Lietuvos pensininkai, kaip ir daugelis kitų Europos šalių senjorų, susiduria su įvairiais iššūkiais, norėdami keliauti ir pažinti savo šalį ar pasaulį. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip Lietuvos pensininkų keliavimo įpročius veikia jų finansinės galimybės, kokios yra populiariausios kelionių kryptys ir kaip jie atrodo Europos kontekste.
Finansinė Padėtis ir Keliavimo Galimybės
Lietuvos vyriausybės išlaidos socialinei apsaugai 2015 metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. 2015 metais Lietuva socialinei apsaugai skyrė 11,1 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau socialinės apsaugos sričiai skyrė tik Airija (9,6 proc. nuo BVP). Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė atitinkamai 11,5 ir 12,9 proc. nuo BVP, o visoje ES šis rodiklis siekė 19,2 proc. nuo BVP. Bendros Lietuvos vyriausybės išlaidos 2015 metais taip pat buvo vienos mažiausių visoje ES ir siekė 35,1 proc. BVP. Mažesnės vyriausybės išlaidos buvo tik Airijoje (29,4 proc. BVP). Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis siekė atitinkamai 37,1 proc. ir 40,3 proc. BVP, o visoje ES - vidutiniškai 48,5 proc. BVP.
Atsižvelgiant į tai, nenuostabu, kad Lietuvos senjorai atsidūrė tarp mažiausiai pinigų kelionėms galinčių skirti europiečių. Europos Sąjungos statistikai skelbia tokią statistiką, ir jiems pritaria kelionių organizatoriai. Esą keliauti ryžtasi vos vienas kitas Lietuvos senjoras. Dažnas senolis tūnojimą namuose motyvuoja mažomis pensijomis, tačiau kai kurie keliaujantys lietuviai senjorai sako, kad lietuvių pensininkai niekur nevažiuoja, nes tiesiog yra namisėdos.
Beveik 80 proc. pensinio amžiaus gyventojų dėl finansinių priežasčių yra priversti atsisakyti savo laisvalaikio pomėgių arba juos riboti. Tokius faktus atskleidė Europos bendrovės „ERGO Life Insurance” užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pasak „ERGO Life Insurance” Gyvybės draudimo departamento direktorės Baltijos šalyse Aistės Rudžinskytės, atliktas tyrimas atskleidė, kad jausdami pinigų stygių net 81 proc. pensinio amžiaus moterų ir 77 proc. pensinio amžiaus vyrų yra priversti riboti savo laisvalaikio pomėgius ar išvis jų atsisakyti.
„Išėjimas į pensiją turėtų reikšti poilsį, laiką sau, šeimai, bet tyrimas atskleidė, kad itin maža dalis į pensiją išėjusiųjų džiaugiasi visaverte senatve. Didžioji dalis dėl sumažėjusių pajamų yra priversti atsisakyti savo pomėgių”, - teigė A. Rudžinskytė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krašto Apsaugos Pensijos
Vilnietės Dianos, kuri kiekvieną vasarą su močiute, mama ir seserimi keliauja prie jūros teigimu, ši statistika suprantama. „Mano močiutė dirbo kolūkyje ir didelės pensijos neužgyveno. Visą gyvenimą ji nebuvo mačiusi jūros, todėl dabar kasmet stengiuosi ją nusivežti į Šventąją 3-4 dienoms“, - pasakojo Diana. Kelionė nėra brangi, tačiau močiutei tai - didelė prabanga. „Ne sezono metu namelio nuoma parai kainuoja 40 eurų. Jei vykstame keturiese, gaunasi po 10 eurų. Tikrai neatrodo daug, bet močiutė išgirdusi už galvos susiima“, - kalbėjo Diana.
Visiškai suskaičiuotos visos kitos išlaidos - jokių suvenyrų, pramogų, net maistą moterys gamina pačios, o produktus perka gimtajame mieste, nes ten pigiau nei kurorto parduotuvėse. Už Lietuvos vyresnio amžiaus žmones mažiau išlaidauja tik Graikijos, Rumunijos ir Čekijos senjorai. Pastarųjų išlaidos per dieną siekia 13,7 euro. Daugiausia sau leidžia Liuksemburgo senoliai - jie per vieną atostogų dieną išleidžia 120,8 eurų. Vidutiniškai ES senjorai per dieną išleidžia 52,6 euro.
Įdomu tai, kad Lietuvos senjorai bendrame kontekste atrodo itin taupūs ne tik dėl to, kad išleidžia mažai. Lyginant bendras šalies turistų išlaidas ir vyresnio amžiaus žmonių išlaidas, ES senjorai vidutiniškai išleidžia 13 eurų mažiau už jaunesnius turistus. Lietuvos turistai per dieną vidutiniškai išleidžia 48,5 euro, taigi senjorų išlaidos nuo vidurkio atsilieka daugiau nei 29 eurais.
Statistiniai duomenys apie pensininkų išlaidas kelionėse
| Šalis | Vidutinės išlaidos per dieną (eurais) |
|---|---|
| Liuksemburgas | 120,8 |
| ES vidurkis | 52,6 |
| Lietuva | 19,1 |
| Graikija, Rumunija, Čekija | 13,7 |
Populiariausios Kelionių Kryptys ir Būdai
Išsiruošę keliauti, Lietuvos senjorai nelinkę išlaidauti: jiems svarbi ne prabanga tviskantys apartamentai, o graži gamta, geras klimatas, jūra. Dažniau Lietuvos senjorai renkasi pažintines keliones autobusu, tačiau vis daugėja ir tokių, kurie prioritetą teikia ramiam poilsiui prie jūros. Tokiu atveju jie renkasi keliones lėktuvu į Kroatiją, Turkiją, Ispaniją, Bulgariją. Tokioms savaitės trukmės atostogoms išleidžia apie 400 eurų.
Kelionių agentūros „Mūsų odisėja“ vadovės Reginos Navickienės teigimu, kelionės po Lietuvą senjorų tarpe - paklausios. „Mūsų organizuojamose kelionėse po Lietuvą kokį 80 proc. dalyvių sudaro senjorai. Žmonės tikrai labai nori keliauti, jiems tai patinka, bet finansinės galimybės ne visuomet tai leidžia“, - pasakojo ji. Ši tendencija ypač išryškėja su nemokamomis kelionėmis.
Taip pat skaitykite: Telefonai vyresnio amžiaus žmonėms
Populiariausias tarp senjorų - artimasis užsienis: Latvija, Lenkija, Baltarusija. Tiesa, kartais tolimesnių kelionių senjorai atsisako ne dėl piniginių priežasčių. „Dažnai vyresni žmonės bijo važiuoti į užsienį jei neturi draugo, nes nežino, kokia bus grupė. Dėl to kelionių agentūroms reiktų tokius pavienius žmonės pakviesti susipažinti dar prieš kelionę, nes tarp vyresnių žmonių baimės tikrai yra“, - pasakojo R.Navickienė.
Dažniausiai ilgosioms vasaros atostogoms lietuviai renkasi Palangą - per praėjusius trejus metus šiame kurorte ilsėjosi net 56 proc. apklaustųjų. Palangai poilsiautojai yra ištikimiausi - pagrindiniu kurortu ją pasirinko net 64 proc. šio kurorto lankytojų. Beveik kas antras poilsiautojas Šventojoje ar Neringoje šiuos kurortus laiko pagrindiniais. Druskininkus - pagrindiniu kurortu laiko 43 proc.
Senjorų Keliavimo Motyvai
Pasak kelionių agentūros atstovės, vis dažniau jaunos šeimos į keliones vyksta su savo mažamečiais vaikais. Tačiau norėdami bent dalį atostogų laiko pamiršti mažylių priežiūros rūpesčius, keliauti kartu pakviečia ir savo tėvus. „Kasmet vis daugiau senelių pasinaudoja tokia proga pailsėti užsienio kurorte, taip ne tik padeda savo vaikams prižiūrėti anūkus, bet ir patys pasilepina saule ir šilta jūra“, - kalba K.Graužinienė ir priduria, jog pajutę atostogų „skonį“, po to jie sugrįžta išsirinkti ir kelionės tik sau.
Didžioji dalis senjorų keliauja dviese arba mažomis grupelėmis. Taip keliauti ne tik smagiau, tačiau gaunamos ir papildomos nuolaidos. Vis dėlto neradę kompanionų, kartais senjorai ryžtasi keliauti ir vieni: „Dažniau taip keliauja atostogaujantys ne pirmą kartą. Jie jaučiasi ramiau, nes jau žino, kad oro uoste juos pasitiks viešbučio atstovai bei jais pasirūpins“, - pastebi kelionių ekspertė.
R.Navickienė pasakojo, kad senjorams kelionių kaina - svarbiausias dalykas: „Jei vyksta kokia trijų dienų kelionė į Krokuvą, tai vyresni žmonės visai kelionei prisitepa sumuštinių, kad tik kuo mažiau papildomai išlaidauti reikėtų”. 6 eurai daugumai senjorų - jau riba. „Tarkime siūlome papildomai sudalyvauti kokioje Lenkijos tradicinių vagių degustacijoje, tai visuomet pirmas klausimas būna: „Kiek tai kainuos?“ Jei pasakai, kad daugiau nei 6 eurai, tai iš karto sako: „Ačiū, apsieisime““, - sakė „Mūsų odisėjos“ vadovė.
Taip pat skaitykite: Buvusios Pajamos ir Pensija
„Viskas suprantama. Kokios gi tos mūsų pensijos“, - apgailestavo R.Navickienė. Jos teigimu, senjorai tikrai mielai keliautų, jie tikrai nori bendrauti, pažinti ir kuo daugiau pamatyti, tiesiog dažnai negali sau to leisti, bet to Lietuvoje šiems žmonėms nėra skiriama papildomai dėmesio. Jei situacija būtų kitokia - senjorai tikrai mielai keliautų.
Aštuntą dešimtį skaičiuojanti vilnietė Stanislava išėjusi į pensiją nusprendė laiką leisti prasmingai - didelę jo dalį skiria turistavimui. Moteris rodo nuotraukas iš kelionių po Lietuvą ir užsienį. Per metus moteris važiuoja kartą ar du į užsienį. O štai kiek kartų su senjorų organizacija, kuriai priklauso, keliauja po Lietuvą, Stanislava nė nesuskaičiuoja. Ir stebisi tais pensininkais, kurie dejuoja, esą pensijos mažos ir keliauti Lietuvos pensininkams per didelė prabanga.
„Man atrodo, kad jie nekeliauja tiesiog todėl, kad jie įpratę sėdėti namuose. Ir susitaikę su tuo, kad kaip yra, taip gerai. Aš manau, kad į dieną nors po vieną eurą atidėjus, jau gaunasi trys šimtai šešiasdešimt penki eurai. Tai yra viena kelionė nemaža į pietus“, - pasakojo pensininkė keliautoja Stanislava Ligeikienė. Moteris sako, kad kelionės ir akiratį praplečia, ir atjaunina, o tai reiškia, kad ir gyvenimo trukmė pailgėja. Rodydama parsivežtus suvenyrus, moteris jau netveria kailyje, kada vėl leisis į kitą kelionę - šį kartą laukia Stokholmas.
Taigi, nors finansinės galimybės ir riboja Lietuvos pensininkų keliavimo galimybes, daugelis jų randa būdų pažinti savo šalį ir pasaulį. Svarbu paminėti, kad keliavimas senjorams yra ne tik pramoga, bet ir galimybė bendrauti, pažinti naujas vietas ir praplėsti akiratį.
Kelionė į Dubajų. Kaip keliauti pigiai prabangiuose Emiratuose
tags: #ar #pensininkai #keliauja #po #lietuva