoje paskelbtą infekcijų plitimą ribojantį režimą patvirtinama remiantis Mokinių registro duomenimis.
Ligos išmoka bus mokama tik už tą laikotarpį, kuriuo vaiko lankomoje švietimo įstaigoje ar jo lankomoje klasėje (grupėje) buvo oficialiai paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, net jei nedarbingumo pažymėjimas išduotas ilgesniam laikotarpiui.
Ar galiu kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, jei esu registruotas Užimtumo tarnyboje?
Infekcijų plitimą ribojančio režimo atveju, „Sodra“ nedarbingumo pažymėjimus išduos ne tik dirbantiems asmenims, bet ir bedarbio statusą turintiems asmenims. Svarbu prisiminti, kad nedarbo išmokos mokėjimas dėl asmens priežiūros nepratęsiamas.
Darbo kodekso aspektai ir darbdavio pareigos
„Įstatymas aiškiai nustato, kad nepaisant darbuotojo ligos socialinio draudimo stažo, pirmosiomis kalendorinėmis nedarbingumo dienomis išmoka turi būti mokama darbdavio sąskaita. Tai reiškia, kad darbdavys negali atsisakyti šios pareigos“, - sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Kokia išmokos suma priklauso darbuotojui?
Ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslią išmoką nustato darbdavys, tačiau ji turi būti aiškiai apibrėžta vietiniuose teisės aktuose, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinti raštu.
Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti, todėl jei asmuo suserga dar nepradėjęs eiti pareigų, ligos išmoka jam nepriklauso.
„Darbdaviai turėtų labai aiškiai informuoti darbuotojus apie ligos išmokų tvarką, kad nekiltų nesusipratimų“, - pabrėžia Š. Orlavičius.
Atostogų perkėlimas ligos atveju
Kancleris akcentuoja, kad svarbu atkreipti dėmesį į atostogų perkėlimą ligos atveju. Anot jo, darbuotojai turi teisę susitarti dėl nepanaudotų atostogų perkėlimo, tačiau privalo tai padaryti laiku.
„Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojui susirgus atostogų metu, nepanaudotos atostogos gali būti perkeltos ar pratęstos pagal susitarimą su darbdaviu, tačiau jos neprasitęsia automatiškai“, - pabrėžia Š. Orlavičius.
Darbuotojų atleidimas ligos metu - draudžiamas
Svarbus aspektas yra ir nedarbingų darbuotojų atleidimas. Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį.
„Darbo santykių nutraukimas galimas tik bendraisiais pagrindais, laikantis įstatymų reikalavimų ir nediskriminuojant darbuotojų dėl sveikatos būklės, - aiškina Š. Orlavičius. - Nedarbingumas negali būti pretekstas atleidimui. Darbdaviai turi laikytis teisės aktų ir užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami dėl sveikatos priežasčių.“
Draudimas dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą
Negalima pamiršti ir draudimo dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą. Teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedalyvauti darbinėje veikloje. Pažeidus šią nuostatą, darbuotojas gali netekti ligos išmokos, o elgesio taisyklių pažeidimą gali nustatyti tiek gydytojai ar darbdaviai, tiek - „Sodros“ specialistai.
Be to, svarbu pabrėžti, kad darbdavys taip pat neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų ligos metu ar atsisakytų nedarbingumo. Tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams ir gali būti laikomi darbo teisės pažeidimu.
„Darbuotojas turi žinoti, kad bandymai dirbti turint nedarbingumą gali lemti ne tik finansines pasekmes, bet ir reputacijos klausimus darbe“, - įspėja Š. Orlavičius.
Kaip ligos laikotarpis lemia darbo grafiką?
Be to, svarbu žinoti, kad darbuotojo nedarbingumas turi įtakos suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui. Nacionaliniai teisės aktai nenumato aiškios taisyklės, ar ligos laikotarpis įskaičiuojamas į apskaitinį laikotarpį, tačiau Europos Sąjungos direktyvos numato, kad jis neturėtų būti įtraukiamas.
Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, darbuotojo darbo laiko norma turėtų būti proporcingai mažinama nedarbingumo laikotarpiu, o darbo valandos neturėtų būti perkeliamos į vėlesnius mėnesius.
Išbandymo laikotarpio pratęsimas
Darbdaviai turėtų nepamiršti ir išbandymo termino pratęsimo.
„Įstatymas aiškiai numato, kad išbandymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, tačiau į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas praleido nedirbdamas dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų svarbių priežasčių“, - pabrėžia kancleris.
Tai reiškia, kad ligos atveju išbandymo laikotarpis automatiškai prasitęsia tiek dienų, kiek darbuotojas nebuvo darbe.
Ligų sezonu ypač svarbu, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai žinotų savo teises ir pareigas. VDI primena, kad užtikrindami tinkamas darbo sąlygas darbdaviai ne tik vykdo savo įsipareigojimus, bet ir skatina sąžiningą darbo aplinką.
Š. Orlavičius akcentuoja, kad tinkamas ligos išmokų mokėjimas yra esminė darbdavio pareiga: „Darbuotojų socialinis saugumas negali būti ignoruojamas, nes tai tiesiogiai veikia darbo rinkos stabilumą ir visuomenės gerovę.“
Atskaitymai iš pajamų pagal vykdomuosius raštus
Jeigu darbuotojo pajamoms taikomi atskaitymai pagal vykdomuosius raštus, svarbu žinoti, kaip teisingai paskirstyti sumas. Pavyzdžiui, jei darbuotojo priskaitytas atlyginimas yra 300 eurų, o jam taikomi du vykdomieji raštai - pagal vieną reikia atskaityti 50 proc., o pagal kitą 20 proc., reikia proporcingai paskirstyti sumą.
Pagal vieną vykdomąjį raštą skola yra 518,80 €. Jei išmokamas DU "į rankas" gaunasi 126,50 €, o vienam reikia pervesti 50, kitam 20 procentų, tai sumą paskirstyčiau ne pagal skolos dydį, o pagal nurodytus procentus, t.y. 126,50/70 *50= 90.36 € vienam ir 126.50/70*20=36.14 € - kitam.
Pagal CPK 754 straipsnį, išmokamą DU "į rankas" dauginti iš 50 %.
Jeigu išmokama suma yra 470,50Lt., tai 470,50 * 50 proc. = 235.25 (padalinate visiems vykd. raštams po lygiai), o likusius 235,25 - išmokate darbuotojui.
Kai yra ne vienas vykd., tai bet kuriuo atveju 50proc.
Ar antstoliai gali atskaityti dalį pašalpos?
Klausimas, ar antstoliai gali atskaityti dalį pašalpos, yra aktualus daugeliui žmonių. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į konkrečią situaciją ir galiojančius teisės aktus. Informacijos apie tai, ar antstoliai gali atskaityti dalį pašalpos, reikėtų ieškoti CPK (Civilinio proceso kodekso) nuostatose ir konsultuotis su teisininkais.
Notarų įmamas mokestis nustatytas Teisingumo ministro įsakymu, o kaip dėl antstolių?
Antstolis dėl paslaugų apmokėjimo dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl jų teikimo, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Darbo sutarties nutraukimas ir laikinas nedarbingumas
Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Pagal Darbo kodekso 53 straipsnio nuostatas darbo sutartis gali pasibaigti net keliais pagrindais. Vienas iš tokių apribojimų - darbo sutarties nutraukimas darbuotojo laikinojo nedarbingumo arba atostogų metu.
Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalyje numatyti išimtiniai atvejai, kai darbo santykiai gali būti nutraukti nesulaukus laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos: šalių susitarimu, darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui, pasibaigus darbdaviui.
Taigi, turint laikiną nedarbingumą arba esant kasmetinėse atostogose darbo sutartis gali būti nutraukta tik minėtais atvejais. Didžiausios su darbo sutarties nutraukimu susijusios garantijos yra taikomos nėščiosioms ir neseniai pagimdžiusioms darbuotojoms.
Jeigu yra Darbo kodekse arba kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o suėjus darbo sutarties terminui arba mirus darbuotojui konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą. Darbdavio sprendimas įforminamas raštu, pavyzdžiui, priimamas įsakymas, ir perduodamas darbuotojui nedelsiant. Darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo santykius arba konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą gali būti perduotas darbuotojui ne tik įteikiant originalų rašytinį dokumentą, bet ir išsiųstas paštu; įprastai naudojamomis informacinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, el.
tags: #jei #skolininikui #yra #nedarbingumo #lapelis #anstolis