Šiais laikais socialinės rizikos šeimos - tai aktualus ir neišvengiamas valstybės rūpestis, kuris reikalauja neatidėliotinų sprendimo būdų. Dėmesio centre atsiranda vaikai, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje - socialinės rizikos šeimose. Tokius centrus lankė 8 013 vaikai, priskirtini socialinės rizikos grupei 2011 m.
Pagrindinė vaikų dienos centrų veikla yra socialinės vaikų atskirties mažinimas bei vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai - ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeimų vaikų poreikiais. Socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai - 14,2 proc. mažiau nei 2011 m. bei net 18,1 proc. mažiau nei 2010 m.
Siekis - išnagrinėti tokio pobūdžio įstaigos galimybes tenkinti socialinėse rizikos šeimose vaikų poreikius. Tyrimo metu stengiamasi įsigilinti į socialinės rizikos šeimų vaikų poreikius, jų tenkinimą, atkreipti dėmesį į vaikų dienos centrų darbo principus bei jų naudą.
Darbo objektas - socialinės rizikos šeimų vaikų poreikių tenkinimas vaikų dienos centre.
Darbo metodai:
Taip pat skaitykite: Daugailių Vaikų dienos centras
- Teoriniai: Su tyrimo problema susijusios mokslinės bei kitos literatūros, teisės aktų analizė, sintezė ir apibendrinimas.
- Empiriniai: Anketinė apklausa - sudaryta anketa, kuria naudojantis buvo siekiama surinkti informaciją apie socialinės rizikos šeimų vaikų poreikių tenkinimo galimybes vaikų dienos centre.
- Duomenų analizės metodai: Programos Windows Microsoft Exel ir SPSS.
Socialinės Rizikos Šeimos: Apibrėžimas ir Charakteristikos
Pradedant nagrinėti socialinės rizikos šeimų vaikų poreikių tenkinimo galimybes, tikslinga išsiaiškinti esmines socialinės rizikos šeimų charakteristikas. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), esminį vaidmenį vaiko asmenybės augime turi šeima, nes būtent joje yra suvokiami socialiniai vaidmenys, yra įgyjama reikalingų žinių ir įgūdžių, būtinų vaiko adaptacijai ir integracijai visuomenėje.
Remiantis E. Masiliauskienės, V. Griažkutės (2010) atliktais tyriniais, vienuose dokumentuose identifikuojami negatyvūs tėvų elgsenos ypatumai, o kituose - negatyvios tėvų elgsenos pasekmės tokiose šeimose gyvenantiems vaikams. Taigi, bendruoju atveju socialinės rizikos šeimą galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje auga vaikai iki 18 m. Socialinės rizikos šeima - tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokio pobūdžio šeimos negeba tenkinti vaiko emocinius ir fizinius poreikius, be to, bendravimo būdas šiose šeimose ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus.
Socialinės rizikos šeima taip pat pasižymi įtraukimu į socialinės rizikos grupę. Taigi socialinės rizikos šeimą būtų galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje tėvai dėl savo negatyvios elgsenos arba ekonominių, socialinių veiksnių neatlieka arba netikslingai atlieka šeimos statutui pavestą socialinį vaidmenį bei funkcijas. Tai tėvų negatyvaus ar neadekvataus elgesio pasekmes, kurios sąlygoja nepakankamą vaikų socializaciją bei ugdymąsi. Šių vaikų poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, dažnai tokie vaikai susiduria su įvairiomis socialinėmis, fizinėmis, psichologinėmis problemomis.
Socialinės Rizikos Šeimų Atsiradimo Priežastys ir Mažinimo Būdai
Analizuojant socialinės rizikos šeimų ypatumus, svarbu išsiaiškinti tokių šeimų atsiradimo priežastis bei galimus jų mažinimo būdus. Kaip teigiama Vaiko gerovės plėtros 2013-2020 m. programoje, pagrindiniai socialinės rizikos faktoriai yra susiję su skurdu, prasta tėvų sveikata, žalingais įpročiais, smurtu, nepriežiūra, socialine atskirtimi ir kt. Daugelis šių šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis.
Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios yra šios šeimos nario išgyvenimo strategijos, susijusios su jų požiūriu į krizinę situaciją. Tokiose šeimose, pasak autorių, vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės-kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio. Dėl šios priežasties susiformuoja vaikų elgsenos, emocinės, taip pat mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemos.
Taip pat skaitykite: Vaikų dienos centrų apžvalga
J. Ąžinskienė ir G. Kondrotaitė (2006) teigia, kad socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šis amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas. Kalbant apie socialinių paslaugų teikimo išplėtojimą Lietuvoje, dažniausiai yra apsiribojama tik finansinės pagalbos suteikimu ir jos naudojimo kontroliavimu. Tačiau reikėtų plėtoti konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugas socialinės rizikos šeimoms bei jų vaikams. Socialiniai paslaugų teikėjams dažnai tenka atlikti socialinius vaidmenis, kuriuos privalėtų tėvai arba globėjai. Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos.
Aptariant socialinės rizikos paplitimą svarbu pažymėti, kad, kaip teigia G. Kondrotaitė ir T. Butvilas (2007), ją dažnai sąlygoja tokie atvejai, kuomet vaikas, patyręs stresą, yra linkęs patirti ir daugelį kitų stresinių situacijų. Aptariant socialinės rizikos potencialą Lietuvoje matyti, kad probleminės šeimos dažniausiai gyvena esant ganėtinai didesniam skurdui. Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesnės (sąlyginai) sociodemografinės rizikos sąlygomis, yra labiau linkę patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis sąlygomis negyvenantys bendraamžiai: tokie vaikai dažniau gauna blogesnius pažymius mokykloje, yra linkę mažiau įsipareigoti ir pan.
Taigi šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei sąlygoja įvairūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai - tai gali būti menkas šeimos aprūpinimas, bendrų interesų tarp šeimos narių nebuvimas, skirtingos tėvų pažiūros įvairiais gyvenimo klausimais, tėvų psichologinės, psichosocialinės problemos ir kt. Dažnose situacijose šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, sąlygoja vienas kito poveikį šeimos gerovei arba naujų negatyvių veiksnių atsiradimą.
Vaikų Dienos Centrai Lietuvoje: Finansavimas ir Veikla
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paskelbė vaikų dienos centrų finansavimo konkurso rezultatus. Iš viso 2019 m. paskirstyta 4,3 mln. eurų. Ši suma atiteks 282 vaikų dienos centrams.
Atrankos komisijos ekspertai vertino 347 reikalavimus atitinkančias paraiškas vaikų dienos centrų finansavimui. Bendras išsakytų lėšų poreikis siekė 5,35 mln. eurų, bet, ekspertų vertinimu, tinkamomis išlaidomis galima laikyti 5,2 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Vaiko dienos centrai: Ukmergės rajonas
Į 250 atrinktų ir jau tikrai finansuojamų projektų sąrašą pateko Plungės vaikų globos agentūra „Cyrulis“ su projektu „Plungės vaikų dienos užimtumo ir socialinės paramos centro „Cyruliukai“ veikla 2019 metais“, taip pat Žemaičių Kalvarijoje esanti VšĮ „Vilties vėrinėliai“ su projektu „Vaikų ir jaunimo centro „Vilties vėrinėliai“ veikla 2019 m.“ ir Rietavo socialinių paslaugų centras su projektu „Būk mano draugas“. Visos šios įstaigos savo pateiktiems projektams įgyvendinti gaus po 16 tūkst. eurų.
Dar viena grupė - 61 projektas - pateko į rezervą, jiems visiems bus ieškoma papildomo 888 tūkst. eurų finansavimo. Norėdama prisidėti prie socialinių paslaugų plėtros savivaldybėse Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per kovo mėnesį ieškos papildomų 888 tūkst. eurų.
Ministerijos pranešime spaudai pažymėta, jog vaikų dienos centruose teikiamos socialinės priežiūros paslaugos vaikams. Kadangi tai yra savarankiška savivaldybių funkcija, paslaugos turi būti finansuojamos iš savivaldybių biudžetų. Vaikų dienos centruose teikiamos socialinės priežiūros paslaugos vaikams ir jaunimui.
Vaikų dienos centrai laikomi itin veiksminga prevencine ir pagalbos šeimoms priemone, galinčia sušvelninti su įvairiais iššūkiais susiduriančių šeimų padėtį. Juose ne tik organizuojamas maitinimas, sudaromos sąlygos paruošti pamokas ir praplėsti akiratį, bet ir ugdomi socialiniai įgūdžiai, dirbamas socialinis darbas, konsultuojamos šeimos.
Vaikų Dienos Centrų Veikla ir Tikslai
Nevyriausybinės organizacijos stengiasi suteikti pagalbą problemų turinčioms šeimoms, jose augantiems vaikams, plėtoti gebėjimus rūpintis savimi.
Vaikų dienos centro (VDC) vizija - saugi vieta, kurioje socialinių problemų turintys vaikai gauna socialines ir ugdymo paslaugas, psichologinę, dvasinę bei materialinę pagalbą.
VDC misija - mažinti socialinę atskirtį ir didinti socialiai pažeidžiamų vaikų bei jų šeimų galimybes integruotis į bendruomenę, skatinti turiningai ir pilnavertiškai leisti laisvalaikį saugioje aplinkoje.
Pagrindinis vaikų dienos centrų tikslas - socialinių paslaugų plėtra socialinės rizikos šeimoms ir vaikams. Centro veiklos tikslas - sudaryti sąlygas vaikams ir jaunimui ugdyti, stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, padėti įveikti socialinę atskirtį, bei turiningai leisti laisvalaikį.
Tikslui įgyvendinti keliami šie veiklos uždaviniai:
- Teikti informaciją ir konsultuoti VDC lankytojus ir jų tėvus apie teikiamas paslaugas.
- Plėtoti socialinių paslaugų įvairovę, užtikrinti jų prieinamumą ir tęstinumą.
- Išlaikyti vaikų dienos centro veiklos tęstinumą ir stabilumą.
Lietuvoje vaikų dienos centrų paslaugos orientuojamos į tris pagrindines veiklas - edukacinį ir socialinių įgūdžių ugdymą bei vaikų laisvalaikio organizavimą. Šios paslaugos iš esmės papildo šeimos aplinkoje trūkstamus užsiėmimus vaikams. Į dienos centrus vaikai eina po pamokų.
Dažniausiai dienos centrus lanko vaikai iš mažas pajamas turinčių šeimų, kurioms daugiausiai trūksta galimybės išleisti vaikus į ekskursijas, keliones, pramogų, galimybių lankyti būrelius, popamokinio užimtumo bei drabužių ir avalynės.
Pagrindinės dienos centrų veiklos tikslinės grupės yra pradinių klasių (7-11 metų) vaikai ir paaugliai (11-15 metų). Mažiausiai dienos centrai yra orientuoti į globėjų šeimas ir ikimokyklinio amžiaus vaikus. Šiuo metu didesnis dėmesys skiriamas vaikų amžiui, o ne kitiems socialiniams veiksniams, t. y. dienos centrai savo veiklą pradėjo daugiau sieti su vaikų užimtumu, mažiau dėmesio skiriant jų socialinei padėčiai.
Lankant vaikų dienos centrą stipriai sumažėja vaikų nepriežiūros bei apleistumo rizikos, pagerėja vaikų fizinė ir emocinė sveikata, bendravimo įgūdžiai, mokymosi motyvacija bei rezultatai. Informuojame vaiką ir jo šeimą apie galimus paramos būdus, bendradarbiaujame su kitomis įstaigomis siekdami užtikrinti, kad vaikui būtų suteikiama visa reikiama pagalba.
Norint, jog vaikas lankytų vaikų dienos centrą, reikia kreiptis į savivaldybės, kurioje yra deklaruota vaiko gyvenamoji vieta, socialinės paramos skyrių.
Šeima, patirianti socialinę riziką - šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.
Vaikų Dienos Centrų Plėtra Lietuvoje
Ne vienerius metus Lietuvos šeimoms buvo prieinama tik pasyvi pagalba, tai yra materialinė parama ir stacionarios socialinės paslaugos. Aktyvios pagalbos paslaugų sritis nebuvo plėtojama. Po viešojo sektoriaus pertvarkų socialinės paslaugos ir jų spektro plėtra tapo svarbia socialinės apsaugos dalimi. Kartu padidėjo socialinių paslaugų struktūra, teikiamų paslaugų skaičius.
Vaikų dienos centrai dirba su tikslinėmis grupėmis, kurias pagal įvairius parametrus (pajamų, išsimokslinimo, gyvenimo būdo ir kt.) galima priskirti socialinės rizikos kategorijai.
2015 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko tyrimą „Vaikų dienos centrų veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimas“. Elektroniniu būdu apklausta Lietuvoje 100 proc. veikiančių vaikų dienos centrų (252 vaikų dienos centrai). Tyrimo metu gauti 201 vaikų dienos centro (80 proc.).
Tyrimo metu nustatyta, kad didesnė vaikų dienos centrų koncentracija yra vidurio ir pietinėje Lietuvos dalyse (Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse). Vaikų dienos centrų koncentracija taip pat didėja artėjant prie didžiųjų Lietuvos miestų. Labai maža vaikų dienos centrų koncentracija pasižymi Birštono, Joniškio rajono, Kalvarijos, Kupiškio rajono, Pagėgių, Palangos miesto, Panevėžio rajono, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Utenos rajono ir Zarasų rajono savivaldybių teritorijos. Šiose savivaldybėse veikia tik po vieną vaikų dienos centrą.
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija siūlo kelis plėtros variantus. Minimalios plėtros scenarijuje siūloma vaikų dienos centruose esančių vietų skaičių didinti iki tiek, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 20 proc., t. y. 20 socialinės rizikos šeimose augančių vaikų būtų skirta bent 4 vietos vaikų dienos centruose. Vidutinės plėtros scenarijus numato vaikų dienos centruose esančių vietų skaičių didinti iki tiek, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 35 proc., t. y. 20 socialinės rizikos šeimose augančių vaikų būtų skirta bent 7 vietos vaikų dienos centruose. Maksimalios plėtros scenarijus numato vaikų dienos centruose esančių vietų skaičių didinti iki tiek, kad vaikų dienos centruose esantis vietų skaičiaus ir socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis pasiektų 50 proc., t. y.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2011 metų įgyvendina Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų 2009-2014 m. programą „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės 2011 m. gegužės 18 d. susitarimo memorandumu dėl 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo.
Tyrimas parodė, kad 8 iš 10 tėvų, kurių vaikai lanko vaikų dienos centrus, patenkinti jų veikla ir net 97 proc. Dažniausiai vaikų dienos centre lankosi 7-11 metų vaikai, nemažai (32 %) yra ir šiek tiek vyresnių - 12-15 metų lankytojų.
Lietuvoje veikiantys vaikų dienos centrai gali suteikti reikiamą pagalbą vos trečdaliui vaikų iš socialinės rizikos šeimų.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia ne mažiau nei 252 VDC, kuriuos 2015-aisiais lankė beveik 7 tūkst. vaikų. Didesnė VDC koncentracija yra vidurio ir pietinėje Lietuvos dalyse (Kauno, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse). Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje yra beveik 10 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose auga daugiau nei 20 tūkst.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialas VDC „Navininkai“ įgyvendina projektą „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“. Projekto metu įkurtas vaikų dienos centras Čižiūnuose, o metų pabaigoje tokį centrą planuojama įkurti ir Vilniuje. „Projektas jau ne pirmus metus plėtoja ir teikia dienos centrų paslaugas, tačiau rizikos grupės vaikų ir jų tėvų, kuriems tokios pagalbos iš tiesų reikia, yra kur kas daugiau nei galima padėti.
Dauguma vaikų dienos centrų koncentruojasi į pagalbą vaikams, tačiau problemas būtina spręsti kompleksiškai. Ypač svarbu teikti kokybiškas kompleksines šeimos įgalinimo paslaugas ne tik socialinės rizikos, bet ir visoms to stokojančioms šeimoms Lietuvoje“, - teigė G. Nuo 2016 m. rugsėjo iki 2016 m. „Ugdysime socialinės rizikos grupės vaikų, lankančių vaikų dienos centrus, jų šeimos narių socialinius įgūdžius, stengsimės suteikti žinių, kurios pravers realiame gyvenime. Stengsimės padidinti vaikų motyvaciją mokytis, kovoti su sunkumais, skatinsime juos mąstyti ir veikti kūrybiškai. Veiklos įgyvendinamos pagal Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo VDC „Navininkai“ projektą „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialas vaikų dienos centras „Navininkai“ - socialinių paslaugų įstaiga, savo veiklą pradėjusi 2005-aisiais, tačiau oficialiai įregistruota 2007 metais Aukštadvaryje. Centras teikia kompleksines socialines ir ugdymo(si) paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms.
Vaikų dienos centrą „Navininkai“ lanko patys įvairiausi vaikai - pirmokai ir jau baigiantys pagrindinę mokyklą, gyvenantys Aukštadvaryje ir augę gretimuose miesteliuose, kilę iš gausių šeimų ir vienturčiai. „Navininkai“ lankantys vaikai ir jaunimas lavina individualius kūrybinius, sportinius ir mokslinius gebėjimus. Mokslo metais dienos centras suteikia erdvę vaikams susitikti po pamokų ir kartu su specialistais rengti namų darbus bei vykdyti visapusišką veiklą.
Vasarą daugiau laiko skiriama kūrybiškam ir sportiniam ugdymui: rengiamos įvairios kūrybinės dirbtuvės, sporto žaidimai, paskaitos ir kelionės po vietinius ir aplinkinius lankytinus objektus. Jų metu ugdomi komandinio darbo, lyderystės ir socialiniai įgūdžiai. Dienos centras „Navininkai“ siekia suteikti sąlygas individualiam tobulėjimui per platų spektrą vaikams siūlomų neformalaus ugdymo metodų ir ugdymosi priemonių, per žaidimus, mokymus, kūrybines dirbtuves ar patyriminius mokymus. Daug dėmesio skiriama tolerancijai ir bendruomeniškumui.
Dienos centre siekiama sukurti saugią ir jaukią erdvę vaikams, kur jie galėtų jaustis stiprios ir juos palaikančios bendruomenės dalimi, į kurią jie norėtų kasdien sugrįžti. Veiklos orientuotos į aktyvumą ir pozityvius įgūdžius.
Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ - nevyriausybinė organizacija, įkurta 1996 metais Vilniuje. Globos namai teikia socialinės globos paslaugas nepilnamečiams vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos užimtumo paslaugas vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, ruošia ir ugdo vaikus kokybiškam gyvenimui, teikia konsultavimo, palaikymo, apgyvendinimo paslaugas rizikos vaikams jų savarankiško gyvenimo pradžioje.
Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla darbą su rizikos grupės vaikais ir jų šeimos nariais pradėjusi 1993 metais, skirta bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyvų stokojantiems 12-18 metų vaikams.
„Boenheten AS“ - organizacija, registruota valstybėje donorėje Norvegijoje, nuo 2004 metų siekianti didinti rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovę.
Finansavimo Statistika
Vaikų dienos centrų finansavimo statistika:
| Metai | Finansuotų centrų skaičius | Paskirstyta suma (eurais) | Aptarnautų vaikų skaičius | Vidutinės lėšos vienam centrui (eurais) |
|---|---|---|---|---|
| 2017 | 250 | 3 600 000 | 8 700 | - |
| 2018 | 281 (+66 papildomai) | 3 900 000 (+300 000 papildomai) | 8 900 | 12 200 |
| 2019 | 282 | 4 300 000 | - | 15 200 |
Bendradarbiavimas su savivalda ir savivaldybių finansinė parama vaikų dienos centrams yra būtina, jeigu norime, kad tokia paslauga, jau dešimtmečius teikianti didžiulę socialinę vertę, ne tik kad egzistuotų, bet ir plėstųsi.
Vaikų dienos centruose teikiama pagalba vaikui ir jo šeimai - ypatingai svarbi. Dienos centre su vaikais dirba socialiniai darbuotojai ir auklėtojai, kurie padeda jiems džiaugtis vaikyste, ugdyti socialinius įgūdžius, gauti reikalingą pagalbą.