Pensinis amžius JAV ir pasaulyje: iššūkiai ir tendencijos

Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.

Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:

• Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
• Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą

Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.

2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.

Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?

ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV.

Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.

Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.

Jų pensijoms mokėti mokesčiai ir įmokos renkami iš jaunesnių, darbingo amžiaus žmonių. O jų skaičius palaipsniui mažėja. Dėl to daugeliui valstybių ilgainiui ima stigti pinigų pakankamo dydžio pensijoms mokėti. Spręsdamos šią problemą, kai kurios šalys imasi nepopuliarių sprendimų. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimo, kuris bent iš dalies riboja pensininkų skaičiaus augimą.

Daugelį metų pensinis amžius Lietuvoje taip pat nuosekliai ilginamas, kol kitąmet pasieks 65 metus. Tačiau ar vėliau nereikės jo ilginti, pavyzdžiui, iki 70 metų, ką padarė Danija?

Taip pat skaitykite: Prancūzijos pensijų reformos perspektyvos

Kaip jau skelbta, Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurioje pensinis amžius padidintas iki 70 metų. Šiam sprendimui pritarė šalies parlamentas, praneša vietos žiniasklaida. Dar 2006 m. Danija susiejo pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme.

Iki šiol Danijos gyventojai tapdavo pensininkais sulaukę 67 metų. Pagal naująjį įstatymą, pensinis amžius bus ilginamas keliais etapais: 2030 m. - iki 68 metų, 2035 m. - iki 69 metų, o 2040 m. - iki 70 metų. Tai reiškia, kad 1971 m. gimę žmonės pirmieji išeis į pensiją sulaukę jau 70 metų. Pasak naujojo įstatymo iniciatorių, pensinio amžiaus ilginimas yra būtinas atsižvelgiant į besikeičiančią demografinę situaciją. Tai yra nuolat ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę, o kartu su ja didėjantį pensininkų skaičių.

Kitose Europos šalyse pensinis amžius taip pat ilginamas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jis ilgainiui padidės iki 68 metų, o Norvegijoje jis ir dabar siekia 67 metus. Kita vertus, tarkime, Prancūzijoje pensinis amžius neseniai pailgintas „tik“ iki 64 metų.

Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ji vertina pensinio amžiaus susiejimą su gyvenimo trukme ir ilginimą iki 70 metų. „Pensinio amžiaus vėlinimas yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių pensijų išlaidoms balansuoti“, - atsiųstame komentare aiškina ministerija.

Jame primenama, kad susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme buvo mėginta 2015-2016 m., kartu su socialinio modelio įgyvendinimu. Tačiau argumentuodamas tuo, kad iki 2026 m. pensinis amžius ir taip yra vėlinamas, tuo metu Seimas apsisprendė to nedaryti.

Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Anglijos pensiją

„Kalbant apie darbinio gyvenimo ir laiko, praleidžiamo pensijoje, santykį, Lietuva yra tarp valstybių, kur žmonės dirba ilgiausiai ir nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena trumpiausiai“, - pastebi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji skaičiuoja, kad Lietuvoje žmonės dirba 42,3 metų, o nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena vidutiniškai 17,9 metų. Tuo metu europiečiai dirba vidutiniškai 41,3 metų, o pensijoje praleidžia kiek daugiau kaip 21 metus.

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu moterų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 62,3 metų, o vyrų - 58,2 metų. „Kitaip tariant, dar iki pensinio amžiaus sukakties žmonės jau būna peržengę sveiko gyvenimo trukmės slenkstį. Esant tokiam kontekstui, šiuo metu kalbėti apie pensinio amžiaus vėlinimą negalime“, - patikino ministerija.

„Sodra“ skaičiuoja, kad dabar Lietuvoje yra 627,7 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Per visus praėjusius metus buvo paskirta daugiau kaip 34 tūkst. naujų senatvės pensijų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje yra 667 eurai, o vidutinis darbo užmokestis - 1424 eurai. Taigi, vidutinę pensija sudaro maždaug 47 proc. vidutinio atlyginimo.

Kaip rašoma pranešime spaudai, naujausiais Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), apimančios 37 pasaulio valstybes, duomenimis, 2018 m. vidutinis jos šalių narių pensinis amžius buvo 63,5 m. moterims ir 64,2 m. vyrams.

„Šiuo metu Lietuva atitinka pasaulines tendencijas: senatvės pensijos amžiaus riba moterims yra 63 m. 4 mėn., o vyrams 64 m. 2 mėn., tačiau jau 2027 metais tiek vyrams, tiek moterims, šis slenkstis sieks 65 metus“, - pasakoja A. Paliukaitė.

Kitose Baltijos šalyse pensinis amžius padidės dar greičiau. Latviai ir estai, atitinkamai iki 2025 m. ir 2026 m., pensinio amžiaus kartelę kels iki 65-erių. Oficiali pensinio amžiaus Latvijoje riba siekia 63 m. 6 mėn, Estijoje - 63 m. 9 mėn.

Pasak A. Paliukaitės, suprantama, kad išsivysčiusios šalys kelia pensinio amžiaus kartelę, norėdamos sumažinti didžiulę naštą, krentančią ant darbingo amžiaus žmonių pečių. „Jei šiuo metu Lietuvoje vyresnių nei 55 m. žmonių skaičius yra apie 35 proc., už trisdešimties metų jis pakils iki 45 proc. Tuo pat metu demografinės senatvės koeficientas kasmet vis didėja. Pernai šimtui vaikų iki 14 metų amžiaus teko 132 vyresni nei 65 metų žmonės, rodo Statistikos departamento duomenys. Išsivysčiusiose valstybėse vis gerėjant medicinos technologijoms ir mažėjant gimstamumui, jų vyriausybės neturi kitos išeities kaip tik kelti pensinio amžiaus kartelę“, - sako A. Paliukaitė.

Vieną efektyviausių pensijų sistemų turinčioje Danijoje, pensinis amžius jau 2022 m. kils iki 67 metų, tą patį 2024 m. padarys ir geriausia šalimi pensininkams tituluojami Nyderlandai. Šiuo metu Danijoje pensinis amžius siekia 65 m., Nyderlanduose - 66 m. 4 mėn.

Jungtinės Karalystės užmojai apima dar tolimesnę ateitį. Jau šiandien pensinio amžiaus kartelė čia užkelta iki 66 m., nuo 2028 m. ji padidės iki 67 metų, o 2037 m. sieks 68 m. Už šešerių metų pensinio amžiaus slenkstis 67 m. sieks ir Vokietijoje bei Ispanijoje. Abiejose valstybėse šiandien senatvės pensiją gauna asmenys, sulaukę kiek daugiau nei 65 m.

Didžiausią pensinį amžių visoje Europoje šiuo metu turi Islandija - jis 67 m. siekia jau šiandien. Įdomu tai, kad šioje šalyje daroma išimtis jūreiviams, kurie į pensiją gali išeiti sulaukę šešiasdešimties. Kol kas Islandija kelti turimos ribos neplanuoja.

Nors bene visos Europos šalys pensinio amžiaus ribą didina, galima rasti ir išimčių. Dar visai neseniai, Norvegijoje pensinis amžius siekė 67 m., tačiau įvykdžius lankstumo pensijos sistemai suteikusią reformą, į pensiją šalies gyventojai gali išeiti nuo 62 iki 75 metų. „Ši sistema susilaukė daugybės pagyrimų, nes ji daugiausiai naudos duoda tiems, kurie kelionę darbo rinkoje baigia vėliau. Tad taip norvegai yra skatinami dirbti ilgiau, o už tai valstybė jiems atsidėkoja papildomai. Tokiu būdu kovojama su neigiamomis augančios vidutinės gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo pasekmėmis, socialinės apsaugos sistema tampa mažiau apkrauta“, - sako A. Paliukaitė.

Žvelgiant už Europos ribų, galima pastebėti ir gerokai žemiau nuleistų pensinio amžiaus slenksčių.„Pavyzdžiui, mažiausias pasaulyje pensinis amžius yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur jis siekia vos 49 m. Visgi šis amžius taikomas tik pačioje valstybėje gyvenantiems piliečiams - emigrantai, norintys gauti pensiją, privalo sulaukti 60 m.“, - pastebi A. Paliukaitė.

Kiek mažesnį pensinį amžių galima sutikti ir daugelyje Azijos bei Afrikos šalių. Egipte, Kamerūne, Indijoje, Šri Lankoje jis siekia 60 m., o, pavyzdžiui, Irane, Vietname moterų pensiniam amžiui kartelė yra dar žemesnė ir siekia 55 m.

Kitose aukštu ekonomikos lygiu ir ilga gyvenimo trukme pasižyminčiose valstybėse pensinis amžius aukštesnis. Pavyzdžiui, Australijoje jis šiandien siekia 66 m. ir dar 2023 m. liepą kils iki 67 m. JAV pensijų sistema panaši į Norvegijos - šioje valstybėje taip pat galima gauti tam tikras išmokas nuo 62 m., tačiau į pilną pensiją pretenduoja tik daugiau nei 66 m. sulaukę amerikiečiai.

Didesnė pensinio amžiaus riba dažnai koreliuoja su ilga gyvenimo trukme bei aukštu pragyvenimo lygiu, tačiau Libija ir Pietų Korėja - išimtys iš taisyklės. „Pietų Korėjoje pensinio amžiaus kartelė užkelta vos iki 60 m., tačiau šalies gyventojai vidutiniškai darbo rinką palieka net 72 m. To priežastis - ne tik aukšta vidutinė gyvenimo trukmė, bet ir vienas didžiausių senyvo amžiaus žmonių skurdo lygių tarp EBPO šalių. Tai reiškia, kad korėjiečiams net pasiekus pensinį amžių reikia papildomai dirbti, kad užsitikrintų finansinį saugumą“, - sako A. Paliukaitė.

Tuo metu Libijoje gyvenimo trukmė siekia daugiau nei 72 m., tačiau čia pensinė amžiaus riba - aukščiausia pasaulyje ir siekia 70 m.

„Luminor“ ekspertė pažymi, kad Lietuvoje šiandien vidutiniškai 65-erių sulaukę vyrai dar gyvena 14,5 metų, o moterys - net 19,7 metų. Tad net jeigu ateityje pensinis amžius bus dar labiau ilginamas, vis vien pensijoje praleisime daug laiko. Todėl anot specialistės, siekiant šiuos metus nugyventi patogiai, rūpintis savo ateitimi reikia ir individualiai, ir jau dabar. „Norint išėjus į pensiją jaustis patogiai ir pernelyg nekeisti kasdienių įpročių, asmens pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70-80 proc. iki tol buvusių pajamų. Valstybės senatvės pensija užtikrina tik apie 30-40 proc. dabartinio žmogaus atlygio. Kaupiant antros pakopos pensijų fonde, ši suma paauga iki 40-50 proc. atlyginimo. Likusią dalį turėtų užtikrinti taupymas trečioje pakopoje. Visgi kaupiant pensijų fonduose visada reikia atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi“, - teigia A. Paliukaitė.

Dalis šalių - tarp jų ir Lietuva - jau imasi priemonių bei ilgina pensinį amžių. Šiuo metu Lietuva atitinka pasaulines tendencijas: senatvės pensijos amžiaus riba moterims yra 63 m. 4 mėn., o vyrams 64 m. 2 mėn., tačiau jau 2027 metais tiek vyrams, tiek moterims, šis slenkstis sieks 65 metus. Latviai ir estai atitinkamai iki 2025 m. ir 2026 m. pensinio amžiaus kartelę kels iki 65-erių. Oficiali pensinio amžiaus Latvijoje riba siekia 63 m. 6 mėn, Estijoje - 63 m. Išsivysčiusios šalys kelia pensinio amžiaus kartelę norėdamos sumažinti didžiulę naštą, krentančią ant darbingo amžiaus žmonių pečių. Jei šiuo metu Lietuvoje vyresnių nei 55 m. žmonių yra apie 35 proc., už 30 metų jis pakils iki 45 proc. Tuo metu demografinės senatvės koeficientas kasmet didėja, pernai šimtui vaikų iki 14 metų teko 132 vyresni nei 65 m. žmonės.

Vieną efektyviausių pensijų sistemų turinčioje Danijoje pensinis amžius 2022 m. kils iki 67 m., tą patį 2024 m. padarys ir geriausia šalimi pensininkams tituluojami Nyderlandai. Šiuo metu Danijoje pensinis amžius siekia 65 m., Nyderlanduose - 66 m. 4 mėn. Jungtinėje Karalystėje pensinio amžiaus kartelė užkelta iki 66 m., nuo 2028 m. ji padidės iki 67 metų, o 2037 m. sieks 68 m. Už 6 metų pensinio amžiaus slenkstis 67 m. sieks ir Vokietijoje bei Ispanijoje. Didžiausią pensinį amžių visoje Europoje šiuo metu turi Islandija - 67 m. Šalyje daroma išimtis jūreiviams, kurie į pensiją gali išeiti sulaukę 60 m. Neseniai Norvegijoje pensinis amžius siekė 67 m., tačiau įvykdžius reformą į pensiją šalies gyventojai gali išeiti nuo 62 iki 75 metų. Ši sistema sulaukė pagyrimų, nes ji daugiausiai naudos duoda tiems, kurie kelionę darbo rinkoje baigia vėliau.

Už Europos ribų yra ir žemiau nuleistų pensinio amžiaus slenksčių. Mažiausias Jungtiniuose Arabų Emyratuose - 49 m. Aukštu ekonomikos lygiu ir ilga gyvenimo trukme pasižyminčiose valstybėse pensinis amžius aukštesnis. JAV taip pat galima gauti tam tikras išmokas nuo 62 m., tačiau į pilną pensiją pretenduoja tik 66 m. Pietų Korėjoje pensinio amžiaus kartelė užkelta vos iki 60 m., tačiau šalies gyventojai vidutiniškai darbo rinką palieka net 72 m. To priežastis - ne tik aukšta vidutinė gyvenimo trukmė, bet ir vienas didžiausių senyvo amžiaus žmonių skurdo lygių tarp EBPO šalių. „Luminor“ ekspertė pažymi, kad Lietuvoje šiandien vidutiniškai 65-erių sulaukę vyrai dar gyvena 14,5 metų, moterys - 19,7 metų. Tad net jei pensinis amžius bus ilginamas, vis vien pensijoje praleisime daug laiko.

Ši lentelė apibendrina pensinio amžiaus tendencijas kai kuriose Europos šalyse:

Šalis	Vyrų pensinis amžius	Moterų pensinis amžius	Metai	Pastabos
Austrija	65	60	2018	Austrijoje iki 2033 m.
Bulgarija	64 (ir 7 mėnesiai)	62 (ir 2 mėnesiai)	2024	Bulgarijoje iki 2037 m.
Kroatija	65	63 (ir 6 mėnesiai)	2024	Iki 2038 m. bus nustatytas vienodas moterų ir vyrų amžius - 67 metai. (2030 m. moterų amžius pasieks 65, o 2038 m.
Čekija	63 (ir 4 mėnesiai)	58 (ir 8 mėnesiai) - 62 (ir 8 mėnesiai)	2018	Čekijos Respublikoje 2015 m.
Danija	67	67	2022	Danijoje pensinis amžius bus palaipsniui didinamas iki 2022 m. iki 67 metų.
Estija	63 (ir 9 mėnesiai)	63 (ir 9 mėnesiai)	2019	Estijoje iki 2026 m. pensinis amžius turi būti palaipsniui didinamas iki 65 metų. Po 2026 m.
Vokietija	65 (ir 7 mėnesiai)	65 (ir 7 mėnesiai)	2015	Vokietijoje pensinis amžius turi būti didinamas palaipsniui ir iki 2029 m. sieks 67 metus.
Airija	65	65	2024	Šiuo metu Airijoje pensinis amžius yra 65 metai, jis bus palaipsniui didinamas ir iki 2028 m.
Italija	67	67	2019	Turi būti mokėjęs įmokas ne mažiau kaip 20 metų.
Latvija	64 (ir 6 mėnesiai)	64 (and 6 mėnesiai)	2023	Iki 2025 m.
Nyderlandai	66 (ir 4 mėnesiai)	66 (ir 4 mėnesiai)	2019	Nyderlanduose pensinis amžius yra 68 metai. Valstybinė pensija visiems pagyvenusiems žmonėms turi būti didinama palaipsniui, kad iki 2022 m.
Rumunija	65	61	2019	Moterų amžius didinamas palaipsniui. Iki 2030 m.
Ispanija	65 (ir 3 mėnesiai)	65 (ir 3 mėnesiai)	2015	Iki 2027 m.
Švedija	65	65	2020	Iki 2023 m. pensinis amžius bus 66 metai, o iki 2026 m.
Jungtinė Karalystė	66	66	2021	Iki 2028 m. pensinis amžius turi būti padidintas iki 67, o iki 2046 m.

tags: #pensijinis #amzius #amerikoje