Kiekvienam samdomam darbuotojui kasmetinės atostogos yra privalomos. Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.
Atostogos yra ne tik poilsis nuo darbo, bet ir galimybė gauti už jas atlyginimą - atostoginius.
Teisingai apskaičiuokite atostogų išmokas
Kasmetinių Atostogų Trukmė
Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė - dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.
Kasmetinės trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos:
- darbuotojams iki aštuoniolikos metų;
- darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;
- invalidams;
- kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.
Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos.
Taip pat skaitykite: Pensijos gavimas po sutuoktinio netekties
Laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos (Darbo kodekso - (toliau DK) 127 str. faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas (DK 111 str. iki 10 d. d. trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos DK kodekso 137 str. 1 d. papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaikus (DK 138 str.
Papildomos atostogų dienos
Darbo kodeksas numato atvejus, kada darbuotojams gali būti suteikiamos ilgesnės atostogos:
- už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažą darbovietėje - 3 d. d., už paskesnius 5 metus - 1 d.
- kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) - 1-5 d.
- kai darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais - 2 d.
Atostogų Apskaičiavimas ir Darbo Užmokestis
Pagal darbo kodekso 176 str. kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutis darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų įžvalgos
- pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas ir vienetinius įkainius;
- padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;
- priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse;
- anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (neatsižvelgiant į šio skirtumo mokėjimo šaltinį);
- premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar metų darbo rezultatus, vienkartinės, iš jų ir premijos iš pelno bei tantjemos) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą, darbuotojams skatinti skirtos vienkartinės piniginės išmokos, pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, mokamas valstybės tarnautojams.
Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. Už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.
Atostoginiai Lietuvoje apskaičiuojami remiantis vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), kurio skaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Skaičiuojant atostoginius imami paskutinių trijų kalendorinių mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio duomenys ir išvedamas vidurkis. Šis vidurkis yra svarbus, nes jis užtikrina, kad atostoginiai atspindėtų realų darbuotojo užmokesčio lygį per pastaruosius tris mėnesius, o ne tik vieno mėnesio pajamas.
Svarbu atminti, kad pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį atostoginiai turi būti apskaičiuoti (ir pagal poreikius išmokėti) ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Darbo kodekso 130 straipsnyje numatyta, kad atostoginiai turi būti pervesti darbuotojui ne vėliau kaip jo paskutinę darbo dieną prieš prasidedant kasmetinėms atostogoms.
Verta atkreipti dėmesį, kad šios trijų dienų taisyklės laikymasis yra darbdavio pareiga.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai
Atostoginiai skaičiuojami pagal darbo užmokesčio vidurkį, todėl jei prieš atostogas gaunate premiją ar priedą - jis gali pastebimai padidinti vidutinį darbo užmokestį (VDU) ir atitinkamai - atostoginių sumą.
Jei vieną iš paskutinių trijų mėnesių nedirbote, pavyzdžiui, dėl ligos ar kitų priežasčių buvote nedarbingume - tas mėnuo vis tiek įtraukiamas į skaičiavimus.
Vis dėlto verta prisiminti, kad ilgesnės atostogos iš karto reiškia ir didesnę išmoką, tačiau po jų grįžus į darbą kito mėnesio atlyginimas gali būti mažesnis dėl to, kad dalį mėnesio nedirbote.
Nepanaudotos Atostogos ir Jų Kompensavimas
Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama, tačiau, jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Atkreiptinas dėmesys, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti išmokėta net ir tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės.
Atleidžiant darbuotoją iš darbo, nepanaudotos kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos nukeliant atleidimo datą, išskyrus tuos atvejus, jei atleidžiama dėl darbuotojo kaltės. Atleidimo data - kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos.
Teisė pasinaudoti visomis nepanaudotomis kasmetinėmis atostogomis išlieka dirbantiems, pakeitimai galioja tik darbo sutartį nutraukiantiems asmenims po 2015 m. gruodžio 1 d.
Nauja nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka
Nuo 2015 m. gruodžio 1 dienos įsigalioja Darbo kodekso 175 straipsnio pakeitimas, kuriame numatyta nauja nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka atleidžiant darbuotoją iš darbo. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienus darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už 3 darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas (kompensacija turėtų būti skaičiuojama ne daugiau kaip už 84 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, t. y. 28 x 3). Šiuo pakeitimu siekiama labiau motyvuoti darbuotoją panaudoti atostogas, susigrąžinti darbingumą, pailsėti.
Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. atleidimo data gali būti nukeliama ne daugiau kaip už 3 darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas.
Pavyzdys
Ūkio darbininkė dirba puse etato, 2015 m. lapkričio 14 d. išėjo kasmetinių 28 k. d. (20 d. d.) atostogų. Vidutinis darbo užmokestis bus skaičiuojamas už rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Rugpjūtį ūkio darbininkė gavo pagrindinį darbo užmokestį 250 Eur, rugsėjo - 250 Eur, o spalį - pagrindinį darbo užmokestį 250 Eur ir 65 Eur už viršvalandinį darbą. Apskaičiuojamas atostoginių vidurkis (250+250+250+65/22+22+21=12,54 už vieną dieną).
tags: #2010 #metu #atostogu #kompensacija