Lietuvos pensijų sistema ruošiasi fundamentaliems pokyčiams. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos antros pakopos pensijų kaupimas taps visiškai savanoriškas, o dabartiniai dalyviai galės ne tik pasitraukti iš sistemos, bet ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Ši pertvarka atspindi platesnį visuomenės požiūrio pokytį.
Dabartinė praktika, kai gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą ir kas trejus metus (iki 40 metų amžiaus) kviečiami prisijungti, tampa istorija. Nuo 2026 metų „Sodra” kvies prisijungti tik kartą per metus - sausį, ir tik tuos, kurie tuo metu dirba.
Esminiai reformos aspektai
„Valstybė pripažįsta, kad priverstinis taupymas nebūtinai yra geriausias sprendimas visiems. 2026-2027 metai taps lemiamu periodu tiems, kas abejoja pensijų kaupimo nauda. Per šiuos dvejus metus kiekvienas dalyvis galės visiškai pasitraukti iš antros pakopos.
Pasitraukimo mechanizmas sukurtas taip, kad apsaugotų valstybės interesus, bet kartu leistų žmonėms atgauti savo investicijas. Į „Sodrą” grįš visos valstybės skatinamosios įmokos, mokamos nuo 2013 metų, ir „Sodros” įmokų dalis, kuri buvo nukreipta į kaupimą iki 2019 metų. Į asmeninę sąskaitą pateks visos asmeninės įmokos ir uždirbtas investicinis pelnas (arba nuostoliai).
Tiems, kas nuspręs likti sistemoje, atsiveria naujos galimybės. Minimalios asmeninės įmokos sudarys 3 procentus nuo pajamų su galimybe mokėti daugiau ir gauti GPM lengvatą. Net nepasitraukus iš sistemos, atsiranda galimybės pasiimti dalį lėšų. Iki pensijos kartą gyvenime bus galima atsiimti iki 25 procentų sukauptos sumos (bet ne daugiau nei pats įmokėjai), taikant 3 procentų mokestį. Likus mažiau nei 5 metams iki pensijos ir sukaupus nedaug, galima atsiimti viską su 3 procentų mokesčiu. Sulaukus pensijos, esant mažoms sumoms galima rinktis išmokos būdą. Didelėms sumoms privalomas anuitetas, bet perteklius išmokamas.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
„Sodra” rengia atnaujintą pensijų skaičiuoklę su nauju scenarijumi „Kaupiu, bet noriu pasitraukti”.
Ekspertų patarimai ir įžvalgos
Ekspertai pataria neskubėti. „Iki 2026 metų dar yra laiko viską apgalvoti. Svarbu įvertinti savo situaciją - amžių, finansinę padėtį, tikslus.
Ši reforma žymi paradigmos pokytį Lietuvos pensijų sistemoje. Valstybė atsitraukia nuo paternalistinio modelio ir suteikia žmonėms daugiau atsakomybės už savo ateitį. Iki 2028 metų bus sukurtas specialus portalas, padėsiantis gyventojams priimti informuotus sprendimus. Lietuvos pensijų sistema žengia į naują etapą, kur laisvė rinktis tampa pagrindiniu principu.
Svarbu įvertinti
- Amžių: Jaunesniems žmonėms, turintiems ilgą laikotarpį iki pensijos, gali būti naudingiau likti sistemoje ir toliau kaupti.
- Finansinę padėtį: Jei turite finansinių sunkumų, galimybė atsiimti dalį lėšų gali būti patraukli.
- Tikslus: Įvertinkite, ar pensijų kaupimas atitinka jūsų ilgalaikius finansinius tikslus.
Galimas poveikis ekonomikai
Finansų analitikai tikisi, kad šie pinigai bus beveik visiškai išleisti, todėl 2026 m. privatus vartojimas gali šoktelėti net iki 6 proc. - daugiau nei dvigubai sparčiau nei 2025 m. Pirmą kartą po ilgo laiko vidaus paklausa taps svarbesnė nei eksportas, o šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ves ne užsienio, o vietos pinigai. Trumpuoju laikotarpiu tokia dinamika atrodys kaip pozityvi naujiena: daugiau išlaidų, daugiau apyvartos, didesnės mokesčių pajamos.
Tačiau šis efektas - vienkartinis. Kai 2027 m. pinigų banga nuslūgs, o gyventojų vartojimo potencialas išseks, ekonomika gali grįžti į lėtesnį ritmą. Tada išryškės klausimas: ar per šį trumpą suaktyvėjimo laikotarpį spėjome paruošti naujus ilgalaikius variklius - eksportą, investicijas, produktyvumą?
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Formaliai ši pensijų reforma nėra biudžetinė priemonė, bet pagal poveikį ekonomikai ji primena fiskalinį stimulą. Skirtumas tik tas, kad pinigai atkeliauja ne per biudžetą, o tiesiai iš žmonių kaupimo sąskaitų. Tai - ne valstybės išlaidos, o laisvai paleistas finansinis srautas, turintis panašų efektą, kaip vienkartinės subsidijos ar mokesčių grąžinimai.
Taigi, pensijų reforma 2026-aisiais, atrodo, užtikrins „gerų naujienų“ laikotarpį: žmonės gaus pinigų, ekonomika augs, biudžetas kvėpuos laisviau. Bet po to seks natūralus iškvėpimas - momentas, kai trumpalaikė finansinė injekcija baigsis, o ekonomika liks su tuo, ką spėjo sukurti. Tik investicijos gali paversti šią bangą tvariu augimu.
Kibernetinio saugumo pavojai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje atsirasianti galimybė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir sukauptų lėšų atneš daugiau finansinio lankstumo gyventojams, tačiau kartu sudarys palankias sąlygas kibernetiniams nusikaltėliams. Pasak žinovų, tokių reformų laikotarpiais sukčiai tampa ypač aktyvūs, todėl gyventojai turi išlikti budrūs.
„Bet koks reikšmingas pokytis finansų ar socialinio draudimo sistemoje sukelia neapibrėžtumą ir skubos jausmą - o tai yra palankios aplinkybės sukčiams.
Tokių situacijų jau teko matyti Lietuvos istorijoje. Žinovas primena, kad lito keitimo į eurą metu sukčiai apsimetė padedantys keisti valiutą, tariamai tikrino banknotų autentiškumą ir siuntė melagingus pranešimus apie sąskaitų atnaujinimą.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Apsisprendus pasitraukti iš antros pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas, svarbu išlikti budriems. Kibernetinio saugumo ekspertas L. visada svetainės adresą įveskite naršyklėje patys - nespauskite nuorodų, gautų el. niekada neatskleiskite jokių prisijungimo duomenų telefonu. neskubėkite.
Kaip patikrinti savo statusą?
Skelbiama, kad visi, kurie sausio 2 dieną dirbo ir buvo sulaukę 18 metų, turėtų patikrinti savo asmeninę paskyrą „Sodros“ portale www.sodra.lt/gyventojui. Net 75,5 tūkst. žmonių dar neatidarė savo pranešimų, todėl šią savaitę jiems siunčiami priminimai.
Prisijungti galima per bankininkystę, su elektroniniu parašu arba valdžios vartais. Kontaktinius duomenis verta atnaujinti - tuomet naujienas gausite ir el. paštu.
Lietuvos pensijų sistemos pakopos
Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų pakopų:
- Pirmoji pakopa: Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ pensija, finansuojama iš viešųjų mokesčių.
- Antroji pakopa: Privatūs pensijų fondai, finansuojami iš mokesčių, kuriuos surenka „Sodra“.
- Trečioji pakopa: Savanoriški pensijų fondai, valdomi bankų arba draudimo bendrovių, finansuojami Lietuvos piliečių arba jų darbdavių.
Taip pat egzistuoja profesiniai pensijų fondai, tačiau jie praktiškai neveikia.
Iššūkiai ir perspektyvos
Dėl daugelio demografinių ir ekonominių veiksnių „Sodra“ vis labiau klimpsta: mažėja įmokų, didėja išmokų apimtys, vis labiau žiojasi deficito skylė.
Specialistai sutaria, kad dabartinė pensijų sistema netvari ir negyvybinga. Prognozuojama, kad po 20 metų dirbančiųjų sumažės nuo 1,7 iki 1,2 milijono.
Vyriausybė įsipareigoja nustatyti 4 pakopų pensijų sistemą, kurią sudarytų:
- Pagrindinė visiems vienoda ir indeksuojama pensija iš valstybės biudžeto.
- Valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų pensija, kuri mokama apskaitos vienetų pagrindu ir indeksuojama.
- Profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškai darbdavio ir asmens.
- Dabartinės II ir III pakopos pensijų kaupimo sistemos, įvertinant jų veiksmingumą ir tobulinimo galimybes.