Politikai, regis, greitai išgirdo protestuojančius pareigūnus ir žada jiems mokėti gerokai daugiau pinigų. Naujas įstatymo projektas registruotas praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos, aplinkosaugos pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų ir kitų statutinių įstaigų pareigūnai surengė protesto akciją. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas tuo metu sakė, pareigūnai protesto akcija sieks priminti Vyriausybei jos pažadą didinti algas statutiniams pareigūnams.
„Atlyginimai yra visiškai neadekvatūs. Dar kai kas negauna net 1000 eurų iš minėtų įstaigų pareigūnų“, - atkreipė dėmesį S. Džiautas. Pasak jo, akcija buvo siekiama paraginti politikus imtis spręsti pareigūnų trūkumo klausimą.
Pareigūnų protesto akcija. Šaltinis: LRT
Netenkina maži atlyginimai
VRM įspėja, kad 15 proc. pareigūnų per artimiausius 12 mėn. planuoja palikti tarnybą dėl per mažų atlyginimų, netinkamo darbo ir asmeninio gyvenimo balanso, taip pat didelio darbo krūvio. Ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojų apklausa esą rodo, kad darbo užmokesčiu pernai buvo patenkinti tik 27 proc. darbuotojų. Tai yra beveik dvigubai mažiau nei 2022 m. (52 proc.).
„Viešojo saugumo institucijos susiduria su šiais esminiais iššūkiais, kurie gali trukdyti efektyviai užtikrinti visuomenės saugumą: ilgą laiką stebimas mažėjantis noras rinktis pareigūno profesiją, sunkumai išlaikant patyrusius pareigūnus, dideli darbo krūviai dėl personalo trūkumo bei nuolat didėjančių statutinių įstaigų funkcijų apimčių. Dėl šių aplinkybių statutinių įstaigų vykdomų funkcijų kokybė gali nukentėti“, - pataisų aiškinamajame rašte įspėja VRM.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Esą, jeigu tiek darbuotojų paliktų tarnybą, tuomet pareigūnų trūkumas VRM statutinėse įstaigose siektų 33 proc.
Didinti algas siūlo nuo kitų metų
Taigi registruotomis pataisomis ministerija siūlo nustatyti didesnius minimalius pareigūnų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientus. Priėmus projektą, pareigūnų darbo užmokestis būtų didinamas keliais etapais. Kiekvienais metais, pradedant nuo 2026 m. sausio 1 d., minimalūs pareiginių algų koeficientai būtų didinami 7 proc.
Statutinių darbuotojų atlyginimai skaičiuojami nustatytus koeficientus dauginant iš bazinio dydžio, kuris dabar yra 1785,4 euro. Jeigu pataisos būtų priimtos, jau nuo kitų metų VRM centrinės statutinės įstaigos vadovo pradinė mažiausia alga iki mokesčių didėtų 285 eurais, jo pavaduotojo - 214 eurų, kitų statutinių įstaigų vadovų ir viršininkų - 196 eurais, o mažiausias pareigas einančių darbuotojų - 125 eurais. Priėmus įstatymo projektą vėlesniais metais mažiausios galimos pareiginės algos augtų papildomai.
Papildomi priedai - už stažą ir neišėjimą į pensiją
VRM siūlo kelti ne tik mažiausias galimas pareigines algas, bet ir nustatyti daugiau priedų už darbo metus. Siūloma nustatyti, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. priedas už minėtą stažą negali viršyti 30 proc. pareiginės algos, o pareigūnų, kurių tarnybos stažas sudaro 25 ir daugiau metų, priedo už tarnybos stažą dydis būtų didinamas iki 30 proc. pareiginės algos.
„Siekiant motyvuoti pareigūnus ilgiau likti tarnyboje“, įstatymo projektu siūloma nustatyti naują kompensaciją už ilgalaikę tarnybą pareigūnams, ištarnavusiems vidaus tarnyboje 25 metus ir daugiau ir įgijusiems teisę palikus tarnybą iš karto gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. VRM siūlo nustatyti, kad pareigūnams, kurių vidaus tarnybos stažas sudaro 25 ir daugiau metų, kas mėnesį būtų mokama 0,225 bazinio dydžio kompensacija už ilgalaikę tarnybą. Kaip minėta, šiuo metu bazinis dydis yra 1785,4 euro. Taigi, priėmus ministerijos pasiūlymą, pareigūnams būtų mokama 401,71 euro kompensacija už neišėjimą į pensiją. Pvz., jeigu jaunas pareigūnas pradėjo dirbti 20 m., sulaukęs 45 metų jis jau galėtų gauti tokią kompensaciją.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
„Siūlymą įtvirtinti naują kompensaciją paskatino aplinkybė, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų pareigūnų pasitraukimo iš tarnybos procesui stabilizuoti. Pareigūnai, ištarnavę vidaus tarnybos pareigūno pareigose 25 metus, palieka tarnybą, jiems yra skiriama valstybinė pensija, kuri mokama ir tuo atveju, jeigu buvęs pareigūnas įsidarbina tiek valstybėse institucijose ir įstaigose, tiek ir privačiame sektoriuje“, - pastebi ministerija.
Be kita ko, pareigūnai gauna ne tik valstybines pensijas, bet ir įprastas senatvės pensijas. Projekto aiškinamajame rašte VRM prognozuoja, kad didesniems atlyginimams ir kompensacijoms už neišėjimą į pensiją per trejus metus reikėtų virš 150 mln. eurų papildomų lėšų iš mokesčių mokėtojų.
Susipažinusi su SADM siūlymais dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reguliavimo pakeitimo, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija dalį suplanuotų pokyčių vertina atsargiai ir siūlo koreguoti kai kurias nuostatas, nes tai gali programuoti naujas problemas.
„Minimalaus stažo, reikalingo vadinamoms statutinėms pensijoms, ilginimas tris kartus, periodo, už kurį būtų skaičiuojamos pensijos bei teisė pensiją gauti tik sulaukus amžiaus, kuomet įstatymai reikalauja baigti tarnybą, yra esminiai punktai, kuriuos siūlome koreguoti. Taip būtų sukurta daugiau teisingumo žmonėms, garbingai tarnavusiems valstybei“,- sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
LTPF siūlo koreguoti kai kuriuos SADM pasiūlymus:
Taip pat skaitykite: Individuali veikla Lietuvoje
- Planuojama, kad minimalus tarnybos stažas teisei į pensiją įgyti būtų 15 metų. Išskyrus atvejus, kai asmenys atleidžiami dėl sveikatos, kaip netinkami tarnybai ir kai sveikatos praradimo priežastys susijusios su tarnyba. Iš tiesų, būtų sudėtinga nustatyti, ar insultas, infarktas, onkologinės ligos tiesiogiai susijusios su tarnyba, ar ne. Šis pasiūlymas netinkamas, nes tai blogina pareigūnų padėtį.
- Planuojama pensijos dydį apskaičiuoti iš paskutinių 15 tarnybos metų. Pareigūnų darbo užmokestis po truputį didėjo tik nuo 2016 metų. Imant 15 metų „atgal“ -vienareikšmis pareigūnų situacijos bloginimas. LTPF siūlymas - sutrumpinti šį laikotarpį ir nustatyti tokį terminą, kuris užtikrintų optimaliai maksimalų pensijos dydį.
- Norima, kad pensijos dydis būtų 2,5 proc. darbo užmokesčio už vienus tarnybos metus ir ne daugiau kaip 70 proc. paskutinio darbo užmokesčio į rankas. Į darbo užmokestį įskaitomi visi priedai ir priemokos, t.y. apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą. Pagal tokį paskaičiavimą, pareigūnas, turintis 30 metų darbo stažą turėtų gauti 75 proc. darbo užmokesčio dydžio pensiją. Tačiau skaičiuojant pensiją nuo paskutinių 15 metų darbo užmokesčio vidurkio, darbo užmokesčio vidurkis mažėja ir jis gali būti gerokai mažesnis, negu 70 proc. paskutinio darbuotojo darbo užmokesčio. LTPF nuomone, tai dar vienas argumentas, dėl ko reikia trumpesnio laikotarpio, iš kurio būtų skaičiuojama pareigūno pensija.
- Norima, kad teisė į pensiją būtų įgyjama kartu su vadinamu statutiniu amžiumi., t.y. sulaukus 55 arba 60 metų. Tai yra, jeigu pareigūnas pradėjo tarnybą būdamas 20-ies ir sėkmingai tarnavo 25 metus, jis galės išeiti į pensiją, bet valstybinė pensija jam bus pradėta mokėti tik po 10 metų. Ir tai, jeigu jis yra pirminės grandies pareigūnas. Jeigu vidurinės, tuomet po 15 metų (sulaukus 60 m.). Ne kiekviena tarnyba savo gretose išlaiko pareigūnus, vyresnius nei 45 metai ir tam yra daugybė priežasčių. Tačiau reiktų įvertinti realybę, kad nėra taip paprasta įsidarbinti buvusiems pareigūnams. Ar reikalingos tokios papildomos įtampos pareigūnų bendruomenėje? Tokie pokyčiai per 10 metų valstybei vieno pareigūno sąskaita „sutaupytų“ apie 44000 eurų. Vargu, ar po 10 metų pradėta mokėti didesnė pensija kompensuotų šias netektis. LTPF nesutinka su tokiu siūlymu, būsimoje reformoje negali likti jokio „tuščio“ laikotarpio.
- Svarbūs ir dar keli punktai. Tai planai valstybinę pensiją mažinti socialinio draudimo pensijos dydžiu. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, socialinio draudimo pensija pradedama mokėti nuo 65 metų ir mokama kartu su pareigūno pensija be priedo už tarnybą, dažnai vadinamo tiesiog bazine pensija. Taip pat norima nustatyti pensijos grindis, kurios būtų siejamos su asmens įgytu tarnybos stažu, nustatant, kad buvusiems pareigūnams, turintiems reikiamą stažą pensijai gauti būtų mokama ne mažesnė, kaip 350 eurų pensija, kuri būtų indeksuojama kiekvienais metais tokiu pačiu principu, kaip ir socialinė pensija.
„Pastaruosius pokyčius vertiname santūriai. Manome, kad planuojamas 10 metų pereinamasis laikotarpis, numatant galimybę pareigūnui rinktis pagal kurį reguliavimą skirti ir mokėti valstybinę pensiją, yra pakankamai racionalus sprendimas. Vis tik tikimės, kad projektą rengusi SADM įsiklausys į pareigūnų bendruomenės pastabas ir pakoreguos projektą.
Pareigūno pensija. Šaltinis: Youtube
Aktualu tūkstančiams darbuotojų
VRM valdymo srities statutinės įstaigos yra Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba. Teisingumo ministro valdymo srities centrinės statutinės įstaigos yra Lietuvos probacijos tarnyba ir Lietuvos kalėjimų tarnyba. Finansų ministro valdymo srities statutinės įstaigos - Muitinės departamentas ir jam pavaldžios muitinės statutinės įstaigos, taip pat ir muitinės pareigūnų profesinio mokymo įstaiga. Paminėtos įstaigos turi tūkstančius darbuotojų. Pvz., Policijos departamentas jų turi 1,5 tūkst., o jam pavaldus Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas - virš 1,8 tūkst.
Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Policijos departamente siekia 2608 eurus neatskaičius mokesčių arba 1587 eurus į rankas. Minėtame komisariate - atitinkamai 2858 eurus ir 1730 eurų. Visoje Lietuvoje vidutinis atlyginimas dabar yra 2338 eurai iki mokesčių ir 1436 eurai po jų.
Estijos ekspertai - Lauri Leppikas iš Talino universiteto ir darbo ir socialinės politikos analitikas Magnusas Piiritsas - atliko Lietuvos valstybinių pensijų tyrimą ir išvados neguodžiančios: neteisybė, atskirtis, neaiškūs kriterijai ir blogos paskatos. Išmokų dydžiai ir skyrimo kriterijai itin skiriasi, o pareigūnai vidutiniškai sulaukia 47 metų - ir jau pensininkai.
Atsižvelgusi į EK užsakymu atliktą studiją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda diskusijas, kaip būtų galima tobulinti valstybinių pensijų sistemą. Pirmiausia būtų atliekami skaičiavimai ir vertinimai, o pasiūlymai bus teikiami diskusijoms su visomis grupėmis. Svarstoma galimybes valstybines pensijas netgi paversti kaupiamomis - panašus modelis veikia Estijoje.
„Valstybinės pensijos visuomenėje dažnai vertinamos kaip privileginės, nes jos - papildomos, mokamos tik tam tikrų profesijų atstovams, už nuopelnus ir pan. Abejotina, ar galiojantis atskirų rūšių labai skirtingas valstybinių pensijų teisinis reglamentavimas atitinka socialinės darnos, teisingumo, proporcingumo principus. Todėl Lietuvos valstybinių pensijų sistemą būtina pertvarkyti“, - vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Sulaukus įprasto pensinio amžiaus, kuris šiuo metu siekia yra 62 m. ir 4 mėn. moterims, o 63 m. ir 8 mėn. vyrams, mokama pagrindinė senatvės pensija iš „Sodros“ o valstybinė pensija būna antra, nors neretai ji būna ir didesnė.
Šiuo metu Lietuvoje valstybines pensijas gauna daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Tai buvę pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nusipelnę ar nukentėję asmenys, iš valstybės biudžeto taip pat mokamos kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams ir rentos buvusiems sportininkams bei signatarams. Atskirų rūšių valstybinės pensijos šalyje skiriamos labai skirtingai: skiriasi dydžiai, apskaičiavimo principai, skyrimo ir mokėjimo sąlygos.
SADM kreipėsi į Europos Komisiją (EK), dėl pagalbos: dėl išorinių ekspertų pagalbos įvertinant valstybinių pensijų sistemą bei pateikiant pertvarkos rekomendacijas. Taip pat ir dėl galimybės transformuoti valstybines pensijas į profesinių pensijų kaupimą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė tikina, kad jau gaunantieji valstybines pensijas gali būti garantuoti, kad niekas nesikeis - pensinės teisės garantuojamas. Tačiau ir konkrečių siūlymų dėl sistemos pertvarkos kol kas nėra - vyks tik diskusijos.
„Valstybinės pensijos kaip atskira pensijų dalis - jau seniai buvo diskutuojama, kodėl ji egzistuoja, ar ji teisinga. Ir visos vyriausybės iš esmės bando revizuoti tą sistemą ir žiūrėti, ar iš tiesų ją reikia tobulinti ir keisti“, - sako E.Radišauskienė. Anot jos, tyrimas parodė, kad valstybinių pensijų sistema „pakankamai diversifiktuota, iškreipta, trūksta joje teisingumo“
„Daryti skubotų sprendimų niekas nesiruošia. Ketinama pagalvoti, kaip būtų galima nuosekliai peržiūrėti, kaip padaryti sistemą tikrai tinkamą: arba ją paversti pensijų sistema, arba reformuoti, kad nebebūtų iškreiptų pensijų“, - kalbėjo E.Radišauskienė. Mokslininkai pateikė kelias galimybes, nuo radikalių siūlymų apskritai valstybines pensijas naikinti, iki nuosaikesnių sistemų, naikinančių privilegijas.
„Šiandien konkrečių pasiūlymų nėra ir jų tikrai nebus, Vyriausybėje jų neplanuojame“, - sako E.Radišauskienė ir paaiškino, kad sistema „turi būti peržiūrėta labai atsargiai, įvertinus visas aplinkybes“.
Valstybinės pensijos Lietuvoje apima itin platų naudų spektrą. Yra labai besiskiriančių tikslų, tinkamumo kriterijų, išmokų taisyklių ir išmokų dydžių. „Pirmiausia, yra tai, ką galima vadinti profesinėmis valstybinėmis pensijomis - tai nauda, kuri gaunama už buvusį darbą tam tikrose profesijose. Tuomet yra kita kategorija - kuri atlieka visiškai kitokią funkciją, ji pagrįsta nuopelnais valstybei. Ir trečia kategorija - kompensacinio pobūdžio ir daugiausia susijusi su buvusiomis Sovietų sąjungos represijomis“, - tris kategorijas valstybinių pensijų įvardijo L.Lepikas.
Netgi profesinių pensijų kategorijoje yra didelių skirtumų tarp pensinio amžiaus, darbo trukmės laikotarpių, išmokų nustatymo principų, kaupimo normų, išmokų „lubų“, sąlygų ir sankcijų tarp skirtingų profesijų grupių. Tokie skirtumai nėra pagrįsti tyrimais ir nėra susiję su darbo pobūdžiu ar sąlygomis, vertina tyrėjai.
„Išėjimas į pensiją prasideda nuo 40 metų. (...) Tai gerokai žemiau įprasto pensinio amžiaus“, - sako L.Lepikas. Anot jo, yra didžiulių skirtumų tarp išmokų, nuo 60 eurų nukentėjusiesiems nuo okupacijos, iki 1200 eurų per mėnesį Nepriklausomybės Akto signatarams. Tai gali kelti klausimų, ar išlaikoma pusiausvyra tarp teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, tą akcentuoja ir Konstitucinis teismas.
„Teisės yra tai, ko nusipelnei. O privilegija yra tai, ko nenusipelnei. Kai kurios pensijos primena privilegijas ir pažeidžia proporcingumo principą“, - sako Estijos ekspertas.
Valstybinės pensijos pareigūnams leidžia į pensiją išeiti labai anksti. Vidutinis tokių į pensiją išėjusių asmenų amžius tesiekia 47 metus vyrams ir 53 metus moterims, ir pratęsia buvimą pensijoje atitinkamai 11 metų vyrams, ir 8 metais - moterims, lyginant su įprastais senatvės pensininkais.
Dalis valstybinių pensijų nėra indeksuojamos, tai mažina jas gaunančiųjų perkamąją galią einant laikui, lyginant su indeksuojamomis senatvės pensijomis. Daugiausiai išmokama valstybinių pensijų nukentėjusiesiems nuo represijų - apie 65 tūkstančiams asmenų, jie sudaro 62 proc. valstybinių pensijų gavėjų, tačiau jų vis mažės einant laikui. Daugiausiai kainuoja pareigūnams ir tarnautojams mokamos valstybinės pensijos - apie 67,5 milijono eurų per metus, tai beveik pusė visų mokamų valstybinių pensijų, tyrime įspėjama, kad nieko nekeičiant ateityje ši dalis smarkiai augs.
„Tokių pensininkų skaičius išaugs nuo dabartinių 13 tūkstančių asmenų iki 35 tūkstančių asmenų iki 2040 metų, dėl žemo pensinio amžiaus ir ilgo išmokų laikotarpio. To pasekmė - išlaidos šiai valstybinių pensijų schemai padidės 1,7 karto ir pasieks 0,24 proc. BVP“, - teigiama apžvalgoje.
Dauguma Lietuvoje valstybines pensijas gaunančiųjų yra pensinio amžiaus arba turintys nedarbingumą, vadinasi, šie gavėjai iš tikrųjų gauna dvi pensijas - socialinio draudimo pensiją ir valstybinę pensiją. „Kai kurioms paramos gavėjų grupėms, pavyzdžiui, nukentėjusiesiems arba nusipelniusiesiems, valstybinė pensija yra tik socialinio draudimo pensijos priedas, tačiau yra ir tokių valstybinės pensijos gavėjų, pavyzdžiui, teisėjų arba buvusių sportininkų, kurių priedas yra didesnis už socialinio draudimo pensiją, todėl valstybinė pensija tampa pagrindine pensija, o socialinio draudimo pensija - papildoma“, - pastebi ekspertai.
Senatvėje didelę dalį pensijos tenka skirti vaistams. Šaltinis: vz.lt
Be to, yra atvejų, kai valstybinės pensijos mokamos asmenims iki pensinio amžiaus, kurie dar negauna „Sodros“ pensijos, pvz., kariai ar pareigūnai. 2016 metais valstybinėms pensijoms išmokėti buvo skirta 135 mln. eurų, o tai yra 5,5 proc. visų tų metų socialinio draudimo pensijoms skirtų lėšų.
Kas gauna antrąsias - valstybines - pensijas
Didžiausią valstybinių pensijų gavėjų dalį sudaro nukentėję asmenys (represijų aukos) - apie 63 proc., profesinės pensijos gavėjų yra apie 23 proc., o nusipelniusiųjų pensijos gavėjų - apie 14 proc. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos išėjusiems iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės saugumo departamento sistemoje, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, muitinėje tarnavusiems pareigūnams bei profesinės karo tarnybos kariams, ištarnavusiems ne trumpiau kaip 25 metus, taip pat prokurorams, turintiems 20 metų prokuroro stažą.
Teisėjų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, jeigu jie dirbo Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais ne trumpiau kaip 5 metus.
Senjoras pataria vyrui. Šaltinis: Delfi.lt
Mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos mokslinį laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą ir ne mažesnį kaip 10 metų mokslinio darbo stažą turintiems asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba netekusiems 60-100 procentų darbingumo.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas gauna asmenys, pripažinti nukentėjusiais nuo 1939-1990 metų okupacijų (dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių nukentėję asmenys, politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, priverstiniams darbams išvežti asmenys, asmenys, likvidavę Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu nukentėję asmenys). Šios pensijos taip pat skiriamos sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus arba netekusiems 60-100 procentų darbingumo.
Pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms dalyviams, buvusiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams, garbės donorams, motinoms (tėvams), išauginusiems 5 ar daugiau vaikų, olimpinių, parolimpinių arba kurčiųjų žaidynių čempionams ir prizininkams, į parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionams.
Kompensacinės išmokos skiriamos tam tikrą laiką (18-30 m.) profesionalioje scenoje išdirbusiems kūrybiniams darbuotojams: baleto artistams ir šokėjams, muzikantams ir solistams vokalistams, choro ir cirko artistams, aktoriams.
Sportininkų rentos skiriamos ypatingai sporto srityje nusipelniusiems ir sportinę karjerą baigusiems asmenims: olimpinių žaidynių čempionams ir prizininkams, parolimpinių arba kurčiųjų žaidynių nugalėtojams, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties pasaulio ir Europos čempionams ir rekordininkams.
Signatarų rentos skiriamos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams.
Pensija. Šaltinis: lrt.lt
Pagrindiniai siūlomi pakeitimai statutinių pareigūnų pensijų srityje:
- Minimalaus tarnybos stažo ilginimas iki 15 metų.
- Pensijos dydžio apskaičiavimas iš paskutinių 15 tarnybos metų.
- Teisės į pensiją įgijimas sulaukus 55 arba 60 metų.
- Valstybinės pensijos mažinimas socialinio draudimo pensijos dydžiu.
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje ir Policijos departamente:
tags: #45 #jau #pensininkas #pareigunas