Ar turite sunkų neįgalumą ar esate pripažintas nedarbingu? Galbūt esate senatvės pensininkas ir jums nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis? O gal jūsų pajamos nedidelės ir jums reikia samdytis advokatą, kad apgintumėte savo teises teisme? Visais šiais išvardytais atvejais ir daugeliu kitų, pagalbos galite drąsiai kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT): jums bus paskirtas advokatas, kurio išlaidas padengs valstybė.
Žmonės nemažai girdėję apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau dažnai daug ko konkrečiai nežino. Apie galimybes gauti antrinę teisinę pagalbą, apie lengvatas neįgaliesiems kalbamės su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktore dr. Anželika Banevičiene.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba: ką svarbu žinoti?
Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią finansuoja valstybė, susideda iš dviejų pagrindinių dalių - pirminės teisinės pagalbos ir antrinės teisinės pagalbos.
- Pirminė teisinė pagalba organizuojama savivaldybių - kiekvienoje savivaldybėje dirba specialistai, kurie teikia pirminę teisinę pagalbą, t. y. nemokamai konsultuoja tos savivaldybės gyventojus teisiniais klausimais. Teisininkas patars, kur kreiptis atsidūrus vienoje ar kitoje situacijoje, kokie dokumentai reikalingi ir pan.
- Antrinė teisinė pagalba teikiama, kai neužtenka konsultacijos, kai asmuo savo problemą gali išspręsti tik teisme ir jam reikalinga advokato pagalba. Dėl jos reikia kreiptis į VGTPT. Prireikus antrinės teisinės pagalbos žmogui skiriamas advokatas, t. y. valstybė garantuoja advokato pagalbą teisminiame procese. Paskirtas advokatas padeda parengti teismui reikalingus dokumentus, užtikrina gynybą ar atstovavimą bylose.
Pagrindinė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos užduotis - sudaryti žmonėms sąlygas ginti savo interesus, siekti teisingumo ir tais atvejais, kai jo pajamos nedidelės, kada jis pats negali pasisamdyti advokato. Beje, labai dažnas atvejis, kai kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pataria būtent pirminės teisinės pagalbos konsultaciją teikiantis specialistas, nes jis įvertina, kad išspręsti problemą galima tik teismo keliu. Tuomet jis žmogui padeda parašyti prašymą tarnybai, pasako, kokių dar reikia dokumentų, o dažnai net padeda žmogui išsiųsti tuos dokumentus. Todėl labai svarbu konsultuotis, išsiaiškinti, kaip spręsti problemą. Žinoma, žmonės dėl antrinės teisinės pagalbos gali ir tiesiogiai kreiptis į tarnybą.
Neseniai VGTPT pradėjo teikti ir taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas - vis dažniau žmonės išsprendžia savo ginčus ar nesutarimus susitardami geruoju, iki teismo. Čia jiems padeda paskirtas mediatorius.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbuotojas ir jauna mama
Lengvatos neįgaliesiems
Valstybės garantuojama teisinė pagalba nemokamai teikiama žmonėms, gaunantiems nedideles pajamas. Tačiau numatyta daugybė atvejų, kai teikiant antrinę teisinę pagalbą nėra atsižvelgiama į asmens turimą turtą ir pajamas.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba taip pat teikiama:
- Asmenims, turintiems sunkų neįgalumą ar pripažintiems nedarbingais.
- Senatvės pensininkams, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
- Šių asmenų globėjams, kai pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti.
- Asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose.
Dažniausios priežastys, dėl kurių kreipiasi neįgalūs asmenys
Į VGTPT žmonės kreipiasi dėl pačių įvairiausių priežasčių:
- Dėl dokumentų, susijusių su turto atidalijimu ir įteisinimu tvarkymo.
- Dėl pensijų dydžio perskaičiavimo.
- Dėl dokumentų senaties terminų atnaujinimo problemų sprendimo.
- Dėl konfliktinių situacijų su kaimynais ar artimaisiais.
- Kai teismas turi patvirtinti pavardes ar kitus duomenis, kurie įvairiuose dokumentuose parašyti skirtingai. Tai ypač aktualu, kai sprendžiami dovanojimo ar palikimo, nuosavybės klausimai.
Vyresnio amžiaus neįgalūs žmonės į tarnybą ėmė drąsiau kreiptis, kai jie nori prisiteisti išlaikymą iš į užsienį išvykusių savo vaikų ar artimųjų. Nemažai žmonių emigruoja, tačiau ne visi jų sąžiningai vykdo savo prievoles padėti seniems ar sunkiai sergantiems artimiesiems, manydami, kad užsienyje jie yra nepasiekiami. Tačiau taip jau nebėra. Galioja tarptautiniai dokumentai ir susitarimai, kuriais vadovaujantis kiekviena šalis, pasirašiusi tuos dokumentus, turi centrines institucijas, padedančias savo piliečiams prievolių išieškojimo srityje. Lietuvoje tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ir Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. VGTPT rūpinasi suaugusių žmonių išlaikymo prievolių vykdymu, fondas - vaikų išlaikymo. Tad vyresni nei 21-ų metų asmenys, norintys prisiteisti išlaikymą iš užsienyje gyvenančių savo artimųjų, turi kreiptis būtent į VGTPT. Svarbu, kad pats asmuo tiesiogiai kreiptis į kitos šalies centrinę instituciją negali, jis turi kreiptis per VGTPT. Beje, kreiptis į centrines įstaigas dėl išlaikymo prievolių išieškojimo gali absoliučiai visi gyventojai, neatsižvelgiant į jų pajamų ir turto dydį.
Žinoma, būna atvejų, kai ir Lietuvoje gyvenantys vaikai užmiršta savo tėvus ar artimuosius, kuriems reikia paramos. Tuomet dėl išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą.
Taip pat skaitykite: Pensijų dokumentų tvarkymas Lietuvoje
Diskriminacija dėl negalios
Visais atvejais, taip pat ir asmens diskriminavimo, jeigu žmogui reikia bylinėtis arba savo teises ginti teisme, jis gali kreiptis į tarnybą dėl nemokamų advokato paslaugų. Įvertinę, kad asmeniui priklauso gauti antrinę teisinę pagalbą, paskirsime advokatą. Svarbu, kad tai būtų pagrįsti prašymai ar reikalavimai. Išimtis yra bylos dėl garbės ir orumo įžeidimo, kuriose prašoma atlyginti tik moralinę žalą.
Mediacija - taikus ginčų sprendimas
Mediacija - ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai (tretieji nešališki asmenys) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos įstatyme numatyta, kad mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius (t. y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie yra ar gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, tačiau svarbu tai, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Mediacijoje taikomi savanoriškumo, neutralumo, nešališkumo ir kiti principai.
Mediacijos įstatyme taip pat įtvirtintas vienas iš esminių mediacijos principų - konfidencialumo principas, kuris reiškia, kad, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui).
Mediacijos paslaugas gali teikti tik asmenys, atitinkantys Mediacijos įstatyme numatytus kvalifikacinius reikalavimus ir įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Taikant mediaciją, ginčai paprastai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau ginčo sprendimo išlaidų, padidėja tikimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Svarbu pažymėti, kad pradėjus mediaciją sustabdomi ieškinio senaties terminai. Jei, padedant mediatoriui, ginčo šalims pavyksta taikiai išspręsti ginčą, sudaroma taikos sutartis.
Taip pat skaitykite: 2 lygio konsultacijų prieinamumas
Kur kreiptis dėl teisinės pagalbos Šiauliuose?
9 - 12 val. Priėmimas vyksta Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje, Vasario 16-os g.
Dokumentai, kuriuos gali prireikti pateikti:
- Pažymas apie transporto priemones, registruotas Jūsų ir sutuoktinio vardu (išduoda VĮ Regitra, Serbentų g.).
- Pažymą apie šeimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (skyrius yra adresu Tilžės g.).
- Pagal individualias situacijas gali būti prašoma pateikti ir kitus papildomus dokumentus.
- Pažymą apie transporto priemones, registruotas mirusiojo vardu (išduoda VĮ Regitra, Serbentų g.).
- Pažymą apie šeimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (skyrius yra adresu Tilžės g.).
VU Teisės klinika
VU Teisės klinika teikia nemokamas teisines konsultacijas el. Prieš registruodamiesi į konsultaciją įsitikinkite, kad Jūsų situacija dar nėra aptarta mūsų dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje. Jei klausimas trumpas, pateikite jį el. Patvirtinimą apie sėkmingą registraciją gausite el. Nurodytu laiku atvykite į VU Teisės klinikos biurą Vilniuje (Vilniaus g. 25, įėjimas brome ties „Denticijos“ iškaba). Jei registravotės į konsultaciją telefonu, nurodytu laiku sulauksite VU Teisės klinikos skambučio.
tags: #advokato #konsultacija #neigaliems #zmonems