Pragulų Gijimo Požymiai: Išsamus Vadovas

Pragula - tai odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, nepakankamo įvairių kūno vietų aprūpinimo deguonimi ir mitybos medžiagomis. Pragulos susidaro tose vietose, kur minkštieji odos audiniai yra spaudžiami.

Pragulų stadijos pagal sunkumą

Kodėl pragulos atsiranda?

Minkštieji audiniai ir kraujagyslės spaudžiami, kai sėdime, gulime. Dėl spaudimo sutrinka audinių aprūpinimas krauju. Jeigu tai tęsiasi ilgai, įvyksta audinių išemija (mažakraujystė), dėl to, negaudami maistinių medžiagų, minkštieji audiniai gali žūti. Tuomet toje vietoje formuojasi pragulos.

Dažniausiai pragulų atsiranda odoje ir audiniuose ties kaulų išsikišimais, ypač jei ligonis yra liesas. Sveiki žmonės pragulų išvengia, keisdami savo padėtį.

Pragulos atsiranda sunkiems, ligos išvargintiems ir ilgai nejudantiems ligoniams. Tačiau kartais pragulos vargina žmones, kuriems odą spaudžia gipso tvarstis, protezas arba ortopedinis aparatas.

Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti

Audinių spaudimas - pagrindinė pragulų priežastis. Tačiau pragulos formuojasi ir dėl trynimo ar tempimo, pvz., kai lovoje sėdintis ligonis po truputį slysta į gulimą padėtį.

Pragulų požymiai

Pirmasis pragulų požymis - odos paraudimas. Lengvai paspaudus odą iki blyškumo ir vėl ją atleidus, ji parausta, ir tai rodo, kad mikrocirkuliacija pažeista.

Kad pradeda formuotis pragulos, suprasime, kai minėtas odos raudonumas neišnyksta ilgiau nei pusvalandį. Vėlesnėse stadijose formuojasi paviršinė žaizda, oda atrodo nutrinta, pūslėta.

Dar vėliau žaizda gilėja, išopėjimas apima ne tik poodį, bet ir raumenis, kaulus.

Pragulų atsiradimo vieta priklauso nuo paciento pozicijos

• Sutrikusi ligonio judėjimo funkcija.
• Riverstinė padėtis, pozicija dėl lėtinės ligos gulinčiam ar sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje.
• Pacientams patyrusiems ilgesnes nei 4 val. operacijos.
• Mitybos nepakankamumas.

Kaip atpažinti pragulas?

Pagal Europos pragulų konsultacinės grupės rekomendacijas, pragulos skirstomos į 4 stadijas:

Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?

1. I stadija - tai spaudimo vietoje atsiradęs neblykštantis paraudimas ar melsvumas.
2. II stadija - dalies odos storio pažeidimas, apimantis epidermį ir dermos dalį.
3. III stadija - viso odos storio pažeidimas ir poodžio audinių pažeidimas iki fascijos, galima savaiminė epitelizacija iš žaizdos kraštų.
4. IV stadija - gilus audinių pažeidimas, įskaitant fascijas, raumenis, sausgysles ir kaulus, gali būti be odos pažeidimo, jei pragulą sukėlė šlyties jėgos.

Pagrindinės pragulų atsiradimo vietos

• Pakaušis
• Ausys
• Mentės
• Stuburas
• Petys
• Alkūnės
• Klubakaulio sparnai
• Kryžkaulis bei uodegikaulis
• Sėdynkaulio gumburai
• Šlaunikaulio gumburas
• Kelis
• Kulkšnys
• Kulnas
• Pirštai

Pragulų profilaktika

Gera slauga ir pacientų pragulų profilaktika yra labai svarbu, tačiau klaidinga manyti, kad tinkamai slaugant ligonį pragulų išvengsime.

Pabrėžtina, kad pragulų atsiradimą sąlygoja sunki paciento būklė (sutrinka paciento kraujotaka, padidėja baltymų irimas).

Pragulų profilaktikai svarbu naudoti tinkamus metodus. Būtina keisti ligonio kūno poziciją, siekiant laikinai sumažinti spaudimą, ir tai rekomenduojama daryti kas dvi valandas.

Gulinčiojo patalynė turėtų būti slidžiu paviršiumi, siekiant sumažinti pasipriešinimą keičiant kūno padėtį. Labai svarbu, kad paklodė būtų įtempta, be raukšlių.

Galima naudoti ir papildomas priemones - volelius, siekiant sumažinti audinių spaudimą , pvz.: gulinčiam pacientui volelis virš kulno puiki priemonė nuimti spaudimą kulnų zonose. Tačiau jie negali būti guminiai, nes ties jais oda drėksta, nėra slydimo keičiant padėtį.

Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos

Pacientams vėžimėliuose, vengtina nuolatinė sėdima pozicija, nes didėja kryžkaulio srities pragulų rizika, dėl to pacientams patariama epizodiškai kas 2 valandas palinkti į priekį, kojas padėtį į tam skirtas kojų atramas, išlipus iš vėžimėlio pagulėti.

Ligonio odos vertinimas yra viena pagrindinių pragulų profilaktikos priemonių. Patariama stebėti ligonio odą kiekvieną dieną, jį nurengiant, ir apžiūrint odą tose vietose kur audinių spaudimas yra didžiausias - ties kaulais.

Atsiradus pirmiesiems audinių pažeidimo požymiams, oda parausta, gali būti lokalus temperatūros pakilimas. Toks pažeidimas kelia nerimą, nes tai gali būti 1 stadijos pragula (t.y. kai lokalus odos paraudimas teis kaulo spaudimo vieta sumažinus spaudimą neišnyksta).

Tokiu atveju, reikėtų imtis profilaktikos ir gydymo taktikos keitimo. Pirmiausia, kaip jau minėta, niekada neversti paciento ant paraudusios vietos, nes pažeidimai audiniuose gilės ir susidarys rizika susiformuoti gilesnėms, sunkiai gyjančiom praguloms.

Šiuolaikiniai tvarsčiai yra pritaikyti, juos nesudėtinga uždėti ir pakeisti. Be to paciento odos apžiūra atliekam kasdien. Atkreiptinas dėmesys į išsausėjusią odą, - tokiu atveju naudojame emoliantus.

Operacijos ilgesnis laikas - didina pragulų atsiradimo riziką, taigi savo artimiesiems, ypač turintiems didesnę pragulų riziką, suderinus su medicinos personalu, galime papildomai rekomenduoti šiuolaikines profilaktines priemones, kurios įrodytos kaip veiksmingos EPUAP giduose, kurie paremti užsienio tyrėjų atliktuose tyrimuose.

Patarimai, kai prižiūrėti ligonį, kurį vargina pragulos:

• Keiskite ligonio padėti, geriausiai kas 2 val.
• Nekelkite aukštai lovos galvūgalio, trumpam palikite ligonio kojas sulenktas.
• Naudokite specialius čiužinius, volelius, ratukus, kt.
• Atidžiai stebėkite ligonio odą, ypač ties kaulų išsikišimais, kur didesnė pragulų rizika.
• Oda turi būti sausa, nes šlapia oda lengviau pažeidžiama. Jei ligonis smarkiai prakaituoja, dažniau keiskite drabužius.
• Pasirūpinkite, kad ligonio maistas būtų visavertis, netrūktų baltymų (jie turi sudaryti ne mažiau nei 20 proc.), kad jis gertų pakankamai skysčių, kad nesulystų.
• Jeigu ligonis labai išsekęs, maitinkite jį dažniau, nedidelėmis porcijomis. Maiste taip pat turi būti pakankamai vitaminų, ypač C, cinko, geležies.
• Veikite odą dirginančių veiksnių: stenkitės, kad patalynė būti minkšta, švari, natūralaus pluošto, be raukšlių. Stebėkite, kad ligonis neperkaistų, per šiltai neužklokite. Prausdami naudokite švelnias odą nedirginančias priemones.
• Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos erzina odą, didina pragulų atsiradimo riziką. Todėl labai svarbi tinkama odos higiena.
• Tinkamai prižiūrėkite pragulas, naudokite specialius kremus, tepalus. Ligonį reikėtų kasdien nuprausti, apvalyti švariu drėgnu dezinfekuojamosiomis medžiagomis suvilgytu rankšluosčiu.

Gydymas

Pragulų gydymas - tai visų pirma spaudimo pažeistoje kūno vietoje mažinimas, nes tai gali padėti normalizuoti žaizdos kraujotaką. Tinkama odos higiena ir švara, o, atsiradus žaizdoms, tinkamas jų gydymas palengvins ligonio būklę, o galiausiai ir išgydys pragulas.

Pragulos gydomos tepalais, ultravioletiniais spinduliais, kartais operuojamos. O tinkama ligonio slauga - geriausia profilaktinė priemonė.

Gyjanti žaizda atrodo šviesiai rausva. Kad žaizda geriau gytų, ją visą laiką reikia laikyti švarią ir drėgną, nes šilta ir drėgna aplinka yra idealios žaizdos gijimo sąlygos.

Perrišti žaizdą rekomenduojama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną, kad žaizda nebūtų atvėsinama ir sausinama.

Pragulų tvarstymo namie ypatumai

Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Tai paprasčiausias ir efektyviausias priežiūros būdas. Hidrokoloidinį tvarstį sudaro vidinis lipnus ir išorinis dengiamasis sluoksniai. Hidrokoloidinis tvarstis sukuria drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį.

Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda.

Po kelių pirmųjų perrišimų žaizda gali atrodyti padidėjusi, nes tvarstis skatina atsiskirti žuvusius audinius. Raumenis, sausgysles ir kaulus siekiančias ar infekuotas žaizdas galima gydyti tik gydytojui prižiūrint.

Tvarstant žaizdą šiuo tvarsčiu, jos negalima tepti jokiais vaistais, o plauti galima tik specialiu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Supakuoti tvarsčiai būna sterilūs. Jei pakuotė pažeista, jo naudoti negalima.

Naudojimas

1. Parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją.Atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite aplink esančią odą, įsitikinkite, kad ant odos neliko jokių tepalų, kremų ar kitų riebių medžiagų likučių.
2. Nuimkite apsauginius lapelius, lipnaus sluoksnio stenkitės neliesti pirštais.
3. Be reikalo netempdami, švelniai, bet tvirtai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno, paskui tvirtai prispauskite jo kraštus. Viską darykite neskubėdami, nes sušilęs tvarstis prilimpa tvirčiau. Jei reikia, tvarsčio kraštus galima papildomai pritvirtinti pleistru.

Hidrokoloidinį tvarstį dažniausiai galima sukarpyti taip, kad jo forma atitiktų sudėtingus kontūrus, pvz., alkūnę, kulną, pirštus.

Jei reikia, ant hidrokoloidinio tvarsčio galima uždėti papildomą tvarstį, pvz., spaudžiamąjį.

Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas.

Tvarsčio nuėmimas: paspaudę odą, pakelkite tvarsčio kraštus, paskui atsargiai nuimkite tvarstį. Žaizdą galima plauti steriliu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Kartu su hidrokoloidiniais tvarsčiais turėtų būti naudojamos atitinkamos papildomos priemonės - kūno svorio spaudimą mažinančios priemonės, reguliarus ligonio vartymas.

Jei žaizda gilesnė kaip 5 mm, po hidrokoloidiniu tvarsčiu rekomenduojama papildomai vartoti specialas gelio.

Šių tvarsčių negalima naudoti, jeigu esate pastebėję jautrumą tvarčio komponentams. Šalutinės reakcijos: kartais suerzinama ir (ar) suminkštėja aplinkinė oda, pasireiškia alerginė reakcija, žaizda stipriau randėja.

Tvarstymas pagal pragulų stadijas:

Tvarsčiai I stadijos praguloms

Esant pirmo laipsnio pragulai - neblykštančiam odos paraudimui, kuris neišnyksta paraudusią vietą paspaudus - rekomenduojame naudoti ploną lipnų hidrokoloidinį tvarstį opos atsiradimui išvengti. Tam tinka prilimpantys ploni hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie uždėjus ant paraudusių pirmo laipsnio pragulos vietų gali būti laikomi 5-7 dienas. Su tokiu tvarsčiu galima maudytis, praustis. Tvarstis apsaugo odą nuo trinties į patalus, bei nuo išorės veiksnių - galimo šlapimo ar išmatų patekimo ant odos, kt.

Tvarsčiai II stadijos praguloms

II laipsnio pragula: dalinis odos pažeidimas, apimantis dermą, epidermį arba abu šiuos odos sluoksnius. Opa yra paviršinė, kliniškai atrodo kaip nubrozdinimas arba pūslė.

Jei antro laipsnio pragula yra be infekcijos požymių, dar negausiai šlapiuoja, rekomenduojame tvarstyti lipniais storesniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.

Šie tvarsčiai turi plonesnius kraštelius, kurie atsparesni tvarsčiui trinantis į patalus.

Su šiais tvarsčiais galima maudyti, prausti ligonį.

Opa apsaugoma nuo išorės veiksnių ir galimo užkrato patekimo į žaizdą.

Yra specialios tvarsčių formos praguloms: kulno ir kryžmens sričiai tvarstyti.

Svarbu:

• Hidrokoloidinis tvarstis turi dengti opą ir bent 2,5-3 cm sveikos odos aplink ją.
• Keisti, kai tvarstis prateka ar eksudato pūslė artėja prie tvarsčio kraštelio, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas.
• Nenaudoti kartu su tvarsčiais antispetikų, pabarstų, kremų.

Jei antro laipsnio pragula šlapiuoja gausiai ir yra infekcijos požymių - rekomenduojame ant pragulos dėti antimikrobinius tvarsčius su sidabru, o juos uždengti lipniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.

Tvarsčiai III-IV stadijos praguloms

III-IV laipsnio pragulų opos yra gilios, pažeidžia odą ir giliau esančius audinius.

Tvarstant III-IV laipsnio pragulas reikalinga naudoti:

• Žaizdos užpildą
• Dengiamąjį tvarstį

Žaizdos užpildas gali būti:

• Specialus gelis, jei opa nešvari, joje yra nekrotinių audinių. Tuomet užpildoma 80% žaizdos gylio geliu ir opa uždengiama dengiamuoju vandens nepraleidžiančiu hidrokoloidiniu tvarsčiu. Perrišama ne rečiau kaip kas 3 dienas, kol opa nešvari ir valosi. Jei opa jau išsivaliusi, galima geliu užildytą opą palikti iki 7 dienų.
• Absorbcinis tvarstis su sidabru, kai yra žaizdos infekcijos požymių arba infekcijos rizika. Tuomet antimikrobiniu tvarsčiu užildoma opa, tvarstį sulenkiant kelis kartus. Atidžiai apžiūrėkite ar tvarstis užpildė ir pragulos kišenės ertmes. Svarbu, kad tvarstis išklotų visą žaizdos dugną. Palikite tvarsčio „uodegėlę” kyšoti iš žaizdos ir uždenkite antriniu tvarsčiu.
• Paprastas absorbcinis tvarstis neinfekuotoms eksuduojančioms gilioms praguloms.

Pagrindiniai opų, žaizdų ir pragulų gydymo principai

• Pragulų, žaizdų ir opų gydymas yra daugiadisciplininis. Daug dėmesio skiriama odos priežiūrai - odos valymui, drėkinimui emolientais, apsaugai nuo drėgmės pertekliaus (šlapimas, išmatos), stengiamasi vengti mechaninio poveikio odai (trynimo, masažavimo ir pan.).
• Kiekvieno tvarstymo metu būtina tekančiu vandeniu nuplauti aplinkinę odą, sausą odą tepti emolientais, naudoti antiseptikus.
• Jeigu yra kontaminacijos požymių (eksudacija, kvapas, fibrino apnašos), nekrektomija taikyti įvairius autolitinius, fermentinius, chirurginius metodus, taip pat naudoti vietinio poveikio preparatus (pvz., sidabro sulfadiaziną).
• Tvarstymui siūloma naudoti tvarsčius, palaikančius drėgną aplinką. Reikia pasirinkti tvarstį, kuris saugo aplinkinę odą. Rekomenduojami tvarsčiai - hidrokoloidai, hidropluoštai, alginatai, putų poliuretanai, silikonai, sidabro tvarsčiai, šių medžiagų deriniai.
• Siekiant išvengti pragulų, svarbu keisti kūno padėtį: gulintiems ligoniams - kas 2 val., sėdintiems - kas 15-20 min. Keičiant padėtį, vengti forsuoto tempimo, trinties, neguldyti / nesodinti ant anksčiau dėl spaudimo paraudusių odos sričių, vengti kietų paviršių, naudoti pagalbines priemones pacientams perkelti (pvz., slankiosios paklodės).
• Pacientui, kuriam yra opų, žaizdų ar pragulų, būtina įvertinti mitybą, o prireikus ją koreguoti: tokio ligonio bazinis energijos poreikis yra 30-35-40 kcal/kg/d., 1,25-1,5 g/kg/d. baltymų (jei yra dideli odos defektai - iki 2 g/kg/d.).
• Žaizdų gydymas apima šiuos etapus - negyvybingų audinių pašalinimą, specialių tvarsčių naudojimą, žaizdos infekcijos gydymą, chirurginį gydymą, odos plastiką. Esant sisteminėms komplikacijoms (sepsis, osteomielitas, celiulitas), taikomas sisteminis gydymas antibiotikais.
• Antibakterinis gydymas, nukreiptas į polimikrobinę florą, turi veikti gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus. Tokiu atveju vartojami plataus spektro beta laktaminiai penicilinai, cefalosporinai, karbapenemai, monobaktamai, beta laktamai su beta laktamazių inhibitoriais. Dažnai dėl didelio mikroorganizmų atsparumo skiriamas vankomicinas, linezolidas.
• Chirurginis gydymas taikomas, kai konservatyvusis III-IV stadijos pragulų gydymas nėra veiksmingas arba tikimasi greitesnio rezultato. Atliekant operaciją, šalinama pragulos ertmė su ją išklojančiu granuliaciniu audiniu bei aplinkiniais surandėjusiais audiniais, atliekama žaizdos plastika.
• Gydydami opas, žaizdas ir pragulas, nepamirškime įvertinti ir malšinti skausmą. Tam būtina įvertinti paciento patiriamą skausmą naudojant skales, saugoti nuo skausmo procedūrų ir padėties keitimo metu, gydyti žaizdą drėgnoje aplinkoje, nenaudoti prilimpančių tvarsčių, skirti vaistų nuo skausmo, saugoti nuo skausmo nekrektomijų metu, įvertinti, ar nėra lėtinio skausmo. Veiksmingos ir kitos priemonės - čiužiniai nuo pragulų, biofizinio poveikio priemonės (kontaktinė elektrinė stimuliacija, neigiamo slėgio terapija, garso bangos terapija).

Kokią vietą užima sidabro sulfadiazinas gydant opas, žaizdas ir pragulas?

Infekcija blogina bet kokios žaizdos gijimą, nes mikroorganizmai sunaudoja maistines medžiagas ir deguonį, taip pat gamina toksinus. Susiformavusios bakterijų bioplėvelės padidina bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, todėl tokią žaizdą itin sunku gydyti. Taigi tokiu atveju pagrindiniu uždaviniu tampa infekcijos eradikacija.

Efektyvus gydymo metodas, susidarius bioplėvelėmis, yra chirurginis žaizdos išvalymas ir ilgai veikiančių vietinių antimikrobinių preparatų vartojimas. Idealus vietinis antimikrobinis preparatas turėtų būti netoksiškas šeimininko audiniui, turėti platų antimikrobinį veikimo spektrą ir užtikrinti veikimą, kol infekcija bus išnaikinta.

tags: #kada #laikoma #kad #pragula #uzgijo