Kiekvienas dirbantis tėvas ar mama anksčiau ar vėliau susiduria su situacija, kai vaikas suserga ir tenka derinti darbinius įsipareigojimus su vaiko priežiūra. Tai ne tik emocinis stresas dėl mažylio sveikatos, bet ir finansinis klausimas. Dažnai kyla nerimas dėl to, kiek stipriai nukentės šeimos biudžetas, kol vienas iš tėvų negalės eiti į darbą.
Lietuvoje galiojanti socialinio draudimo sistema yra gana palanki vaikus auginantiems tėvams, tačiau joje gausu niuansų, procentų ir terminų, kuriuos būtina suprasti, norint tiksliai planuoti savo pajamas. Pagrindinis klausimas, kuris rūpi daugumai tėvų - kokio dydžio išmokos galima tikėtis.
Ligos išmoka slaugant šeimos narį: kas priklauso?
Šiuo metu nustatytas ligos išmokos dydis slaugant šeimos narį yra 65,94 procento nuo gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Iš pirmo žvilgsnio šis skaičius gali pasirodyti painus ar mažas, tačiau svarbu suprasti, kad jis skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ (bruto).
Ligos išmoka už vaiko slaugą yra apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM, 15 proc.) ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD, 6 proc.) įmokomis. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos nuo šios sumos nėra skaičiuojamos.
Kad sužinotumėte tikslią sumą, turite žinoti, kurį laikotarpį „Sodra“ vertins skaičiuodama jūsų vidurkį. Pavyzdžiui, jei vaikas susirgo gegužės mėnesį, „Sodra“ vertins jūsų pajamas, gautas sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Balandžio mėnesio pajamos į skaičiavimą neįtraukiamos.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir slaugos poreikio pobūdžio (ar tai slauga namuose, ar stacionare).
Išmokos mokėjimo trukmė
- Vaikai iki 14 metų: Ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Tai galioja ambulatorinei slaugai (gydymui namuose).
- Slauga stacionare (ligoninėje): Jei vaikui iki 7 metų reikalinga slauga ligoninėje, išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį.
Svarbu pabrėžti, kad išmoka mokama už kalendorines, o ne tik darbo dienas. Jei slaugos laikotarpis apima savaitgalį, už šeštadienį ir sekmadienį taip pat skaičiuojama 65,94 proc. dydžio išmoka.
Viena iš lanksčių Lietuvos socialinio draudimo sistemos savybių - galimybė slaugyti sergantį vaiką ne tik tėvams. Esminė sąlyga - asmuo, kuris slaugo vaiką, turi būti draustas ligos socialiniu draudimu (t.y., būti dirbantis ir mokantis mokesčius) ir turėti reikalaujamą ligos socialinio draudimo stažą. Tai ypač aktualu, kai tėvai dėl darbo specifikos negali imti biuletenio, tačiau dirbantys seneliai turi tokią galimybę.
Kaip ir daugumoje socialinių išmokų, vaiko slaugos išmokoms taikomos vadinamosios „grindys“ ir „lubos“.
Minimali ir maksimali riba
- Minimali riba: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki ligos atsiradimo dienos.
- Maksimali riba: Išmoka taip pat nėra begalinė. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių darbo užmokesčių (2 VDU) dydžio. Jei jūsų atlyginimas yra gerokai didesnis nei du vidutiniai šalies atlyginimai, slaugos išmoka bus skaičiuojama tik nuo 2 VDU sumos, o ne nuo viso jūsų atlyginimo.
Visas procesas šiais laikais yra skaitmenizuotas.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Kaip gauti ligos išmoką?
- Kreipimasis į gydytoją: Pirmiausia būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Tai padaryti reikia pirmąją susirgimo dieną. Gydytojas, įvertinęs vaiko būklę, elektroninėje sistemoje (E.)
- Informavimas darbdavio: Darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie neatvykimą.
- Prašymas „Sodrai“: Kad išmoka būtų paskirta, vieną kartą reikia pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti (dažniausiai tai forma GPS1).
Tėvams kyla daugybė specifinių klausimų, susijusių su nestandartinėmis situacijomis. Taip, jei vaikas suserga jūsų kasmetinių mokamų atostogų metu, turite teisę į nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu atveju „Sodra“ mokės ligos išmoką, o jūsų atostogos darbdavio sprendimu bus pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgo vaikas, arba nepanaudotos atostogų dienos bus perkeltos į kitą laikotarpį.
Jei šeimoje suserga keli vaikai, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas kiekvienam vaikui prižiūrėti. Jei vaikai serga tuo pačiu metu, mokama viena 65,94 proc. dydžio išmoka (ne dviguba).
Taip. Norint gauti ligos išmoką vaiko slaugai, asmuo turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Ligos išmoka paprastai išmokama per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Praktikoje tai reiškia, kad pasibaigus nedarbingumui ir gydytojui uždarius biuletenį, pinigai sąskaitą pasiekia maždaug po 2-3 savaičių.
Tai dažna situacija. Jei mama yra vaiko priežiūros atostogose su jaunesniu vaiku (iki 3 metų), o suserga vyresnis vaikas, tėtis gali imti nedarbingumo pažymėjimą vyresnėlio slaugai ir gauti išmoką.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir invalidumo statusas
Tėvams svarbu atsiminti, kad „Sodros“ sistema yra sukurta kompensuoti prarastas darbo pajamas, tačiau ji turi savo saugiklius. Vienas iš dažnai pamirštamų aspektų - tai, kad ligos išmoka nemokama už tas dienas, kai asmuo dirbo. Kartais tėvai, net ir turėdami atidarytą nedarbingumo pažymėjimą, bando derinti darbą iš namų porą valandų ar pusdienį. Jei darbdavys už tas dienas tabelyje žymi darbo laiką ir priskaičiuoja atlyginimą, „Sodra“ už tas konkrečias dienas išmokos nemokės.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į reabilitacijos paslaugas. Jei po sunkios ligos vaikui skiriama medicininė reabilitacija sanatorijoje, vienas iš tėvų gali vykti kartu slaugyti vaiko. Už šį laikotarpį taip pat mokama ligos išmoka, tačiau jos trukmė ir sąlygos priklauso nuo vaiko amžiaus (vaikams iki 7 metų apmokama visa trukmė, vyresniems - gali būti ribojama). Planuojant tokias išvykas, būtina iš anksto pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju ir „Sodros“ konsultantais, kad finansinė pusė būtų visiškai aiški dar prieš išvykstant.
Jei sergate ir norite gauti ligos išmoką, nepakanka kreiptis į gydytoją - būtina taip pat pateikti prašymą „Sodrai“. Vieną kartą pateiktas prašymas dėl ligos išmokos galios visą gyvenimą.
Šiuo metu maždaug 38 tūkstančiai žmonių, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, dar nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti.
Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. spalį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų rugsėjį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį.
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el.
Apie 38 tūkst. žmonių, turėjusių išduotus nedarbingumo pažymėjimus, dar nesikreipė į „Sodrą“ dėl ligos išmokos.
Ne visi gyventojai, turintys nedarbingumo pažymėjimus, automatiškai gauna ligos išmoką. Ji neskiriama, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų nustatytų sąlygų.
Šiuo metu neišmokėtų ligos išmokų suma viršija 4 mln.
Pagrindas skirti ligos išmoką - gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl susirgus ar slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
Jeigu žmogui pasireiškia užkrečiamos ligos simptomai, šeimos gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu.
Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų.
Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. rugsėjį, vertinamos gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos.
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo.
Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc.
Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 51 euras.
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą spalio mėnesį. Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta savarankiškai dirbantiems asmenims, jei jie sumokėjo ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikė SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį mėnesį.
Atnaujinta 2025-10-27Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku.
Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį.
- Lankstumas. Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais.
- Mažesnė priklausomybė nuo išmokų. Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų.
- Atsakomybės augimas. Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
Taip, jei jie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmoką arba turi pakankamą draudimo stažą. Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.