Šiame straipsnyje apžvelgiama darbingumo situacija Tauragės rajone, remiantis statistiniais duomenimis ir analize. Nagrinėjami įvairūs aspektai, įskaitant gamtosaugos, teritorijų planavimo ir ekonominės plėtros sąsajas, taip pat socialinio būsto klausimai.
Tauragės rajono žemėlapis
Saugomos teritorijos ir kraštovaizdis
Tauragės rajonas pasižymi gamtos ir kultūros paveldo objektų gausa, kurių apsauga yra svarbi regiono darnaus vystymosi dalis. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas, įsteigtas 1991 metais, yra Natura 2000 teritorija, užimanti 3216 ha plotą, apsuptą 2459 ha buferinės apsaugos zonos. Rezervato didžioji dalis yra Tauragės rajono pietiniame pakraštyje, o pietinė dalis siaura juosta įsiterpia į Jurbarko rajoną link Viešvilės miestelio.
Kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai nustatomi saugomų teritorijų tvarkymo planuose, kurie yra svarbiausi dokumentai, reglamentuojantys saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą.
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje saugomų teritorijų tinklo plėtojimas (iki 14-18 % krašto teritorijos) išskiriamas kaip vienas iš ilgalaikių uždavinių, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę. Todėl Tauragės apskrityje, įvertinant jos atsilikimą, šio uždavinio įgyvendinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir poveikis
Aplinkos būklę saugomose ir kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose lemia ir ateityje darys didelę įtaką valstybės tarnautojų, naujųjų žemės ir miško savininkų bei dalies visuomenės egoistiškas požiūris į gamtines vertybes, žemas ekologinės kultūros lygis.
Šiuo metu parengti ir Vyriausybės patvirtinti visų minėtų regioninių parkų ribų ir funkcinio zonavimo planai. Tuo tarpu šių regioninių parkų planavimo schemų rengimo ir jų tvirtinimo klausimai kol kas sprendžiami gana nesėkmingai. Šios schemos nėra patvirtintos.
Saugomų teritorijų ploto dalis nesiekia šalies vidurkio (12 %), o Jurbarko rajono savivaldybėje šis rodiklis yra beveik tris kartus mažesnis.
Saugomų teritorijų būklei labiausiai turi įtakos procesai, susiję su žemės ir miško grąžinimu buvusiems savininkams, miškų naudojimo intensyvinimas, statybų invazija, administracinės tvarkos ir atsakomybės silpnėjimas, informacijos nepakankamumas.
Valstybinės gamtosaugos institucijos daugiausia susijusios su realaus saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo užtikrinimu.
Taip pat skaitykite: Sprendimai dėl moterų darbingumo
Vizualinė kraštovaizdžio tarša regioniniuose parkuose yra ne vietoje pastatyti, apleisti gamybiniai centrai, technikos kiemai ir kitų objektų liekanos, kurių nukėlimas labai komplikuotas juridine ir finansine prasme; nelegalūs sąvartynai; paviršinio vandens telkinių teršimas, nerekultivuoti mažieji karjerai; žolės deginimas; savavališki užtvėrimai prie vandens telkinių; neteisėti miško kirtimai ir kiti savavališki seniūnijos pastatai (iki 1940 m.).
Aktuali problema Tauragės apskrityje, kaip ir visos šalies mastu, yra ta, kad iki šiol nėra sukurtas LR Saugomų teritorijų įstatymu numatytas biosferos monitoringo teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų tinklas. Tebėra didelė painiava ekologinės apsaugos zonų tinkluose.
Žemės ūkio ir rekreaciniai ištekliai
Tauragės apskrities bioprodukcinio ūkio vystymas atitinka Tauragės regiono (apskrities) plėtros planą. Nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė apskrities teritorijoje užima 278,7 tūkst. ha arba 63,2 proc. bendro apskrities ploto. Iš to ploto ariamoji žemė sudaro 195,8 tūkst. ha, sodai - 2,1 tūkst. ha, pievos ir natūralios ganyklos - 42,8 tūkst. ha (iš viso žemės ūkio naudmenos sudaro 86,3 proc.). Dauguma žemės ūkiui tinkamų teritorijų yra nusausintos, sudarant palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui.
Pagal Žemės ūkio ministerijos komisijos duomenis nustatyta, kad Tauragės apskrityje iki 2004 m. 24,1 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų buvo apleista. Prognozuojama, kad iki 2017 metų žemės ūkio naudmenų plotas sumažės apie 25 tūkst. ha (10,3 proc.) ir sudarys 217 tūkst. ha, o miškų plotas padidės apie 5 tūkst. ha (3,5 proc.) ir sudarys 147 tūkst. ha; bendras apskrities teritorijos miškingumas padidės nuo 32,2 proc.
Atsižvelgiant į tai, atitinkamai pakis ir žemės ūkio paskirties žemės, miškų ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės plotai.
Taip pat skaitykite: Darbingumo įtaka NPD
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Tauragės apskrities teritorija priskirta keturioms skirtingoms agrarinio potencialo zonoms:
- Vidurio Lietuvos zona, į kurią įeina Jurbarko rajonas.
- Vakarų žemaičių zona, į kurią įeina didžioji Tauragės rajono dalis ir vakarinė Šilalės rajono dalis.
- Žemaitijos kalvyno zona, į kurią įeina rytinė Šilalės rajono dalis.
- Nemuno žemupio ir Pajūrio žemumos zona, į kurią įeina didžioji Pagėgių savivaldybės teritorijos dalis.
Konkretizuojant šalies teritorijos bendrojo plano sprendinius, išnagrinėta kartografinė projektavimo, tyrinėjimo ir statistinė medžiaga, apibūdinanti dirvožemio savybes, reljefą, žemės naudmenų sudėtį, gyvenamųjų vietovių išsidėstymą, kelių tinklą, saugomas teritorijas, žemės melioracinę būklę, žemės naudojimo intensyvumą.
Analizės pagrindu Tauragės apskrities teritorijoje suformuotos 6 agrarinių teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai (specializuotos žemės ūkio plėtros) zonos, kurios iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas zonas ir pozonius. Žemės naudojimo zonos suformuotos derinant jų ribas su numatomais apskrities generalinio plano sprendiniais plėtoti urbanistinį karkasą ir formuoti gamtinį karkasą. Tai:
- Priemiestinio ūkininkavimo zona.
- Prioritetinės augalininkystės specializacijos ūkio zona.
- Mišrios specializacijos ūkio zona.
- Prioritetinės galvijininkystės specializacijos ūkio zona.
- Ūkininkavimo kalvotose dirvose zona.
- Valstybinis parkas.
Plačiausia prasme, rekreaciniais ištekliais reikėtų laikyti kraštovaizdį, kuris sujungia daugelį gamtinių - antropogeninių komponentų. Lietuvoje nėra tikslios rekreacinių išteklių apskaitos.
Pagal tyrimus, atliktus pirmojoje Lietuvos Respublikos poilsio zonų schemoje, Lietuvoje yra 488 tūkst. ha rekreacijai tinkamų teritorijų. Iš jų 236 tūkst. ha užima miškingos ežerų pakrantės, nutolusios nuo ežerų iki 2 km, miškingos upių pakrantės - 150 tūkst. ha ir 14 tūkst. ha pajūrio miškai. Įvertinta 88 tūkst. ha juostų be miško prie rekreacijai tinkamų vandens telkinių.
Įvertinta 438 tūkst. ha rekreacijai tinkamų teritorijų ir nustatyta, kad yra galimybė padidinti Lietuvos rekreacinius išteklius iki 746 tūkst. ha. Įvertinant rekreacinius išteklius pagal jų lankomumą, jie sudaro apie 33 % Lietuvos ploto. Pagal šią metodiką rekreacinėms priskiriamos teritorijos, kuriose lankymo intensyvumas viršija penkias žmogaus dienas per metus. Jos sudaro daugiau nei 2 mln. ha šalies ploto. Labiausiai lankomos teritorijos yra Pajūryje, Rytų Lietuvoje bei didžiuosiuose miestų apylinkėse.
Nors šioms teritorijoms tenka tik 0,8 % rekreacinių teritorijų ploto, tenka daugiau kaip 15 % viso lankomumo. Vertinant teritoriją rekreaciniu požiūriu, reikia atsižvelgti į tai, kiek ji tinka rekreacijos procesui ar atskirai rekreacinei veiklai. Todėl rekreacinių išteklių vertinimo objektą sudaro rekreaciniai ištekliai rajonuose. Rekreacijos vertinimo kriterijus yra nauda, kurią įgyja poilsiautojas rekreacijos metu. Ji gali būti išreikšta bendravimo su gamta dažnumu, t.y. lankomumu. Rekreaciniai ištekliai gali būti vertinami pagal jų kiekybę ir kokybę. Kiekybė - tai lankomumo dažnumas: kiek dienų žmogus atvyksta į 1 ha per metus. Kokybė - tai rekreacinių išteklių patrauklumas.
Rekreacinė teritorija - tai fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti turinti teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir pobūdis yra nustatytas, rekreacinio naudojimo prioritetas suteiktas teritorijos planavimo dokumentais ar teisės aktais. Jos yra pažymėtos ir savivaldybių teritorijų bendruosiuose planavimo dokumentuose, taip pat specialiuosiuose planavimo dokumentuose.
Rekreacinėse teritorijose yra turizmo paslaugos arba poilsio infrastruktūra. Rekreacinėse teritorijose prioritetas skiriamas poilsio ir turizmo veiklai. Tai yra gyvenamosios vietovės parkai, paplūdimiai ir prieplaukos bei informavimo įranga. Rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą vykdo savivaldybių institucijos, vadovaudamosi įstatymais bei Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Rekreacinėse teritorijose draudžiama veikla, galinti pabloginti rekreacinių išteklių būklę ir kelianti pavojų asmenų saugumui ir poilsio organizavimui. Rekreacinėse teritorijose bei valstybiniuose parkuose rekreacinėse, ūkio zonose yra skatinama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtra.
Rekreacinės teritorijos Lietuvoje užima apie 500 tūkst. ha, iš jų apie 84 tūkst. ha yra rekreacijai naudojami vandens telkiniai. Svarbiausios rekreacinių teritorijų tvarkymo problemos yra šių gamtos išteklių kokybės išsaugojimas - jų apsauga nuo kitokios ūkinės veiklos arba per daug intensyvaus rekreacinio naudojimo.
Siekiant išsaugoti natūralų kraštovaizdį, taip pat optimizuoti kaimiškąjį ir miestietiškąjį kraštovaizdį, būtina gamtos išteklius naudoti racionaliai.
Rekreacinių išteklių naudojimo tvarką nustato Teritorijų planavimo įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Turizmo įstatymas, aplinkos ministro patvirtinti Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai bei kiti teisės aktai.
Visuomenės rekreacijos svarba
Modernios ekonomikos analizėje jau senokai suvokta visuomenės rekreacijos svarba. Tai vertinama kaip viena iš kiekvienos valstybės funkcijų. Greta apsaugos, gamybinių, komercinių, finansų, administravimo funkcijų, būtino rūpinimosi švietimu, mokslu, kultūra, skiriamas tinkamas nuolatinis dėmesys žmonių rekreacijai.
Visos įmonės, nepriklausomai nuo jų nuosavybės, verslininkystės formos, rūšies, paskirties naudojasi šalies ištekliais - žeme, kraštovaizdžiu, įvairių profesijų žmonių darbu, kapitalu, technologijomis, mokslu ir technine pažanga, statiniais, investicijomis, sukuria ir teikia vienokias ar kitokias rekreacijos paslaugas.
Be to, rekreacijai skirta socialinė ir ekonominė ūkinė veikla pasireiškia keleriopa nauda žmogui bei svarbiomis visuomenei ir valstybei funkcijomis: visuomenės rekreacijos, žmonių sveikatos, darbingumo, žmogaus gyvenimo trukmės pailginimo užtikrinimo, psichoemocinės būsenos gerinimo galimybės, žmonių suinteresuotumo rekreacija didinimas, darbo vietų darbo rinkoje kūrimas yra kaip nors naujos darbo pasiūlos ir paklausos reguliavimo priemonės, gyventojų užimtumo problemos vienas iš galimų sprendimo būdų, papildomomis įplaukomis už teikiamas rekreacijos paslaugas tiek valstybinio sektoriaus, tiek privataus sektoriaus bendroje šalies pajamų struktūroje didinimu, turimos rekreacijos infrastruktūros gerinimu, racionalios rekreacijos socialinės ekonominės veiklos planavimu, jos įgyvendinimu, išlaikant pusiausvyrą tarp rekreacijos aplinkos, rekreacijos išteklių harmonijos ir ekonominio produktyvumo.
Rekreacinių teritorijų naudojimą būtina reguliuoti pagal parengtus šių teritorijų planavimo dokumentus. Veiklą rekreacinėse teritorijose, jų rekreacinių išteklių naudojimą ir apsaugą, šių teritorijų planavimą reglamentuoja Saugomų teritorijų, Žemės, Miškų, Turizmo, Teritorijų planavimo įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Rekreacinės teritorijos, kuriose lankymo intensyvumas viršija 5 žmogaus dienas per metus, sudaro apie 2,2 mln. ha viso Lietuvos ploto, o Tauragės apskrityje daugiau nei 140 tūkst. ha arba 33 % jos teritorijos ploto, t. y. atitinka šalies vidurkį. Apskrities viduje rekreacinės teritorijos plotai gerokai skiriasi - daugiausiai tokių teritorijų Jurbarko (apie 38 % ploto), kiek mažiau Tauragės (35 %) ir mažiausiai Šilalės (25 %) rajonų savivaldybėse.
Didelio potencialo gamtiniais rekreaciniais ištekliais, palankiais rekreacijos ir turizmo vystymui, išsiskiria Jurbarko rajono savivaldybė. Jurbarko kraštas žymus tik jam būdingais kraštovaizdžio kompleksais, kurių svarbiausias elementas yra daugiau kaip 70 km rajono teritorija vingiuojanti didžiausia Lietuvos upė Nemunas.
Socialinis būstas
Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmens ir šeimos socialinę atskirtį, užtikrinti asmens dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.
Deja, socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio. Šia tema nerasime atliktų išsamių tyrimų ir analizių. Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokių būstų suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami.
Socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilių.
2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Šiuo audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448);
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Studijų parama ir trūkstamų profesijų specialistų pritraukimas
Į Tauragės rajono savivaldybę siekiama pritraukti daugiau trūkstamų profesijų specialistų, tarp jų - ir bendrosios praktikos slaugytojų. Šiuo metu Tauragės rajono savivaldybėje labiausiai trūksta bendrosios praktikos slaugytojų, todėl 2023 m. bus remiami asmenys, pasirinkę šios profesijos studijas ir sudarę trišales sutartis su rajono savivaldybe ir sveikatos priežiūros įstaigomis. Numatyta parama bakalauro studijoms - 50 proc. nuo visos mokesčio už studijas sumos.
Viešoji įstaiga Tauragės ligoninė siekia skatinti studentų, baigusių slaugos studijas, įsidarbinimą šioje ligoninėje.
Šiaulių miesto savivaldybė taip pat remia studijas, ypač inžinerijos ir informatikos mokslų krypties bakalauro ir magistrantūros studijų programas Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje veikiančiose aukštosiose mokyklose.
Žemės ūkio naudmenų plotai Tauragės apskrityje 2006-2017 m. (prognozė)
| Nr. | Rodikliai | Rajonai | Iš viso apskrityje | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Jurbarko | Pagėgių | Šilalės | Tauragės | |||
| 1. | Žemės ūkio naudmenų plotas 2006 m. sausio 1 d. | - | - | - | - | - |
tags: #darbingumas #taurageje #statistika