Reabilitacija yra svarbi visuotinės sveikatos priežiūros dalis ir pagrindinė strategija siekiant Pasaulinio tvaraus vystymosi tikslų. Nepaisant individualios ir visuomeninės naudos, ilgą laiką reabilitacijai daugelyje šalių nebuvo teikiama pirmenybė. Įvairiose šalyse reabilitacijai skiriama nepakankamai išteklių.
Šiuo metu reabilitacijos poreikis iš esmės nepatenkintas. Kai kuriose mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse daugiau nei 50 % žmonių negauna jiems reikalingų reabilitacijos paslaugų.
Reabilitacijos Apibrėžimas
Anksčiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nurodytas reabilitacijos apibrėžimas buvo toks: „Visų priemonių naudojimas siekiant sumažinti negalios ir funkciją ribojančių būklių poveikį ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia pasiekti optimalią socialinę integraciją“.
Dabar reabilitacija apibrėžiama kaip „intervencijų rinkinys, skirtas optimizuoti kūno funkcijas ir sumažinti negalią asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų sąveikaujant su aplinka“.
Europos medicinos specialistų sąjungos Reabilitacijos skyriaus pateiktas fizinės medicinos ir reabilitacijos apibrėžimas: „Tai nepriklausoma medicinos specialybė, kuri skatina fizinį ir pažintinį funkcionavimą, veiklą (įskaitant elgesį), dalyvavimą (įskaitant gyvenimo kokybę) ir keičia asmeninius bei aplinkos veiksnius.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Reabilitacija yra orientuota į asmenį, o tai reiškia, kad kiekvienam asmeniui parinktos intervencijos yra nukreiptos į jo/jos asmeninius tikslus ir pageidavimus. Reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos įvairiose įstaigose tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Reabilitacijos komandą sudaro įvairūs specialistai: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, logoterapeutas, masažuotojas, slaugytojos ir kiti sveikatos priežiūros specialistai pagal poreikį.
Atvirkščiai, reabilitacija yra esminė sveikatos paslauga kiekvienam, turinčiam ūminę ar lėtinę sveikatos būklę, sutrikimą ar sužalojimą, kuris riboja funkcionavimą, todėl turėtų būti prieinama visiems, kuriems jos reikia.
Reabilitacija iš esmės yra intervencijų rinkinys, kurio reikia, kai dėl senėjimo ar sveikatos būklės (lėtinės ligos ar sutrikimus, sužalojimo ar traumos) atsiranda kasdienio fizinio, psichinio ir socialinio funkcionavimo apribojimai.
2,41 milijardas žmonių galėtų pasinaudoti reabilitacijos paslaugomis. Tai reiškia, kad bent vienam iš trijų žmonių pasaulyje reikia reabilitacijos tam tikru ligos ar traumos metu. Visame pasaulyje daugiau nei 1600 milijonų 15-64 metų suaugusiųjų diagnozuota būklė, kuriai būtų naudinga reabilitacija, o raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai sudaro maždaug du trečdalius šio skaičiaus.
Ligų kategorijos, kurioms būtų naudinga reabilitacija visame pasaulyje, pagal tris amžiaus grupes, 2019 m.
Strateginiu požiūriu reabilitacijos sistema suvokiama kaip sudėtinga ir įvairiapusė medicininių, teisinių, organizacinių ir ekonominių priemonių sistema, padedanti sunkiems ligoniams ir neįgaliems asmenims kiek įmanoma atgauti sutrikusias biosocialines funkcijas, didinti jų savarankiškumą bei integracijos į visuomenę galimybes.
Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija
PSO pasiūlytas biopsichosocialinis sveikatos priežiūros modelis, pagal kurį teikiant pagalbą sergantiesiems įvertinamos ne tik sveikatos sutrikimų priežastys, bet ir ligų, traumų, apsigimimų pasekmės, atveria naujas galimybes reabilitacijai. 2011 m. išleista "Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija", yra vienas kertinių akmenų reabilitacijos sistemos pamatuose. Šio modelio įgyvendinimas praktikoje galimas tik sukūrus efektyvią ligonių ir neįgaliųjų reabilitacijos sistemą.
Biopsichosocialinis požiūris reabilitacijoje akcentuojamas ir PSO bei Pasaulio banko pranešime apie neįgaliuosius. Sergančiųjų reabilitacija bus efektyvi, jei ji bus kompleksinė, visos šios sistemos dalys bus tolygiai vystomos, reabilitacijos pagalba bus teikiama specialistų komandos principu.
Reabilitacijos sistemos svarba didėja dėl šių priežasčių:
- Vyksta spartūs demografiniai visuomenės pokyčiai. 2020 m. apie 30% visuomenės sudarys vyresnio amžiaus asmenys, kurie serga 5-7-iomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
- Lėtinės neinfekcinės ligos tapo pagrindine problema.
Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos, nutukimo, demencijos, depresijos, onkologijos ir daugelio kitų ligų bei džiaugtis ilgu, kokybišku gyvenimu. Judėjimas turi galią keisti genus, išlaikyti jaunesnį žmogaus fenotipą. Aktyvios veiklos metu skiriasi BDNF (smegenų kilmės neurotrofinis faktorius), vaidinantis esminę rolę palaikant neuronų gyvybingumą, augimą ir plastiškumą, būtiną mokymuisi, atminčiai ir smegenų prisitaikymui prie naujų situacijų.
Judėjimas - Globalios Politikos Prioritetas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Dr. Fiona Bull lapkritį Diuseldorfe vykusioje reabilitacijos ir sporto konferencijoje pabrėžė visuotinio fizinio aktyvumo skatinimo poreikį. Nejudėjimo faktorius labai prisideda prie lėtinių ligų naštos ir sveikatos priežiūros išlaidų visame pasaulyje. Australų medicinos mokslų daktarė pabrėžė valstybinės politikos šiuo klausimu svarbą.
Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?
Dr. F. Bull duomenimis, vos pusė pasaulio šalių turi fizinio aktyvumo politiką. Ekspertės įsitikinimu, fizinio aktyvumo strategijas privalu integruoti į miesto planavimą: saugesnių erdvių vaikščioti ir važiuoti dviračiu kūrimą, aktyvių aplinkų formavimą mokyklose bei darbo vietose. PSO atstovė sakė, kad teigiami fizinės sveikatos rodikliai pastebimai gerintų ir ekonominę situaciją. Iškalbingas pavyzdys - iššūkis iki 2030 m. sumažinti 300 milijardų JAV dolerių sveikatos priežiūros išlaidų.
Stuburo gydymo centro įkūrėjas, neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis, 40 metų gydantis kaulų-raumenų sistemos sutrikimus, pabrėžė, jog bet kokia fizinė veikla turi būti tikslinga, pasirenkama išanalizavus savo kūno galimybes bei įsivertinus problemines jo vietas. Pirmiausia reikia išsitirti savo kaulų-raumenų sistemos būklę, kad fizinis lavinimasis teiktų naudą, o ne žalą.
Personalizuotos Medicinos Reikšmė
„Žmogiškasis ryšys, gydymo metodų, tikslų parinkimas, išaiškinimas ir individualus požiūris yra ir turbūt visada liks didele vertybe,“ - teigia J. Girskio stuburo gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė.
Ji tikina, jog dažnai laboratorinių kraujo tyrimų rodikliai neatsispindi žmogaus sveikatos, detalus viso kūno nuskenavimas - taip pat. Genomo tyrimai, gydytojos teigimu, irgi daugiau statistika, nei individualios situacijos vertinimas bei analizė.
„Pagal tyrimus sunku apibrėžti žmogaus sveikumą, galimą ilgaamžiškumą, nes yra daug kintamųjų: amžius, lytis, genetika, miegas, fizinis aktyvumas, mityba, stresas ir t. t. - detalizuoja gydytoja R. Burzdžienė. - Dažnai gauname daug ištirtų duomenų, tačiau nepakankamą žmogaus edukaciją, turime gydymo strategijų rekomendacijas, kurios nepritaikytos individualiai konkrečiam asmeniui.“
Stuburo gydymo centro vadovė Greta Girskė įsitikinusi, jog pacientų sveikimą lemiančiu faktoriumi yra ir bus gydančiojo specialisto kritinis mąstymas ir suasmenintas gydymas. Be individualizuoto požiūrio, su aukščiausio lygio technologijomis bus galima „sėkmingai“ siekti klaidingai išsikeltų gydymo tikslų.
„Pavyzdžiui, Lietuvos medicinos įstaigose vis dar populiarūs grupinės reabilitacijos užsiėmimai, kurių metu gydymas yra depersonalizuojamas. Tačiau esant tai pačiai kaulų-raumenų sistemos diagnozei ar skausmo vietai, gijimo kelias ir priežastys labai varijuoja. Taigi pacientų judėjimo sutrikimų reabilitavimas pagal vienodą algoritmą - ydingas, nes kiekvieno situacija yra unikali ir reikalaujanti analizės,“ - aiškina G. Girskė.
Teleterapijos Tendencija
Aktualias šiuolaikinių technologijų tendencijas sporto medicinoje ir reabilitacijoje Diuseldorfo tarptautinėje konferencijoje apibendrino profesorius Silvano Zanuso. Ryškiausia jų - teleterapija, tampanti esminiu nuotolinės reabilitacijos įrankiu, padedančiu pacientams atlikti pratimus, o terapeutams - koreguoti jų atlikimą nuotoliu, užtikrinant priežiūros tęstinumą.
Kita tendencija - dirbtinis intelektas (DI) ir aukštosios technologijos, analizuojančios didelius duomenų rinkinius, kad būtų įmanoma iš anksto numatyti galimus sužalojimus ir pritaikyti prevencinius reabilitacijos veiksmus. DI įžvalgos leidžia numatyti riziką, pagrįstą individualiais judėjimo modeliais ir fiziologiniais duomenimis.
Pavyzdžiui, judesio fiksavimo ir vaizdo įrašų analizės technologija užfiksuoja sudėtingą biomechaniką, kurią terapeutai naudoja norėdami nustatyti nukrypimus ir rekomenduoti korekcinius veiksmus. Šis duomenimis pagrįstas metodas padeda sukurti tikslią, individualizuotą mankštos procedūrą, gerinančią judėjimo funkcijas.
S. Zanuso požiūriu, technologijos ypač vertinamos dėl tikslumo, galimybės individualizuoti ir prevencinės priežiūros. Integruojant inovacijas į tradicinius gydymo protokolus siekiama mažinti sužalojimų riziką.
Reabilitacija Per Žaidimą
Stuburo gydymo centro reabilitologė R. Burzdžienė atkreipė dėmesį į technologijas, skirtas treniravimuisi ir reabilitacijai žaidimo forma, kurios projektuoja užduočių vaizdus ant grindų ir sienų. Pavyzdžiui, užduotis kuo greičiau paliesti vienos spalvos figūras, atsirandančias pagal tikslinę treniruotės sritį. Anot gydytojos, pasitelkus žaidybinį būdą, motyvacija manštintis atsiranda nebe tik dėl būtinybės, bet pats žmogus jos noriai imasi.
Gydytoja R. Burzdžienė pasakoja, jog daug inovatyvios sporto ir reabilitacijos įrangos sukurta su vizualiniu grįžtamuoju ryšiu, ekranais ar virtualios realybės akiniais. Akcentuojamas kognityvinės funkcijos lavinimas, neuroraumeninis treniravimas, pusiausvyros, tarpraumeninės koordinacijos gerinimas.
„Atsiranda motyvacija užsiėmimų metu pasiekti kitą lygį su kuo geresniu rezultatu. Be to, galima objektyviai įvertinti, kuriose vietose sekasi prasčiau, koreguoti parametrus pagal poreikį, kad reikiama sritis gautų daugiau krūvio. Taip pat motyvuoja gerėjantis rezultatas, matomasis grįžtamojo ryšio schemose bei pojūčiuose, - dalijasi pašnekovė. - Aparatai kineziterapijai ir neuroreabilitacijai gerina liemens kontrolę. Pačiai teko išbandyti įrenginį, kuomet guli specialioje sistemoje su VR akiniais, skrendi virš pasirinkto „miesto“ ir atlieki judesius.“
Šiandien vyrauja susirūpinimas demencijos didėjimu ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir kasdien vis mažiau atliekant kognityvinių užduočių.
Kaip neuroreabilitacija padeda atsigauti po neurologinės būklės ar smegenų traumos
„Skaičiuojame skaičiuotuvais, adresus ir numerius „įsimena“ telefonai, orientuojamės pagal navigaciją. Tokiame kontekste akcentuojama nuolatinė smegenų treniravimo būtinybė,“ - sako gydytoja R. Burzdžienė.
Ji pabrėžia teigiamą fizinės veiklos poveikį nervinei sistemai: neuroplastiškumui, BDNF išsiskyrimui, dėl fizinės veiklos gerėja smegenų gebėjimas adaptuotis, kurtiasi naujos nervinės jungtys, gerėja nuotaika ir miegas, mažėja stresas. Pastebima teigiama fizinės veiklos įtaka ir gydant depresiją, neurodegeneracines ligas.
Profesorius Konstantinas Sonkinas yra sukūręs technologiją, leidžiančią sportininkams stiprinti specifinius pažintinius ir motorinius įgūdžius atminčiai, modelio atpažinimui ir dėmesio koncentracijai. Neuro treniruotės vyksta atliekant vizualizacijos pratimus, įsivaizduojant tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, žaidimo judesius, kurie matomi ekrane. Tai padeda tobulinti sportinę veiklą be fizinio krūvio, ypač padeda sportininkams atsigauti ir saugiai reabilituotis po traumų.
Toks lavinimasis padeda įveikti neuromuskulinį slopinimą - reiškinį, kai smegenys riboja visišką sužeistos galūnės aktyvavimą net po fizinės reabilitacijos. Prof. K. Sonkinas neuro treniruotes siūlo taikyti profesionalaus sporto pertraukų metu: nėštumo, potrauminiu periodu ir kt. Bandomieji technologijos taikymai parodė įspūdingus rezultatus: sportininkai pasiekė reikšmingą veiksmų tikslumo ir galios pagerėjimo.
Gydytojas Ar Dirbtinis Intelektas?
Ar visuomet aukštosios technologijos yra tikslesnės ir saugesnės? Iš tiesų dirbtinis intelektas bei aukštosios technologijos gali padidinti judesio analizės tikslumą, aptikdamas subtilius pokyčius, kurių gali nepastebėti žmogus ar tradicinė įranga.
DI pasitelkimas kaulų-raumenų sistemos analizėje siūlo suasmenintą ir duomenų apibendrinimu grįstą požiūrį į žmogaus judėjimo sistemą. DI leidžia analizuoti didžiulius duomenų rinkinius gerinant diagnostiką ir sprendimų priėmimą, nustatant subtilius sportininko fizinės būklės pokyčius, kurie gali parodyti sužalojimo riziką ar poreikį atlikti atkūrimo pakeitimus.
„Panašu, kad su dirbtiniu intelektu galime tirti ir gydyti žmogų daug greičiau, efektyviau. Bet diagnostinių tyrimų ir gydymo metodikų gausoje reikalingas vedlys - žmogiškasis faktorius, matantis paciento motyvacijos lygį, socialinę situaciją, gretutines ligas, poreikius. Reikia gydytojo, turinčio klinikinį mąstymą, galinčio atlikti diferencinę diagnostiką, išaiškinti pacientui būsimą kelią, ligos ir reabilitacijos fazes, jų skirtumus, besikeičiančius tikslus: nuo audinių gijimo aktyvinimo iki tarpraumeninės koordinacijos užtikrinimo ir grąžinimo į visavertį gyvenimą,“ - įsitikinusi gydytoja R. Burzdžienė.
tags: #pso #reabilitacijos #apibudinimas