Lietuva sparčiai sensta, o vienišumo problema tarp vyresnio amžiaus žmonių tampa vis opesnė. Eurostat duomenimis, 2023 m. net 45% vyresnių nei 65 metų gyventojų Lietuvoje gyveno vieni - tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Šiandien apie kitų patirtis.
Amžėjimas vienatvėje ir socialinė izoliacija tampa vis didesnė problema Europoje. Ieškodami sprendimų šiai augančiai problemai, žvelgiame į Austriją, kur Lince sėkmingai veikia bendruomenės slaugytojų (angl. community nurses) programa.
Bendruomenės Slaugytojų Darbo Specifika
Bendruomenės slaugytojai, tai žmonės, padedantys vienišiems seneliams ar žmonėms su negalia, ateinantys į namus ar atsiliepiantys telefonu. Jie neleidžia vaistų ir neatlieka kitų medicininių paslaugų, netvarko namų, tačiau gali pabūti patarėju, pagalbininku ieškant paslaugų, pildant dokumentus ar išsiaiškinant, ko žmogui iš tiesų reikia.
Bendruomenės slaugytojas yra pagalbininkas, sprendžiantis problemas ir draugas, pašnekovas ir tas, kuris apsaugo nuo galinčių nutikti bėdų. Jie patikrina namus, apžiūri kiekvieną erdvę, slenkstį ar kilimą, kuris gali būti kliūtimi po kojomis ir tapti būsimos traumos priežastimi.
Europos Komisijos 2022 m. Austrija įgyvendino pilotinį bendruomenės slaugytojų projektą. 2024 metais pasibaigęs tris metus vykdytas projektas buvo finansuojamas iš Austrijos Atsigavimo ir atsparumo priemonės (Recovery and Resilience Facility). Pasibaigus šiam visoje šalyje vykusiam finansavimui, 2025 metais savivaldybės gavo papildomų lėšų socialinėms reikmėms iš valstybės biudžeto, tačiau pačios galėjo apsispręsti, ar tęsti šį projektą, ar lėšas naudoti kitur. Beje, austrai pasiliko anglišką pavadinimą „community nurse“, dėl kelių priežasčių.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas paliatyviai slaugai sergant Alzheimeriu
Slaugytojų Patirtis ir Darbo Aspektai
Nina Knöpfle - bendruomenės slaugytoja, viena iš šešių dirbančių Lince. Ji anksčiau dirbo ligoninėje ir ten, sako, matydavo skaudžias pasekmes to, nuo ko dabar stengiasi apsaugoti savo klientus. „Anksčiau dirbau ligoninėje ir mačiau, kiek daug pagyvenusių žmonių ten atsidūrė be reikalo. Esu labai laiminga, kad dabar galiu kažką dėl to padaryti“.
Ji prisimena, kad daug pacientų į ligoninę pakliūdavo tiesiog nusilpę dėl nepakankamo gėrimo ar valgymo. „Jei kas nors būtų atėjęs pas tuos žmones į namus anksčiau ir pasidomėjęs, kaip jiems sekasi, manau, būtų buvę mažiau susižeidusių žmonių“, - neabejoja Nina.
Su bendruomenės slaugytoja Mirjam Fux lankėmės namuose pas Ritą Knienieder. Apsilankymo metu Mirjam ne tik pataria įvairiais klausimais, bet ir apžiūri patalpas. Tikrina, ar nėra slenksčių, netvarkingų kilimų ar kitų kliūčių, dėl kurių Rita galėtų nugriūti. To Rita ir pati bijo, bet ji gyvena socialiniame būste, kuris skirtas senjorams, tad čia slenksčių nėra. Mirjam atėjo ir su dar vienu tikslu - parodyti Ritai pratimų, kaip stiprinti kūną.
Rita pasakoja anksčiau turėjusi psichologinių problemų, keliskart ištikusią depresiją, nes išbandymų gyvenime netrūko. Kartą vos iš mirties glėbio ištrūko sūnus, 3 mėnesius išbuvęs komoje, vėliau teko ilgai slaugyti sunkiai sergančią mamą. Likusi viena Rita nenorėjo vairuoti automobilio ir liko atkirsta nuo visų savo aplinkos žmonių, nebeliko tų, su kuriais bendravo.
Mus Rita taip pat vaišino savo keptu pyragu ir duona su anyžiais. Nesilaiko ji dar ir dienos centre. Nors teoriškai galėtų, bet sako ten eina vyresni, labiau sergantys, neretai su demencija ir visai neturintys artimųjų.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
„Aš myliu šį darbą. Čia aš derinu ir organizacinį darbą, ir dalinuosi savo patirtimi, o senjorai įgyja naujų įgūdžių. Taip pat galiu pasidalinti tuo, ką sukaupiau dirbdama su senjorais. Be to, turiu laiko klientams, kad galėčiau kalbėti apie jų problemas ir kartu ieškoti sprendimų.
Florian Krenmayr, bendruomenės slaugytojas Lince, Kleinmüncheno rajone. Jis pasakoja apie savo dieną, kuri pilna įvairių užduočių, nuo skambučių ir dokumentacijos pildymo iki susitikimų su klientais jų namuose ar biure. Beje, „popierizmas“ sudaro visai nemažą dalį darbo, nes slaugytojai turi aprašyti ko klientai norėjo, apie ką kalbėjo.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Linco senjorai, susijusios sveikata. Daugeliui reikia informacijos apie finansinę paramą, kurią galima gauti slaugos paslaugoms ar pagalbos ieškant prieinamų priežiūros paslaugų teikėjų, kurie dažnai būna užsakyti mėnesiams į priekį. Didelė dalis klientų yra vieniši, našliai ar našlės.
Slaugytojai teikia informaciją, moko, kaip teisingai matuoti cukraus kiekį kraujyje ar vartoti vaistus, nors patys medicininių paslaugų neteikia. „Dauguma šių žmonių yra vieniši. Labiausiai jiems rūpi viskas, kas susiję su slauga ir sveikata“, - sako Florian Krenmayr. - „Dažnai jie tiesiog nori kalbėtis, nes visą laiką praleidžia namuose. Tikrasis problemų sprendimas dažnai sudaro gal 20-30% laiko, kurį praleidžiame kartu.
Šios programos darbuotojai - patyrę slaugytojai, turintys ilgametę praktiką. F. Bendruomenės slaugytojai taip pat organizuoja įvairias veiklas, pavyzdžiui, atminties lavinimo treniruotes ar paskaitas apie demenciją, kurioms patys ruošia kvietimus, ieško patalpų.
Taip pat skaitykite: Kursai Slaugytojų Padėjėjams
Bendruomenės Centrai ir Iniciatyvos
Linco mieste veikia ir bendruomenės centrai. Kleinmüncheno, Auwieseno ir Ebeldberg bendruomenės centrui vadovauja Martin Bernecker. Vienas sėkmingiausių projektų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, yra „Smartphone Stammtisch“ (Išmaniojo telefono klubas), prasidėjęs 2017 m., kai du senjorai kreipėsi pagalbos naudojant išmaniuosius telefonus.
Iš pradžių nedidelė grupė vėliau išaugo iki 60-70 žmonių, kurie renkasi kartą per mėnesį aptarti skaitmeninių technologijų naujovių ar tiesiog pasikalbėti. Beje, Austrijoje, kaip ir Lietuvoje, tokiose veiklose dominuoja moterys, nes vyrai ir čia viską gali patys, taip pat ir dorotis su telefonais ar vienatve. Martinas pastebi įdomų skirtumą net ir skaitmeninio raštingumo kursuose - jei moterys ateina bijodamos bet ką paspausti telefone, tai vyrai prispaudo bet ko.
Galiausiai ši „išmanioji“ grupė prisijungė ir prie kitos iniciatyvos - „Judanti vaistinė“ (vok. Die bewegte Apotheke). Viskas prasidėjo nuo nedidelės grupelės, kuri susiburdavo prie bendruomenės centro. Kadangi dalyviai buvo vyresnio amžiaus žmonės ir nebūtinai geros sveikatos, pasivaikščiojimai trukdavo apie valandą ir vyko aplink centrą. Vėliau grupės nariai pradėjo vieni kitus kviesti pas save - taip gimė tradicija lankyti bendruomenės narius jų namuose.
Pavadinimas simboliškas: judėjimas pats savaime yra geriausia vaistinė, sako Martinas. Dalyviai renkasi prie vaistinės, iš ten išeina pasivaikščioti, o po žygio grįžta atgal. „Judanti vaistinė“ - tai ne tik vaikščiojimas. Čia žmonės randa bendraminčių, kalbasi, dalijasi mintimis. Kad niekas neliktų nuošaly, vaikščiotojai dalijami į dvi grupes - viena eina greičiau, kita - lėčiau, su vaikštynėmis. Tokiu būdu kiekvienas gali prisijungti pagal savo galimybes.
Projekto Rezultatai ir Moksliniai Tyrimai
Austrijos patirtis rodo, kad bendruomenės slaugytojų modelis yra sėkmingas kovojant su senolių vienatve ir užtikrinant jų gerovę. Projektas Lince įrodė, kad padeda žmonėms ilgiau gyventi savo namuose savarankiškai ir miesto valdžia yra įsitikinusi jo nauda, planuojama tęsti ir plėsti programą, pasakoja Robert Ritter-Kalisch, SZL „Senior Centers Linz GmbH“ vykdomasis direktorius.
Jis neabejoja, kad bendruomenės slauga yra svarbi sveikatos priežiūros dalis. „Kas mane stebina, kad žmonės šiame mieste visiškai nepasiruošę tam, kad staiga prireiks pagalbos. Ar žmogus nugrius, ar tiesiog - nustemba, kad mamai 85-eri ir staiga jai reikalinga pagalba“, - šypsosi Robertas.
Linco mieste veikiančius bendruomenės slaugytojus tyrė Austrijos taikomųjų mokslų universiteto Mokslo ir plėtros bendrovės mokslininkai. Mokslininkai tyrimas rodo, kad bendruomenės slaugytojų veikla turi poveikį ne tik tikslinei grupei, bet ir kitiems aplink. Tai apima ne tik geresnę priežiūrą, bet ir slaugančių artimųjų naštos palengvinimą. Netiesioginę naudą gauna ir gydytojai, ligoninės, ambulatorinės ir mobiliosios paslaugos, kaimynai, nes sumažėja sveikatos komplikacijų.
Mokslininkų tyrimo rezultatai rodo pagerėjusią prieigą prie sveikatos paslaugų, daugiau laiko tenkančio intensyvioms konsultacijoms, visapusiškesnę priežiūrą ir mažesnį poreikį vizitų pas gydytojus. Mokslininkai apskaičiavo, kad vieno griuvimo, reikalaujančio bent vieno ambulatorinio gydymo, kaina siekia 432 €.
2019 m. Aukštutinėje Austrijoje buvo užfiksuota apie 13 731 griuvimų namuose tarp vyresnių nei 65 m. asmenų. Iš jų 7 742 atvejai buvo gydyti ambulatoriškai, o 5 989 - stacionariai. Austrijos mokslininkų studija nustatė, kad 2023 metais toje grupėje, kur dirbo bendruomenės slaugytojai, griuvimų skaičius sumažėjo 46 %.
Lietuvoje mokslininkų 2013 metais atliktame tyrime buvo apklausti 312 ligoninėse po griuvimų besigydančių 65 metų ir vyresnių žmonių. 95 proc. Dauguma pagyvenusių žmonių griuvo namuose, maždaug po penktadalį kambariuose, vonioje ir koridoriuje. Po maždaug penktadalį nukrito užkliuvę už kliūties ar paslydę ant šlapių slidžių grindų ir tik 14 procentų ant laiptų.
Vienas pagrindinių bendruomeninių slaugytojų programos tikslų Austrijoje buvo sudaryti sąlygas vyresniems žmonėms kuo ilgiau gyventi savo namuose. Tai ypač svarbu, atsižvelgiant į didėjančią demencijos, prastos fizinės ir psichinės sveikatos bei socialinės izoliacijos riziką.
Klientų Atsiliepimai ir Iššūkiai
„Tai man padeda susigaudyti informacijos sraute.“ - džiaugiasi Edita. Jai dar tik 64-eri, tačiau persodinti plaučiai ir po transplantacijos ji kurį laiką jau gyveno slaugos namuose. Tačiau, sako, pavargo matyti nuolat mirštančius žmones ir sustiprėjusi nusprendė gyventi savarankiškai.
Florianas šįsyk atvyko pas Editą, nes jai buvo sumažintas neįgalumo lygis nuo 5 iki 2 (iš 7), o tai reiškia ir mažiau įvairių paslaugų, kurias Edita gali gauti nemokamai, mažiau socialinių pagalbininkų valandų. Edita dabar jau svarstytų ir sugrįžti į globos įstaigą. Florianas atėjo patikrinti, ar teisingai įvertinta Editos būklė.
Jis niekaip negalėtų paveikti šio socialinės tarnybos sprendimo, tačiau, jei matytų, kad vertinimas netinkamas, galėtų padėti kreiptis į teismą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Jis gali patarti ką daryti ar užpildyti dokumentus.
Senjorus slaugantys artimieji taip pat patiria didelę fizinę, psichologinę, socialinę ir finansinę naštą. Apie 37 % pagrindinių slaugytojų patiria sveikatos sutrikimų, o rizika, kad jiems patiems prireiks slaugos, labai padidėja. Be to, dalis būna priversti išeiti iš darbo, kad galėtų slaugyti artimuosius. Netiesioginės išlaidos dėl prarasto darbo laiko slaugant demencija sergančius asmenis Austrijoje siekia apie 31,0 mln. eurų (2,4 mln.
82-ejų Hilda Zwettler - dienos centro, įsikūrusio senjorų globos namuose, lankytojų. Ji čia atėjo „per draugę“, nes ji buvo viena namuose, o bendravimo norėjosi. Dienos centras senjorams globos namuose veikia nuo 1994 metų. Centras veikia kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio. Čia vyksta socialinis darbas, atminties treniruotės, kurioms austrai skiria itin daug dėmesio, taip pat ir judesio užsiėmimai - mums lankantis kaip tik prasidėjo šokiai. Į centrą atvyko mokytoja, sambos šokėja, ir senjorai masiškai patraukė į gimnastikos salę rūsyje - šis užsiėmimas tikrai labai populiarus.
Dienos centro lankytojai yra nuo 65 iki 98 metų amžiaus. Dienos centre Lince, kaip ir Alytaus „Senelių darželyje“ pastebimai dominuoja moterys. Viso registruotų centro lankytojų yra apie 70, maždaug 10 vyrų ir 60 moterų. Tiesa, vienu metu centre telpa 30 lankytojų, tad tenka pasiskirstyti dienomis, kad visiems tektų laiko.
Lietuvoje, kur 2023 m. net 45 % vyresnių nei 65 m. gyventojų gyveno vieni (ES vidurkis - 20 %), bendruomenės slaugytojų modelis atrodo itin aktualus. „Gydytojų lobistinė veikla yra labai stipri. Austrijos bendruomeniniai slaugytojai susiduria ir su apribojimais - jie negali savarankiškai vykdyti medicininių procedūrų be gydytojo nurodymo.
Tam reikėtų aiškiau apibrėžti jų vaidmenį ir įteisinti tokią veiklą bei pagalbą. Socialiniai darbuotojai kai kur taip pat jautė konkurenciją, ne visose savivaldybėse vienodai slaugytojams pavyko surasti savo vietą po saule, tapti išties tarpininkais tarp visų paslaugų.
Nepaisant šių iššūkių, Austrijos patirtis rodo, kad bendruomenės slaugytojų modelis yra sėkmingas sprendimas, galintis pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, sumažinti vienatvę ir palengvinti sveikatos sistemos naštą.
Finansavimo Iššūkiai Lietuvoje
Lietuvoje socialinėms paslaugoms iššūkis yra finansavimas. Nors nevyriausybinis sektorius aktyviai imasi iniciatyvų, finansavimas yra fragmentiškas ir nestabilus, priklausantis nuo projektų ir konkursų. Tai riboja paslaugų tęstinumą ir apimtį.
Bendruomenės slaugytojai Lietuvoje galėtų užpildyti spragą, suteikiant holistinę prevencinę pagalbą, kuri sujungtų sveikatos ir socialines paslaugas. Linco bendruomenės centro vadovas Martin Bernecker atkreipia dėmesį, kad pasiekti vienišus žmones yra labai sunku. Jie dažnai neprisipažįsta esantys vieniši, o į slaugytojus kreipiasi dėl menkų problemų, tikėdamiesi, kad šie ateis į namus ir bus galima pasikalbėti.
Bendruomenės slaugytojai galėtų palengvinti ir gydytojų darbą, nes, pasak M. Beje, Lince bendradarbiavimas su gydytojais ne iki galo pavyko, jie bendruomenės slaugytojus matė kaip papildomą atsakomybę ar konkurenciją. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos demografinę situaciją, augančią vienišumo problemą ir gydytojų trūkumą, austrų bendruomenės slaugytojų ir bendruomenės centrų modelis, su jo prevenciniu požiūriu ir visapusiška pagalba, atrodo ne tik tinkamas, bet ir būtinas sprendimas.
Statistika
Statistiniai duomenys apie griuvimus ir vienišų asmenų skaičius:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Vyresnių nei 65 metų vienišų asmenų dalis Lietuvoje (2023 m.) | 45% |
| Griuvimo kaina, reikalaujanti ambulatorinio gydymo | 432 € |
| Griuvimų skaičiaus sumažėjimas Austrijoje, įdiegus bendruomenės slaugytojus (2023 m.) | 46% |
tags: #ilgiau #dirbancios #slaugytojos