Kaip Apskaičiuojama Senatvės Pensija Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Daugeliui gyventojų, įskaitant ir jau pensininkus, dažnai kyla klausimų, kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus svarbius aspektus, susijusius su pensijų apskaičiavimu Lietuvoje.

Teisė Į Senatvės Pensiją

Lietuvoje teisė gauti socialinio draudimo senatvės pensiją įgyjama tik tuomet, kai asmuo yra išdirbęs atitinkamą laikotarpį, t. y. įgijęs stažą, nustatytą laiką mokėjęs pensijų socialinio draudimo įmokas bei sulaukęs senatvės pensijos amžiaus. Tačiau pažymėtina, kad darbo stažas yra ne vienintelis rodiklis, kuris lemia senatvės pensijos dydį.

Darbo Stažo Skaičiavimo Ypatumai

Apskaičiuojant bendrosios senatvės pensijos dalies dydį, yra įtraukiamas asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažas. Akcentuotina, kad darbo stažo skaičiavimo metodika nėra tokia, kaip dažnai galvoja gyventojai, o tai reiškia, jog išdirbus vienerius metus, nebūtinai įgysite vienerių metų stažą.

Iš tikrųjų vieneri stažo metai įgyjami tik tada, kai darbdavys ar pats gyventojas savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei dvylika tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA). Taip pat reikia nepamiršti fakto, kad į stažą įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas.

Visgi, nors šią informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis, duomenų apie darbo stažą iki 1994 metų dažnai galite ir nerasti. Taip yra dėl to, kad „Sodros“ svetainėje rodomi duomenys yra tik nuo tam tikro laikotarpio. Tad gyventojai, kurie dirbo iki 1994 metų, dažnai turi patys savarankiškai pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentus, įrodančius jų darbo stažą, ir tik tada šis laikotarpis bus įskaitytas į darbo stažo apskaitą.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Dokumentai, Įrodantys Darbo Stažą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei teismų praktika, pateikiami dokumentai gali būti darbo knygelės, darbo stažo pažymos, išduotos bei darbdavio parašu ir antspaudu patvirtintos pažymos, kariniai liudijimai (bilietai), atskaitomosios knygelės ir pan. Tokio pobūdžio dokumentus asmenys gali pateikti nepriklausomai nuo to, ar jau yra sukakęs senatvės pensijos amžius.

Nesutinkate Su Paskirtu Pensijos Dydžiu?

Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai gyventojai nesutinka su „Sodros“ sprendime skirti senatvės pensiją paskaičiuotu pensijos dydžiu. Tokio pobūdžio sprendimus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jų sprendimai gali būti išankstine neteismine tvarka skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to - ir teismui.

Vis dėlto dažniausiai ginčai dėl senatvės pensijos apskaičiavimo kyla ne dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus apskaičiuojant senatvės pensijos dydį padarytos klaidos, o dėl to, kad šios institucijos tiesiog neturi duomenų apie tam tikrą asmens darbo laikotarpį, dažniausiai - už laikotarpį iki 1994 metų. Tokiu atveju asmuo iš esmės turi dvi galimybes: arba pats surinkti duomenis apie tam tikrus savo darbo laikotarpius (iš archyvų, buvusios darbovietės ir pan.) bei pateikti juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba, nesant tokios galimybės, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pensijų Kaupimo Pakopos

Pradėkime nuo to, kad šiuo metu Lietuvoje kaupimas pensijai vyksta trimis pakopomis. Pirmąja pakopa laikoma pensija, kurią visiems dirbantiems šalies gyventojams užtikrina valstybė. Pirmoji pensijų kaupimo sistemos pakopa grindžiama kartų solidarumo principu. Tai reiškia, kad dirbantieji moka „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas ir taip išlaiko savo tėvus ir senelius pensininkus, o sulaukę pensinio amžiaus patys tampa išlaikomi dirbančios jaunosios kartos.

Čia svarbu suprasti tai, kad kintant demografinei situacijai mažėja dirbančiųjų skaičius, tad ir sumokėtų mokesčių suma, tikėtina, taip pat mažės. Todėl ekspertai prognozuoja, kad pirmosios pakopos („Sodros“) pensija ateityje gali sudaryti tik apie 30 proc. Tam, kad pensija būtų didesnė, prieš penkiolika metų buvo sukurtos II ir III pensijų pakopos.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

II pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiamų lėšų įmoką sudaro dvi dalys - įmoka nuo jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Pasirinkę kaupimą II pensijų pakopos fonde, mes galime gauti didesnę pensiją, kuri kartu su „Sodros“ mokama pensija sudarytų iki pusės mūsų buvusių pajamų. Pensijų kaupimo įmokos dydis nuo 2023 metų ir vėliau siekia 3 proc. jūsų darbo užmokesčio, o iš valstybės biudžeto už jus bus pervedamos papildomos įmokos, kurių dydis - 1,5 proc. 2023 m.

Taip pat yra sudaryta galimybė kaupimą II pakopoje stabdyti arba nutraukti kaupimo sutartį. Sustabdžius kaupimą sukauptas turtas lieka asmens pensijų sąskaitoje ir yra išmokamas sulaukus pensijos, o nutraukus sutartį visas asmeninėje pensijų sąskaitoje sukauptas turtas grąžinamas į „Sodrą“, atstatant „Sodros“ pensijos sumažėjimą dėl buvusio kaupimo.

Pensijų reforma pristatė naujovę − visiems nekaupiantiems II pensijų pakopoje, kuriems yra mažiau nei 40 metų, šių metų pradžioje pensijų kaupimo bendrovė buvo priskirta automatiškai atsitiktine tvarka. Kokiai pensijų kaupimo bendrovei asmuo buvo priskirtas, jis gali sužinoti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje. Gyventojas turi galimybę pasirinkti kitą pensijų kaupimo bendrovę arba atsisakyti kaupti.

Ši pensijų kaupimo pakopa suteikia galimybę senatvei kaupti papildomas lėšas savo pasirinktu dažnumu ir sumomis. Periodiškai taupydami iki pensijos pradžios galite sukaupti pakankamai, kad nepatirtumėte didelių finansinių nepriteklių - juk „Sodros“ pensijos atveju jūsų pajamos gali sumažėti iki 30 proc. Valstybė skatina šį papildomą kaupimo būdą, todėl jam galioja gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pasinaudojus ja kasmet galima susigrąžinti 20 proc.

Finansiškai saugesnei ir patogesnei senatvei pasirengti galima ir savarankiškai taupant ar investuojant, tačiau svarbu tai daryti reguliariai. Kas mėnesį gavus atlyginimą reikėtų pagalvoti, kaip jaustumėmės, jeigu ateityje gautume tik trečdalį šios sumos.

Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?

II pensijų pakopoje sukauptos lėšos bus išmokamos priklausomai nuo sukauptos sumos. Sukaupus iki 5 tūkst. eurų, visa sukaupta suma jums bus pervesta iš karto. Sukaupus 5-10 tūkst. Sukaupę daugiau kaip 10 tūkst. eurų galėsite įsigyti standartinį arba atidėtąjį anuitetą, užtikrinsiantį reguliarias išmokas iki gyvenimo pabaigos. Jeigu įsigysite atidėtąjį anuitetą, didžioji dalis sukauptos sumos bus išmokėta periodinėmis išmokomis (arba atiteks paveldėtojams) iki tol, kol sulauksite 85 metų. Sukaupus daugiau kaip 60 tūkst. eurų siekiančią sumą, už 60 tūkst. eurų turėsite įsigyti anuitetą. Likusi suma, viršijanti 60 tūkst. dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.

Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y.

Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).

Pagal įstatymą, iki birželio 30 d. gyventojai turi nuspręsti, kaip kaups pensiją likusią darbinę karjerą. Kadangi minėta diena yra sekmadienis, apsispręsti bus galima ir liepos 1 d., pirmadienį, informavo „Sodra“.

Pasirinkimų Alternatyvos

• Jeigu žmogus nieko nedarys, jis automatiškai bus priskirtas vienai iš kaupimo bendrovių ir iki pat pensijos 3 proc. jo algos bus atskaičiuojama įmokoms į pensijų fondą. Pvz., 1 tūkst. eurų ant popieriaus uždirbantis gyventojas į rankas gaus ne 651 eurą, o 621 eurą. Iš valstybės biudžeto bus mokama 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmoka, kuri dabar yra 16,4 euro per mėnesį.
• Nutarę pensijos nekaupti turi dvi galimybes: 1) kaupimą nutraukti; 2) kaupimą sustabdyti. Pirmu atveju fonde sukauptas turtas pervedamas „Sodrai“, o gyventojui atstatoma teisė į viso dydžio senatvės pensiją, kuri kaupusiems iki šių metų bus mažesnė. Kaupimą sustabdžius, sukauptas turtas lieka pensijų fonde.
• Jeigu gyventojas miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, pensijų fonde jo sukauptas turtas yra paveldimas. Taip pat paveldimos yra vienkartinės ir periodinės išmokos, kurios skiriamos tuo atveju, jeigu sukaupiama atitinkamai iki 3 tūkst. ir 3-10 tūkst. eurų.

Sukaupus nuo 10-60 tūkst. eurų vertės turto, už juos bus privalu įsigyti anuitetą. Jis nepaveldimas, net jeigu iki mirties nespėjama išmokėti visos sukauptos sumos. 60 tūkst. eurų viršijančio turto suma išmokama vienkartine išmoka - ji yra paveldima.

Paveldėjimo Mokestis

Nuo 2003 m. pradžios Lietuvoje galioja paveldimo turto mokesčio įstatymas. Pagal jį apmokestinamas ir pensijų fonde sukauptas turtas, kurį paveldi paveldėtojai.

Kaip aiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, paveldimo turto mokestis nuo pinigais įvertinto pensijų fonduose sukaupto turto yra apskaičiuojamas nuo jo apmokestinamosios vertės. Paveldimo turto apmokestinamoji vertė sudaro 70 proc. visos paveldimo turto vertės (30 proc. vertė nėra apmokestinama).

Be to, paveldimo turto apmokestinamajai vertei dar yra taikoma įstatyme nustatyta lengvata, todėl viso paveldimo turto apmokestinamoji vertė (70 proc. vertė) dar yra sumažinama 3 tūkst. eurų. Taip apskaičiuotai paveldimo turto apmokestinamajai vertei yra taikomas atitinkamas paveldimo turto mokesčio tarifas.

„Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas vienam sutuoktiniui mirus pergyvenusio sutuoktinio, taip pat vaikų, įvaikių, tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų, senelių, vaikaičių, brolių ir seserų paveldimas turtas. Be to, neapmokestinamas paveldimas turtas, kurio apmokestinamoji vertė (70 proc. viso paveldimo turto vertės) neviršija 3 tūkst. eurų, t. y. turtas, kurio visa vertė ne didesnė kaip 4286 eurų“, - komentavo R. Virvilienė.

Paprastai tariant, jei iki išėjimo į pensiją gyventojas nebeturės artimų giminaičių, tai jam mirus, kitiems paveldėtojams, pvz., sūnėnui ar dukterėčiai, lengvata nebus taikoma ir jie privalės sumokėti mokestį. Jeigu mirusiojo testamente paveldėtojais bus įvardijami ne artimi giminaičiai, už paveldimą turtą taip pat reikės mokėti mokestį.

Mokesčio Tarifai

Kaip paaiškino VMI atstovė, taikytiną mokesčio tarifą lemia iš to paties turto palikėjo paveldimo viso turto apmokestinamoji vertė (70 proc. viso paveldimo turto vertės). Jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė yra ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, tai taikomas 5 proc. paveldimo turto mokesčio tarifas, o jei didesnė kaip 150 tūkst. eurų, tai - 10 proc. Pvz., gyventojas paveldi 180 tūkst. eurų vertės turtą. Apmokestinamoji vertė (70 proc. turto vertės) - 126 tūkst. eurų, iš kurios, taikant mokesčio lengvatą, atimama 3 tūkst. eurų suma. Apmokestinama 123 tūkst. eurų vertės dalis. Kadangi paveldimo turto apmokestinamoji vertė (126 tūkst. eurų) yra ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, taikomas 5 proc. paveldimo turto mokesčio tarifas. Apskaičiuotas paveldimo turto mokestis yra 6150 eurų (123000x5:100).

„Mokesčio sumokėjimo terminas Paveldimo turto mokesčio įstatyme nėra nustatytas, tačiau jį būtina sumokėti iki notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Išimtis (paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas nepaisant to, kad mokestis nėra sumokėtas) taikoma tada, kai savivaldybės (į kurios biudžetą mokestis įskaitomas) tarybos sprendimu turtą paveldėjęs įpėdinis yra atleistas nuo mokesčio sumokėjimo arba mokesčio sumokėjimo terminas jam yra atidėtas“, - informavo R. Virvilienė.

Anot jos, kol nesumokėtas paveldėjimo turto mokestis, neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Užtikrinti mokesčio sumokėjimą įstatyme pavesta paveldėjimo bylas tvarkantiems notarams, kurių atžvilgiu, nepareikalavus sumokėti mokesčio iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, Civiliniame kodekse nustatytu pagrindu gali būti taikoma atsakomybė. VMI duomenimis, viso paveldimo turto mokesčio 2017 m. buvo sumokėta beveik 1,7 mln. eurų, 2018 metais - 1,8 mln. eurų.

Kaip Paveldimas Turtas

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) informavo, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pensijų kaupimas baigiasi, kai dalyviui sukanka senatvės pensijos amžius ir pagal pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka, arba kai dalyvis miršta.

Jeigu pensijų fonde kaupiančių asmenų paveldėtojai nėra kreipęsi į bendrovę ir informavę apie kaupiančiojo mirtį ir pateikę prašymo dėl sukauptų lėšų išmokėjimo, mirusiam dalyviui priklausantys fondo vienetai toliau būna laikomi pensijų sąskaitoje ir lėšos yra investuojamos. Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka įpėdiniams.

„Pensijų kaupimo bendrovė pensijų turtą valdo turto patikėjimo teisės pagrindais, todėl kaupiančiajam mirus, net jei žmogus neturi giminaičių ar artimųjų, jo sukauptas turtas jokiais atvejais negali būti perduodamas, nukreipiamas ar perleidžiamas jį valdančiai valdymo įmonei“, - tikinama LIPFA komentare.

Asociacija pripažino, kad pasitaiko tokių atvejų, kai įpėdiniai į pensijų fondų valdymo bendroves kreipiasi ne iš karto, esą būna, kad net po metų ar kelerių:

„Mirusių dalyvių pensijų turtas, kol jis nėra paveldėtas, perkeliamas į Turto išsaugojimo fondą penktą darbo dieną po informacijos apie dalyvių mirtį gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos. Kai pensijų kaupimas baigiasi dėl dalyvio mirties, mirusio dalyvio pensijų turtas perkeliamas į turto išsaugojimo pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto.“

Sužinojusi apie pensijų išmokų gavėjo mirtį, „Sodra“ su pensijų kaupimo bendrovėmis suderinta informacijos pateikimo tvarka ne vėliau kaip per 30 dienų nuo informacijos apie pensijų išmokų gavėjo mirtį gavimo apie tai praneša pensijų kaupimo bendrovei.

Naujovės Pensijų Sistemoje

Sausį dešimtys tūkstančių gyventojų bus įtraukti į antrosios pensijų pakopos kaupimą. Daliai tai bus jau pakartotinis įtraukimas. Į kaupimą šiemet bus įtraukiami tie gyventojai, kurie 2023 m. sausio 2 d. buvo pilnamečiai, dirbantys ir iki šiol nebuvo įtraukti. Apie tai, kad yra įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, gyventojai pirmiausia bus informuoti elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS) paskyroje. „Sodra“ primena, kad gyventojai turėtų atnaujinti informaciją savo „Sodros“ paskyrose.

Į kupimą įtraukti ir jame dalyvauti norintys gyventojai gali pasirinkti vieną iš dviejų kelių - nelaukdami liepos, kai ir prasidėtų kaupimas, savarankiškai sudaryti sutartį su pasirinktu pensijų fondu arba nieko nedaryti. Jeigu į kaupimą įtrauktas asmuo kaupti nenori, kaupimo jis privalo atsisakyti per EGAS ar gyvai „Sodros“ padalinyje iki birželio 30 d. To nepadarius, kaip minėta, nuo liepos 1-osios gyventojui priskiriamas fondas ir jis pradeda kaupti.

Nuo 2023 m. visi kaupiantieji nuo savo darbo užmokesčio popieriuje skirs 3 proc. Atitinkamai valstybė prie šios dalies pridės 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Svarbu atkreipti dėmesį, kad įmoka į pensijų fondą skaičiuojama nuo darbo užmokesčio popieriuje. Nuo 2023 m.

Senatvės Pensijų Pokyčiai

Nuo šių metų vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 482 iki 542 eurų. Ir toliau vėlinamas pensinis amžius bei ilginamas būtinasis stažas. Didesnį stažą už būtinąjį įgijusiems asmenims papildomai didėja bendroji pensijos dalis. Nuo 2023 m. sausio 1-osios vyrų pensinis amžius siekia 64-erius metus 6 mėnesius, moterų - 64-erius metus.

Didesnės senatvės pensijos. 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą - 49,4 proc. 2024 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, t. y. 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 574 iki 640 eurų, t. y.

Neretai mūsų baimė pasirodyti kažko neišmanantiems ar perdėtas visažinio žmogaus įvaizdžio puoselėjimas mums gali trukdyti sužinoti tokius dalykus, kurie padėtų priimti iš tiesų svarbius sprendimus. Pensijų reformai kirtus pusiaukelę, gali susidaryti įspūdis, kad pensijų tema jau pasakyta viskas ir kažko nežinoti tiesiog neįmanoma.

Šalpos Pensijos Ir Išmokos

• VIENIŠO ASMENS IŠMOKA.
• VALSTYBINĖS PENSIJOS. Nuo 2025 m.
• ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m.
• TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst.
• BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų. Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m.

Prognozuojami Pensijų Pokyčiai

Rodiklis	2024 m.	2025 m. (prognozė)
Vidutinė senatvės pensija	600 eurų	673 eurai (+73 eurai)
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu	640 eurų	-
Vidutinė senatvės pensija (procentas nuo vidutinio darbo užmokesčio "į rankas")	-	46%
Vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą (procentas nuo vidutinio darbo užmokesčio "į rankas")	-	49.4%

tags: #pensija #bus #priskirtas