Šiame straipsnyje aptarsime darbo užmokesčio apmokestinimą Lietuvoje, ypač atkreipiant dėmesį į sodros mokesčius nuo antraeilių pareigų tarifų. Taip pat paliesime mokesčių ir pensijų reformas, kurios gali turėti įtakos darbuotojų pajamoms.
Atlyginimo dydis - tai darbo užmokesčio suma, apskaičiuota vadovaujantis darbo sutartimi ir darbovietėje veikiančia darbo apmokėjimo ir skatinimo sistema.
Atlyginimas į rankas (arba neto atlyginimas) - tai faktiškai išmokama darbo užmokesčio suma, atskaičius darbuotojo mokamus mokesčius ir privalomas arba pageidaujamas išskaitas iš brutto atlyginimo.
Darbovietė - tai verslo subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Tokiais subjektais gali būti įvairių rūšių juridiniai asmenys, tarp kurių populiariausios Mažosios bendrijos ir Uždarosios akcinės bendrovės, bei fiziniai asmenys, vykdantys veiklą pagal VMI išduotą pažymą.
Pagrindinės ir nepagrindinės darbovietės terminai nėra teisiškai įgalinti, t.y. teisės aktai jų neapibrėžia. Šiuo metu šios sąvokos naudojamos parodyti, kurioje darbovietėje darbuotojo darbo užmokesčio apskaičiavime naudojamas Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Darbuotojas tik vienoje darbovietėje gali nurodyti taikyti NPD, apskaičiuojant atlyginimo į rankas dydį. Tuomet ši darbovietė bus traktuojama pagrindine.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Darbo sutarties rūšis - tai konkretiems darbdavio ir darbuotojo darbo santykiams apibrėžti pasirenkamas darbo sutarties variantas.
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas numato aštuonias darbo sutarčių rūšis:
- Neterminuota darbo sutartis;
- Terminuota darbo sutartis;
- Laikinojo darbo sutartis;
- Pameistrystės darbo sutartis;
- Projektinio darbo sutartis;
- Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis;
- Darbo keliems darbdaviams sutartis;
- Sezoninio darbo sutartis.
Tačiau mokesčių ir įmokų dydžiui (ir atitinkamai išmokamam atlyginimui į rankas) įtaką gali daryti neterminuotos ir terminuotos darbo sutarties rūšys.
Darbuotojo mokesčiai - tai mokesčių ir įmokų sumos, kurias apskaičiuoja ir sumoka darbdavys kiekvieną mėnesį, vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir norminiais aktais.
2022 m. darbuotojo mokesčiai:
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
- 20% dydžio Gyventojo pajamų mokestis (GPM), pervedamas VMI (Valstybinei mokesčių inspekcijai).
- 6,98% dydžio Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, pervedamos Sodrai.
- 12,52% dydžio Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos, pervedamos Sodrai.
Darbdavio įmokos:
- Į Garantinį fondą (GF).
- Į Ilgalaikio darbo išmokų fondą (IDIF).
- Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą.
Papildoma įmoka pensijos kaupimui - tai procentais išreikštas įmokos į II pakopos pensijų fondą dydis (tarifas), kuris naudojamas apskaičiuoti pervedamą į fondą pinigų sumą. Darbuotojas gali pasirinkti įmokos dydžius (tarifus) kaupimui palaipsniui arba maksimaliai. Pensijos kaupimą skatina valstybė, pervesdama papildomas įmokas už pensiją kaupiantį asmenį.
Pavyzdžiui, 2022 m. kaupiant palaipsniui darbuotojo įmokos dydis sudarys 2,7% nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, o valstybė į pensijų fondą papildomai perves 1,2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). Pasirinkus kaupti maksimaliai, darbuotojo įmokos dydis bus 3%, o valstybė papildomai į pensijų fondus perves 1,5% nuo VDU.
Speciali darbingumo grupė nustatoma gyventojams, turintiems sveikatos sutrikimų. LR šį darbą vykdo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Sodros "grindys" - tai sąvoka, pradėta įstatymiškai taikyti nuo 2018 metų. Sodros "grindų" tikslas yra užtikrinti mažai uždirbantiems gyventojams didesnes socialinio draudimo išmokas bei didesnę pensiją. Šis tikslas įgyvendinamas darbdavių sąskaita, nes kai apdraustojo darbo užmokestis yra mažesnis nei patvirtinta minimali mėnesio alga (MMA), kuri 2022 m. yra 730 Eur, darbdavys turi apskaičiuoti ir sumokėti ne tik draudėjo, bet ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas nuo sumos ne mažesnės nei MMA.
Taip pat skaitykite: Gidas: išvykimas ir „Sodra“
Darbdavio įmokų Sodrai grupė apsprendžia, kokį įmokų tarifą moka jūsų įmonė drausdama darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų. Visos įmonės suskirstytos į keturias Draudėjų grupes, priklausomai nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičiaus. Standartiniu atveju įmonė priklauso I-jai draudėjų grupei ir moka 0,14% dydžio įmokas, II-os grupės įmonės moka 0,47%, III-ios - 0,7%, IV-os - 1,4%. Įmokų grupės tarifo dydis daro įtaką tik darbdavio mokamoms įmokoms ir darbo vietos kainai, bet ne darbuotojo įmokoms ir atlyginimui.
Taikytinas NPD - tai neapmokestinamas pajamų dydis, suskaičiuojamas konkrečiam darbuotojui, vadovaujantis jo mėnesio pajamomis iš darbo santykių, galiojančiu MMA dydžiu ir įstatymais nustatytais koeficientais. Nuo 2022 m. NPD skaičiuojamas pagal dvi formules, priklausomai nuo mėnesio pajamų dydžio, taikant skirtingo dydžio MMA ir skirtingo dydžio koeficientus. 2022 m. mėnesio NPD netaikomas, kai mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos lygios arba didesnės nei 2864,22 Eur.
Kaip apmokestinamas darbo užmokestis?
Darbo užmokestis, gautas už darbą Lietuvoje, apmokestinamas taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Lietuvos įmonė, išmokėdama Jums darbo užmokestį, turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą Lietuvoje 20 proc. pajamų mokestį. Informaciją dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų mokėjimo teikia Sodra.
Atkreipiame dėmesį, kad ligos išmokos (įskaitant išmokamas darbdavio už pirmas dvi ligos dienas), apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Svarbu: už darbą Lietuvoje įmonės išmokamas darbo užmokestis apmokestinamas nuo pirmo euro, t. y. metų eigoje įmonė netaiko neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Teisė į NPD gali būti realizuojama tik kalendoriniams metams pasibaigus.
*Darbo užmokesčio ir išmokų valdybos ir stebėtojų tarybos nariams metinių pajamų dalis neviršijanti 60 vidutinių darbo užmokesčių (2025 m. 60 VDU 126 532,80 Eur; 2024 m. 60 VDU 114162 Eur; 2023 m. 60 VDU 101094 Eur; 2022 m. 60 VDU 90246 Eur; 2021 m. 60 VDU 81162 Eur), 2020 m. - 84 VDU sumą (2020 m. 84 VDU 104 277,60 Eur) apmokestinama 20 proc. pajamų mokesčio tarifu; viršijanti 60 VDU dydžio sumą, 2020 m.- 84 VDU sumą, apmokestinama, taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Anot I. Ruginienės, profesinėms sąjungoms taip pat kyla daug klausimų dėl siūlomos pensijų reformos. Esą visiškai neaišku, ar visiems dirbantiesiems 2 proc. sumažinus „Sodros“ įmokas, valstybė nepritrūks pinigų kitoms funkcijoms finansuoti.
Profesinės sąjungos pasisako už tai, kad mokesčių ir pensijų reformos dar būtų išsamiai aptartos su visuomene, darbuotojų atstovais ir kad jas numatantys įstatymų projektai nebūtų skubotai priimami šioje Seimo sesijoje.
Jau dabar gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokų skaičiavimas yra gana sudėtingas - egzistuoja daug skirtingų tarifų skirtingų rūšių pajamoms ir veikloms, dešimtys išimčių ir išlygų.
Vyriausybė pasiūlė su darbo santykiais susijusias pajamas skaičiuoti kitaip, įvesti dar du naujus GPM tarifus ir juos taikyti visai darbo vietos kainai. Taip pat pasiūlyta pakeisti už darbuotojus mokamų „Sodros“ įmokų tarifus.
Įstatymų projektams patekus į Seimą, čia gimė iniciatyvų įvesti dar daugiau tarifų - skirtingas pajamas apmokestinti 18 proc., 20 proc. ir 27 proc. tarifu (taip pat liktų ir dabar galiojantys 5 proc. ir 15 proc. tarifai).
Regėdama daugybę skirtingų pasiūlymų ir valdančiųjų skubėjimą priimti reformas, daugelį darbuotojų organizacijų vienijanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prie Seimo surengė piketą.
Mokesčių apskaita: GPM su darbo ir ne su darbo santykiais susijusių, pajamų apmokestinimas
„Mums kyla labai daug klausimų dėl mokesčių sujungimo. Mums neaišku. Jeigu kalbame apie pagrindinį atlyginimą, abejonių lyg ir nebus, kad darbdavys sąžiningai sujungs (mokėtiną GPM ir „Sodros“ įmokas, - DELFI) ir pakeis darbo sutartis. Mes kalbame, ką daryti dėl priedų, dėl premijų, dėl antraeilių pareigų. Ar tikrai darbdavys sujungs mokesčius? Jei visą laiką turėjote 300 Eur priedą, ar nebus tiesiog nuskaičiuota 60 proc. ir tiek? Tik nuo darbdavio priklauso, kokį priedą gausite, čia niekas negali to pareguliuoti. Tai nėra išspręsta. Kalbama tik apie patį sujungimą“, - nuogąstavo pirmininkė.
Jos teigimu, visiškai neaišku, kaip į tokias permainas reaguos visuomenė, ar nebus taip, kad gyventojai į reformą reaguos visiškai kitaip nei tikisi jos sumanytojai: „Niekas jos neparuošė. Nesakau, kad tai yra bloga, bet jeigu žmogus pamatys, kokią didelę dalį algos atiduoda mokesčiams, ar jis nepradės kelti klausimų, dėl valstybės paslaugų kokybės.“
„2 proc., kurie bus išimami iš „Sodros“ ir dėl ko padidės atlyginimas. Vėlgi nesakome, kad tai blogai, bet nematome kompensavimo mechanizmo. Tik dabar pirmą kartą Seimo Biudžeto ir finansų komitete pamatėme, kad gali būti apmokestinamos ir kitos pajamos. Iki tol apie tai niekas nekalbėjo. NT mokestis, taip. Buvo apie jį kalbos, bet jos sustojo koridoriuose. Taigi, nematome aiškaus kompensacijų mechanizmo. Dėl to keliame klausimą: šiandien gausiu 10 Eur daugiau, gal ir neblogai, bet ar nereikės rytoj už visas (valstybės institucijų teikiamas) paslaugas sumokėti iš kišenės. Ar yra tas balansas?“ - retoriškai klausė pirmininkė.
Ji abejojo ir tuo, kaip norima keisti pensijų kaupimą privačiuose pensijų fonduose: „Susidaro vaizdas, kad Vyriausybė dirba privatiems pensijų fondams, tarsi visa komanda sutelkta tam, kad pensijų turėtų klientų, peno ir stabiliai dirbtų. Taigi, klausiam, ar tikrai reikia versti žmogų „prirašyti“ prie pensijų fondo.“
I. Ruginienės įsitikinimu, daugeliui dirbančiųjų trūksta aiškios ir suprantamos informacijos, kodėl už juos sprendžiama, ką jie turėtų daryti, kokia nauda iš kaupimo, kiek tai apskritai kainuoja valstybei.
SADM Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė citavo įstatymo projektą, kuriame numatyta: iki įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto (t. y. į rankas, - red.) darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam.
„Svarbu paminėti, kad pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuris manys, kad darbdavys (draudėjas) pažeidė jo teises dėl pareigos (darbo užmokesčio perskaičiavimo) nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą prašydamas įpareigoti darbdavį (draudėją) vykdyti šią pareigą bei atlyginti atsiradusią žalą“, - komentavo V. Baliukevičienė.
Šiame straipsnyje apžvelgėme pagrindinius aspektus, susijusius su sodros mokesčiais nuo antraeilių pareigų tarifų Lietuvoje, taip pat aptarėme galimas mokesčių ir pensijų reformas. Svarbu sekti naujienas ir domėtis pokyčiais, kad galėtumėte priimti pagrįstus finansinius sprendimus.
| Mokestis/Įmoka | Dydis (2022 m.) | Kam pervedama |
|---|---|---|
| Gyventojo pajamų mokestis (GPM) | 20% | VMI |
| Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos | 6,98% | Sodrai |
| Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos | 12,52% | Sodrai |
tags: #sodrai #mokestis #nuo #antraeiliu #pareigu