Ekonominis sunkmetis Lietuvoje palietė daugelį gyventojų, ypač pensininkus. Vienas iš skaudžiausių sprendimų buvo pensijų sumažinimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kada tai įvyko, kokios buvo priežastys, pasekmės ir kaip buvo planuojama kompensuoti sumažintas pensijas.
Pensijų Mažinimo Priežastys ir Laikas
Dėl sunkmečio vidutiniškai 5 proc. sumažintos pensijos, kurios pagal Laikinąjį įstatymą mažesnės buvo mokamos dvejus metus, bus pradėtos kompensuoti, kai stabilizuosis valstybės finansai.
Nuo sausio 1-osios vidutiniškai 10 proc. mažėja įvairios valstybinės pensijos - taip tikimasi sutaupyti 1,1 mlrd.
Bazinis dydis, kurį dauginant iš pareiginio atlyginimo koeficiento skaičiuojamas atlygis valstybės tarnyboje, sumažintas 2009 metais karpant viešuosius finansus dėl kilusios ekonomikos krizės. Iki 2009 metų šis dydis siekė 490 litų.
Pensijų Kompensavimo Planai
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius žada 2015 m. kompensuoti sumažintas Lietuvos gyventojų pensijas. Pasak jo, iki kitų metų gegužės 1 d. „Pensijos yra atstatytos jau šiais metais. O pensijų kompensavimo mechanizmas bus pateiktas ateinančiais metais. (...) Nuo 2015 m. planuosime pradėti grąžinti sumažintas pensijas. Anksčiau jos tikrai nebus atstatomos.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
ELTA anksčiau yra skelbusi, kad, finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, sumažintos pensijos galėtų būti grąžintos nuo 2015 m., tačiau yra kelios Konstitucinio Teismo nustatytos sąlygos, t. „Galėčiau konstatuoti, kad, pagal šiandienines projekcijas, 2014 m. mes tokių lėšų neturėsime, tačiau ateityje, turbūt 2015 m., būčiau labiau optimistas, ir mes galėtume pradėti mokėti kompensacijas.
Sumažintų pensijų kompensavimo tvarka bus įtvirtinta atitinkamame įstatymo projekte, kurį Vyriausybė planuoja pateikti Seimui kartu su 2012 metų biudžetu iki kitų metų spalio vidurio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pabrėžia, kad sumažintos pensijos į 2009-ųjų lygį bus grąžintos nuo 2012 metų sausio 1- osios, o iki kitų metų spalio vidurio Seimui bus pateiktas specialus įstatymas, kuriame bus nustatytas kompensavimo būdas, kaip turės būti grąžintos dėl sunkmečio sumažintos pensijos.
Ministras D. Jankauskas teigė: „Nėra lengvų sprendimų šiuo klausimu. Kiekvienas turime tėvus, senelius ir suprantame, kokia sudėtinga vyresnio amžiaus žmonių situacija. Galiu pažadėti, kad sumažintos pensijos tikrai bus kompensuojamos ir pensininkai pirmieji pajus, kad krizė baigėsi. Jiems nereikėtų nerimauti - sunkmečiui pasibaigus bus pradėtos kompensuoti sumažintos pensijos".
Tai numatyta Vyriausybės nutarime, kuriame teigiama, kad valstybė įsipareigoja kompensuoti sumažintas pensijas, kai tik tai leis daryti palanki finansinė situacija. Senatvės, netekto darbingumo ir valstybinės pensijos bus keliamos palaipsniui.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Kompensuojant pirmenybė bus teikiama vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie prisiėmė didžiausią sunkmečio naštą, t.y. žmonėms, kurių pensijos buvo sumažintos daugiausiai.
„Taip pat šiais metais bus pradėtos mokėti kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir dėl to jiems papildomai buvo sumažintos gaunamos pensijos. Iki šių metų birželio 30 d. senatvės pensijų gavėjams bus išmokama 33 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc.
„Jeigu asmeniui priskaičiuota nepriemoka yra ne didesnė kaip 100 eurų, iki 2016 m. birželio 30 d. ji bus išmokama visa iš karto. Senatvės pensijų praradimams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensuoti iš valstybės biudžeto reikia apie 120,6 mln. eurų.
Konstitucinio Teismo Įsikišimas
Trečiadienį, sausio 4 d., 9 val. 30 min. Konstitucinis Teismas rengia viešą teisminį posėdį, kuriame nagrinėjamas teisės aktų, kuriais buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, ir įstatymo nuostata, pagal kurią 1995-2002 m. neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas dirbusiems pensininkams nukeltas iš 2010 m.
Šioje byloje sujungti 39 prašymai. Prašymai grindžiami oficialiąja konstitucine doktrina: įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kokie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama senatvės pensija, būtent dėl to būtų suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, nors asmuo ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, suteikiančias jam teisę dirbti tam tikrą darbą arba verstis tam tikru verslu; galimybės laisvai pasirinkti darbą bei verslą suvaržymu laikytinas ir toks teisinis reguliavimas, kai asmuo negali darbo bei verslo laisvai pasirinkti dėl to, kad įgyvendinus šią teisę jam būtų nemokama paskirta ir iki tol mokėta senatvės pensija arba jos dalis.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Pareiškėjai abejoja, ar įstatymų leidėjas tinkamai laikėsi Konstitucijos, kai, neišskirdamas jokių kitų sąlygų, remdamasis vien asmens darbinės veiklos vykdymu, numatė dirbantiems asmenims pensijas sumažinti daugiau nei tiems asmenims, kurie nevykdo darbinės veiklos.
Pareiškėjai teigia, kad įstatymų leidėjas, pertvarkydamas pensijų sistemą taip, kad pakeičiami pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriama ir mokama pensija, pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygos, pensinio aprūpinimo dydžiai, privalo numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį, per kurį asmenys, dirbantys tam tikrą darbą ar atliekantys tam tikrą tarnybą, pagal ankstesnį reguliavimą suteikiančią teisę į tam tikrą pensiją, galėtų pasirengti tokiems pokyčiams.
Pensijų Pokyčiai ir Sumažinimai
Nuo sausio pagrindinė pensijos dalis didinama dešimtadaliu - nuo 110 proc. iki 120 proc. bazinės pensijos - tai yra nuo 396 litų iki 432 litų.
Nuo šių metų draudžiamosios pajamos bus 1,17 tūkst. litų arba 20 proc.
Padidinus pagrindinę pensijos dalį ir 20 proc. sumažinus draudžiamąsias pajamas, senatvės pensijos (tiems asmenims, kurie turi būtinąjį darbo stažą pensijai gauti) sumažės 4,7 proc. (apie 38 litus), išankstinės pensijos - 5 proc. (apie 42 litus), netekto nedarbingumo išmokos - 2,2 proc. (beveik 15 litų), našlaičių pensijos - 6 proc. (17,2 lito), o maitintojo netekimo išmoka - 2,5 proc.
2,5-5 proc. pensijos karpomos tiems, kurių darbo užmokestis siekia 200-800 litų, kiek daugiau - 15,6 proc. - uždirbantiems 800-1,5 tūkst. litų, 34 proc. - daugiau nei 1,5 tūkst. Net 50 proc. pensija mažėja, jei atlyginimas yra didesnis nei 2,1 tūkst. litų, 60 proc. - 3,1 tūkst., ir 70 proc. - kai atlyginimas viršija 4,2 tūkst. Vidutiniškai 10 proc.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, kurių dydis svyruoja nuo 150 litų iki 400 litų, gauna 86 tūkst. žmonių. Mažiausia - 150 litų - pensija mažėja 8 proc. Daugiausiai žmonių gauna 200 litų siekiančią nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją - ji mažės 10 proc., arba 20 litų. Tokių asmenų našlių pensija, siekianti 40 litų, mažinama 5 proc. (2 litais). Ją gauna beveik 22 tūkst.
Maždaug 100 litų, arba 10 proc. - iki 916 litų mažinama pensija nukentėjusiems nuo 1991 metų sausio 11-13 dienų įvykių ir dėl to netekusiems darbingumo. Tiek pat - 10 proc. - nuo 1,5 tūkst. iki 1,44 tūkst. litų mažinama pensija už žuvusius nuo 1991 metų agresijos.
Pirmojo (800 litų) ir antrojo (400 litų) laipsnio valstybinės pensijos, kurios paskirtos maždaug 8 tūkst. Tesėjų valstybinės pensijos, kurios siekia 1312 litų, mažinamos 17,5 proc. (beveik 230 litų). Mokslininkų valstybinės pensijos (487 litų), kurias gauna 2875 žmonių, mažėja 13 proc.
Seimo Sprendimai
Seimas nesutiko į 2008 metų lygį atstatyti nukentėjusiųjų asmenų pensijų politiniams kaliniams bei tremtiniams: už pensijų padidinimą balsavo 27 Seimo nariai, prieš - 15, o susilaikė 40 parlamentarų.
Taip pat Seimas nutarė dar metams palikti sumažintas kompensacijas slaugai bei priežiūrai - parlamentarai 36 balsais "už" ir 38 - "prieš" nepritarė atitinkamam Seimo nario Lino Balsio siūlymui. "Nęsažininga išskirti vieną grupę žmonių", - sakė parlamentarė Loreta Graužinienė.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, norint visas išmokas atstatyti į 2009 metų lygį, valstybės biudžete reikėtų papildomai numatyti 136 mln. litų, o "Sodros" biudžete - dar 8 mln. litų.
Tokio pat dydžio valstybės išmokos, kaip ir 2012 metais, kitąmet bus mokamos teisėjams, mokslininkams, pareigūnams. Lieka galioti sumažintos ir visos valstybinės pensijos, slaugos ir priežiūros pagalbos išlaidos, tikslinės kompensacijos.
Taip pat į 2008 metų lygį neatstatytos slaugos ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo išmokos bei prezidento, Nepriklausomybės Akto signatarų bei sportininkų rentos. Senatvės ir netekto darbingumo pensijos į 2009 metų lygį atstatytos nuo šių metų sausio.
Seimas ketvirtadienį priėmė Valstybinių pensijų įstatymo pataisoms, pagal kurias šios pensijos būtų mokamos nuo 2014 metų: už tai, kad pensijos būtų pradėtos mokėti balsavo 49 Seimo nariai, prieš - 11, o susilaikė 20 parlamentarų.
Seimas iki šiol taikytą 450 litų bazinė algos dydį paliko galioti ir kitais metais. Už balsavo 52 Seimo nariai, prieš - du, o susilaikė 28 parlamentarai.
Seimas ketvirtadienį priėmė Seimo statuto pataisas, kuriomis šiuo metu galiojantys sumažinimai dėl parlamentinei veiklai skiriamų iš laidų ir reprezentacinių fondų pratęsiami iki 2014 metų sausio.
„Sodros“ Prognozės ir Veikla
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) prognozuoja, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidės beveik 9 proc. (68 litais) iki 836 litų.
„Sodra“ skaičiuoja, jog šiam tikslui prireiks 495 mln.
„Sodra“ skaičiuoja, jog pensijų atkūrimas į prieškrizinį lygį palies apie 447 tūkst. senatvės pensininkų, apie 86 tūkst. netekto darbingumo (invalidumo) pensininkų ir apie 239,3 tūkst.
Planuojama, kad bendros „Sodros“ išmokos pensijoms kitąmet sieks 8,201 mlrd. litų, arba 6,9 proc. daugiau nei 2011 metais.
Siekiant sumažinti „Sodros“ išlaidas, dar metams - iki 2013 metų atidėtas palankesnės pensijų apskaičiavimo tvarkos įsigaliojimas. Tai leis „Sodrai“ sutaupyti apie 130 mln.
Pagrindiniai pensijų pokyčiai 2009-2015 metais:
| Metai | Pokytis | Poveikis |
|---|---|---|
| 2009 | Pensijų mažinimas dėl ekonominės krizės | Vidutiniškai 5-10% sumažėjo pensijos |
| 2012 | Planuojamas kompensavimas nuo sausio 1 d. | Specialus įstatymas dėl kompensavimo būdo |
| 2015 | A. Butkevičiaus pažadas kompensuoti pensijas | Kompensavimo mechanizmo pateikimas |
„Aktualusis interviu“: Ką rodo pirmosios pensijų reformos dienos?
tags: #kada #buvo #sumazintos #pensijos