Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja įvairiuose socialiniuose, teisiniuose ir ekonominiuose projektuose, kurie daro įtaką šalies raidai. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kuriuos svarbiausius aspektus, susijusius su šiais projektais, jų tyrimus ir poveikį Lietuvai.
Lietuvos europeizacija: politiniai, ekonominiai ir instituciniai pokyčiai
Šio mokslinio projekto tikslas - išnagrinėti, įvertinti ir paaiškinti Lietuvos europeizaciją, t.y. politinius, ekonominius ir institucinius pokyčius „naujosios Europos“ - pokomunistinių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių, tapusių ES narėmis 2004 ir 2007 m. - europeizacijos kontekste.
Pokyčiai nagrinėti valstybės santvarkos, politikos ir viešosios politikos (angl. polity, politics and policy) lygmenyse, išskiriant tapatybės ir demokratijos kokybės bei institucijų ir viešosios politikos aspektus. Šis sistemingas lyginamasis tyrimas buvo aktualus ir naujas tiek akademine, tiek taikomąja prasme.
Jį motyvavo Lietuvos viešosios politikos ir institucinės aplinkos peržiūros poreikiai, įskaitant ir narystės ES patirties į(si)vertinimą, taip pat artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES 2013 m., kuris turėjo tapti proga apgalvoti ir viešai įvertinti dalyvavimo ES ir su tuo susijusios kaitos patirtį ir patirties perdavimo galimybes Vakarų Balkanuose ir Rytų Europoje bei viešojo sektoriaus krizės Pietų Europoje, ypač Graikijoje, problemas.
Tyrimas įvertino pokyčius Lietuvoje po narystės ES, nustatė politinių, ekonominių ir institucinių pokyčių pobūdį, taip pat paaiškino vykstančius pokyčius ir jų pobūdį tarptautiniais ES bei kitų tarptautinių veikėjų (NATO) ir vidaus veiksniais, pritaikant pagrindines europeizacijos mechanizmų sąvokas: atitikimo laipsnis, resursų perskirstymas, socializacija, reguliacinė konkurencija ir institucinis prisitaikymas.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Kontekstui ir lyginamajai perspektyvai suteikti buvo apžvelgtas europeizacijos pobūdis ne tik VRE, bet ir ES kaimynystėje - Rytų ir Pietryčių Europoje. Projekto metu suformuluotas ir empiriškai patikrintas modelis, leidžiantis kompleksiškai įvertinti ir paaiškinti kaitos procesus, atlikta europeizacijos procesų analizė.
Struktūrinių reformų poveikio tyrimas
Svarbiausių šalies reformų poveikio tyrimą atliko VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP). Atlikome makroekonominį modeliavimą, kurio tikslas buvo sugaudyti tuos antrinius efektus, poveikius, ir pasižiūrėti, ką visos šešios struktūrinės reformos gali duoti kartu“, - sako ESTEP direktorius ir tyrimo grupės vadovas dr. Klaudijus Maniokas.
Tyrime dalyvavęs ESTEP analitikas Titas Budreika tikino, kad prielaidos atliktos remiantis Vyriausybės ir Finansų ministerijos pateiktais rodikliais ir tikslais - vertinta, kad jie bus pasiekti, kaip žadama. Tiesa, kai kurie rodikliai tyrimo metu buvo koreguojami - ilgintas jų įgyvendinimo terminas.
Jis skaičiuoja, kad dėl reformų Lietuva galėtų tikėtis 1,2 milijardo eurų papildomų tiesioginių užsienio investicijų, mažesnis darbo santykių apmokestinimas 250 milijonų eurų paliks darbuotojų piniginėse. Šešėlinės ekonomikos mažinimo reforma, anot jo, valdžios pajamas padidins apie 520 mln. eurų per trejus metus, tačiau remiantis TVF studijomis, tai gali lemti mažesnį privatų vartojimą, kadangi žmonės šešėlyje uždirbtas pajamas išleidžia oficialioje ekonomikoje.
Iš viso tyrimo metu buvo įvardytos 7 naudos, didžiausią naudą teiks mokesčių reforma. Skaičiuojama, kad reforma įgyvendina 14 iš 18 Lietuvai pateiktų tarptautinių institucijų, tokių kaip EK, EBPO ar TVF, rekomendacijų. Didžiausias reformos poveikis Lietuvos ekonomikai bus juntamas tik 2025-2027 metais, kuomet reformos lems maždaug 2 proc. BVP padidėjimą, arba apie 1,2 milijardo, sako tyrimo autoriai.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Pagrindinės reformų naudos
- Mokesčių reforma: didžiausia nauda, įgyvendinanti 14 iš 18 tarptautinių institucijų rekomendacijų.
- Papildomos tiesioginės užsienio investicijos: 1,2 milijardo eurų.
- Mažesnis darbo santykių apmokestinimas: 250 milijonų eurų darbuotojų piniginėse.
- Šešėlinės ekonomikos mažinimas: 520 mln. eurų per trejus metus.
- BVP padidėjimas: 2 proc. 2025-2027 metais (1,2 milijardo eurų).
- Darbo vietų sukūrimas: 26 tūkst.
- Nedarbo sumažinimas: 1,6 proc. punkto.
- Biudžeto papildymas: 300 milijonų eurų iki 2030 metų.
Viliamasi, kad reformos išsaugos ir naujai sukurs 26 tūkst. darbo vietų, ir taip nedarbą sumažins 1,6 proc. punkto. Nors reformos metu Vyriausybė mažino mokesčius, vertinama, kad biudžetas dėl to papilnės 300 milijonais eurų iki 2030 metų dėl antrinių efektų - mažesnio šešėlio, ekonomikos ir vartojimo augimo.
Tyrimo metu nustatyta, kad švietimo reforma ilguoju laikotarpiu BVP papildomai padidins 2,8 proc. Tikimasi, kad ateityje pradės stipriai didėti būsimų pensininkų pajamos, kai jie pradės atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas - tai teigiamai veiks ekonomiką. Dėl inovacijų reformos tikimasi daugiau patentų. Paskutinė įvardyta nauda - dėl struktūrinių reformų geriau ir efektyviau bus investuojamos lėšos.
Finansų ministerija informavo, kad visų struktūrinių reformų poveikio Lietuvos makroekonominiams rodikliams vertinimo kaina - 28099 eurai be PVM (34 tūkst. eurų su PVM). Tyrimas apima ne tik mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo reformų vertinimą, bet visą struktūrinių reformų paketą (švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų srityse.
Atsižvelgiant į tai, vertinimas buvo papildytas nauju uždaviniu - nustatyti struktūrinių reformų poveikį Lietuvos ūkio makro rodikliams ir investicijoms. Tyrimo grupę, be K.Manioko ir T.Budreikos, sudarė ir dr. Aleksejus Bašajevas.
ES parama Rytų partnerystės šalims
Projekto esminiai tikslai yra išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis ES gali remti Rytų Partnerystės šalių pokyčius bei kokios strategijos ir įrankiai padėtų tai padaryti atsižvelgiant į vidines ir išorines regiono problemas.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Projekto įgyvendimo laikotarpiu bus analizuojama, kodėl Europos Sąjungai vis dėlto nepavyko užtikrinti taikos, gerovės ir stabilumo Rytų kaimynystėje, ką būtų galima padaryti, siekiant sustiprinti ES pozicijas remiant politines ir ekonomines transformacijos Rytų partnerystės (RP) šalyse.
tags: #europos #socialiniai #teisiniai #ir #ekonominiai #projektai