Privalomasis Sveikatos Draudimas (PSD) Pensininkams Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, galioja privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Apdraustiesiems valstybė garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą valstybinėse ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus, kai tam tikri tyrimai ar procedūros nėra apmokami iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) biudžeto) bei privačiose įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Visi asmenys (tiek apdraustieji, tiek neturintys PSD) gali lankytis valstybinėse ir savivaldybių bei privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Skirtumas tai, jog neapdraustieji už visas sveikatos priežiūros paslaugas ir privačiose, ir valstybės bei savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose privalo mokėti patys. Tačiau kas turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) pensininkams?

Kas Gali Būti Apdraustas PSD?

Nepriklausomai nuo pilietybės, nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje gali gauti visi PSD apdrausti gyventojai:

• Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai;
• Laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai (ir jų vaikai), kurie dirba Lietuvoje arba vykdo individualią veiklą;
• Asmenys, gaunantys pensijas pagal tarptautines sutartis;
• Nelydimi nepilnamečiai;
• Perkelti asmenys;
• Užsieniečiai, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga;
• Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimų nariai įtraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą.

Jei esate trečiųjų šalių pilietis, jūsų dalyvavimas PSD sistemoje priklausys nuo to, ar turite leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. PSD draudimas galios tik tuo atveju, jei reguliariai mokėsite įmokas.

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Šios grupės apima:

Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie Sodros mokesčius?

• Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
• Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
• Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
• Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
• Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.

Kadangi nuo 2018 m. pradėtas būtinojo senatvės pensijos stažo ilginimo procesas - stažas kasmet yra ilginamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus - sprendžiant, ar konkretus žmogus jau turi teisę būti draudžiamas PSD valstybės lėšomis, atsižvelgiama į jo amžių ir įvertinama, koks būtinasis darbo stažas galios tais metais, kai būtent tas žmogus sulauks senatvės pensijos amžiaus.

Anot Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Ingos Kvedarienės, „jeigu žmogus senatvės pensijos amžių sukaks šiemet, PSD valstybės lėšomis jam garantuoja įgytas 33 metų pensijų socialinio draudimo stažas, tačiau jeigu senatvės pensijos amžiaus žmogus sulauks tik po dvejų metų - 2025 metais, tuomet PSD valstybės lėšomis jam garantuoja įgytas 34 metų stažas“.

Numatyta išimtis tiems žmonėms, kurie dar iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įgiję ne mažesnį kaip 30 metų pensijų socialinio draudimo stažą - šie gyventojai ir toliau yra draudžiami PSD valstybės lėšomis. Bedarbiams, turintiems pagal šias sąlygas įvertintą stažą, nereikia patiems savarankiškai mokėti PSD įmokų. Sveikatos draudimą jiems garantuoja įgytas būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas. Tik reikėtų laiku susitvarkyti būtinus dokumentus.

Jei būtinąjį darbo stažą turintys gyventojai vis dar dirba arba po kurio laiko įsidarbina, įregistruoja savarankišką veiklą, privalomojo sveikatos draudimo įmokos atskaitomos iš jų atlyginimo arba mokamos savarankiškai nuo kiekvienos veiklos pajamų.

Ligonių kasos primena, kad pasitikrinti, ar žmogus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, galima Ligonių kasų interneto svetainėje.

Taip pat skaitykite: Turto pardavimas ir mokesčiai

Kaip Mokėti PSD Įmokas?

Jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prievolė mokėti PSD įmokas jums taikoma nuo pirmos leidimo galiojimo dienos. Jei nedirbate ir nesate draudžiami valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei neteksite darbo ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, PSD įmokas už jus mokės valstybė.

Jei turite leidimą laikinai gyventi ir dirbate Lietuvoje, jūsų darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą. Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo. Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis. Jei dirbate savarankiškai, įmokas turėsite mokėti savarankiškai.

Jei esate sutuoktinis ar registruotas partneris, atvykęs pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris dirba Lietuvoje arba dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, arba Lietuvos pilietį ir nedirbate arba nesate draudžiamas valstybės lėšomis, jums taip pat atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas.

Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. 2026 m. minimali mėnesinė PSD įmoka yra 80,48 EUR. Išsamią informaciją apie tai, kaip mokėti įmokas, rasite čia.

SVARBU: Pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu galite čia.

Taip pat skaitykite: Kas naujo „Sodros“ mokesčiuose?

Europos Sveikatos Draudimo Kortelė (ESDK)

Verta visada pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). ESDK išduoda nemokamai teritorinės ligonių kasos, jų atstovai savivaldybėse. Norint gauti ESDK reikia užpildyti fizinį prašymo blanką ligonių kasoje arba elektroninį prašymą prisijungus prie VLK informacinės sistemos.

Pageidaujant, ESDK gali būti pristatyta Lietuvoje į užsakovo nurodytą paštomatą. Jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), nemokamai galite gauti skubią medicininę pagalbą ir gydymą ligoninėje. Jeigu norite nemokamai apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose rutininės apžiūros ar planinių procedūrų tikslais, jums reikės turėti PSD.

Kitos Galimybės Neturintiems PSD

Jei į Lietuvą atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas jums netaikomas. Tai reiškia, kad nemokate PSD įmokų ir todėl neturite teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSD fondo lėšomis.

Ne ES šalių studentai, kurie neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos, nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų.

Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes:

1. Įsigykite privatų sveikatos draudimą iš tokių draudimo bendrovių kaip BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam. Visą draudimo bendrovių sąrašą rasite čia.
2. Savarankiškai apmokėkite kiekvieną apsilankymą pas gydytoją ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.

Privatus Sveikatos Draudimas

Privatūs sveikatos draudimai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo pasirinkto poliso. Su privačiu sveikatos draudimu paprastai turėsite sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai ir vėliau prašyti kompensacijos iš draudimo bendrovės, nebent draudimo polise nurodyta kitaip.

Gydytojo konsultacija Lietuvoje dažniausiai kainuoja nuo 20 iki 100 EUR, o hospitalizavimo kaina priklauso nuo ligoninėje praleisto laiko, medicininių procedūrų ir palatos tipo.

Kodėl verta draustis ERGO?

• Galėsite rinktis pageidaujamą valstybinę ar privačią gydymo įstaigą, gydytoją specialistą ir prireikus greitai gauti kokybiškas paslaugas.
• Kiekviena diena taps ramesnė žinant, kad pasirūpinote savo ir šeimos narių sveikata.
• Visi žinome, kad netikėtai užklupusi liga nelaukia. Gydymas jums bus suteiktas taip greitai, kaip tai įmanoma.
• Stacionarinio gydymo ir sunkių ligų gydymo draudimo apsauga jums galios ir Latvijoje bei Estijoje.

tags: #pjamu #mokestis #pensininkui