Socialinės garantijos šeimai Lietuvoje - tai svarbi valstybės politikos dalis, skirta užtikrinti socialinę apsaugą ir paramą šeimoms įvairiose gyvenimo situacijose. Šios garantijos apima įvairias pašalpas, draudimo formas ir kitas paramos priemones, kurios padeda šeimoms susidoroti su finansiniais sunkumais, ligomis ar kitomis problemomis.
Socialines garantijas šeimai galima vertinti kaip politikos priemonę, kuria galima laimėti tam tikros asmenų grupės palankumą, ir, antra vertus, įrankį, kuris padeda ar gali padėti siekti valstybei svarbių ilgalaikių tikslų. Ar socialinių garantijų šeimai teikimas yra efektyvus, priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau pirmiausia reikia apibrėžti, kokie yra valstybės prioritetai, kokias grupes asmenų ketinama skatinti ir pan.
Valstybinis socialinis draudimas auginantiems vaikus
Pagal galiojančią Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantis vaiką iki 3 metų, yra draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šie asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo MMA, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį MMA suma.
Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo kita, mažiau vaikus auginantiems asmenims palanki, socialinio draudimo tvarka ir tokių priemokų, kai valstybės lėšomis apmokama trūkstama iki MMA sumos socialinio draudimo įmokų suma, nebuvo. Asmenys, kurie buvo vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose, laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. 31 d. nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Visi šie asmenys, kurių pajamos mažesnės negu atitinkama MMA suma tuo laikotarpiu, turi mažesnį pensijų socialinio draudimo stažą ir pretenduoja į mažesnę pensijos išmoką. Toks reguliavimas neužtikrina dalies asmenų socialinės apsaugos. LVŽS tikslas - adekvati socialinė apsauga, adekvatus pensijų socialinio draudimo stažas, atitinkamo dydžio pensijos išmokos asmenims, auginusiems vaikus iki 3 metų, kuriems valstybė iki šiol taip ir nesuteikė tinkamos apsaugos.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Registruotu projektu siekiama valstybės lėšomis apdrausti minėtus asmenis atgaline tvarka, taikant tuo laikotarpiu galiojusius tokio draudimo kriterijus ir garantijas. Skaičiuojama, kad projektas paliestų 259 tūkstančius asmenų, nuo 1995-2016 m.
Socialinės garantijos slaugantiems neįgaliuosius
Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims - slaugantiems namuose neįgalų asmenį nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus vienam iš to neįgalaus asmens tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų (slaugytojams), kurių slaugomam neįgaliam asmeniui (slaugytiniui), nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių slaugomam namuose slaugytiniui nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Iki šiol (taip yra nuo 2000 m. sausio 1 d.) valstybės lėšomis yra draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, bet ne nuolatinės priežiūros poreikis. Tokių asmenų, kurie nuo 2000 m. sausio 1 d. nebuvo drausti ir kurie dėl šios įstatymo spragos nukentėjo 2000 - 2008 m.
Skaičiuojama, kad 2019 m. reikės 10 mln. eurų, kurie socialinių garantijų pavidalu turės būti grąžinami mamoms, tėčiams ir slaugantiems šeimos narius namuose.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Kitos socialinės garantijos
Užsieniečiai iš trečiųjų šalių, teisėtai dirbantys Lietuvoje, įgauna teisę į visas socialines garantijas, kurios priklauso ir Lietuvos piliečiams. Valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje pagrįsta solidarumo principu. Dirbantys asmenys kiekvieną mėnesį moka mokesčius nuo savo atlyginimo.
Dirbdamas pagal darbo sutartį, kiekvienas asmuo nuo gaunamo atlyginimo moka mokesčius. Yra keletas pagrindinių pašalpų rūšių:
- Ligos pašalpa. Ši pašalpa yra skiriama dėl laikino nedarbingumo, ligos atveju arba vaikų priežiūrai, taip pat šeimos nario ligos atveju, jeigu jam yra būtina slauga. Ši pašalpa bus skiriama, jeigu asmuo buvo draustas ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius 12 mėnesių. Ši pašalpa skiriama, jeigu asmuo yra dirbantis, įskaitant bandomąjį laikotarpį bei paskutinę atleidimo iš darbo dienos. Pašalpa nėra mokama, jeigu asmuo tapo nedarbingu po atleidimo iš darbo dienos. Ligos pašalpos dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamųjų pajamų dydį per 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.
- Motinystės pašalpa. Šią socialinę išmoką turi teisę gauti moterys už nėštumo ir gimdymo laikotarpį.
- Motinystės/Tėvystės pašalpa. Ši pašalpa yra skiriama iki kol vaikui sueis vieneri arba dveji metai. Laikotarpis priklauso nuo apdraustojo. Gimus vaikui, ši pašalpa yra skiriama tik vienam iš tėvų. Tai gali būti tiek moteris, tiek vyras, kuris mokėjo socialinio draudimo įmokas. Jeigu yra pasirenkamas 1 metų vaiko priežiūros laikotarpis, mokama pašalpa negali būti didesnė kaip 100 % kompensuojamojo uždarbio.
- Netekto darbingumo pensija. Ji yra skiriama bei mokama, kai asmuo yra tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
Socialinių garantijų integravimo į teisinę sistemą kriterijai
Norint pasiekti tam tikrus tikslus, neužtenka vien teisingai pasirinkti konkrečias priemones. Pasirinktos priemonės turi būti tinkamai priderintos prie egzistuojančios sistemos. Šiuo tikslu straipsnyje išskirti ir sugrupuoti socialinėms garantijoms keliami kriterijai, kurie turėtų būti taikomi šalia bendrųjų teisėkūros reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
tags: #kokios #yra #socialines #garantijos #seimai