Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - tai dalis socialinės apsaugos sistemos, kuri užtikrina kompensacijas už prarastą ar negautą pajamą dėl draudžiamųjų įvykių. Įmokos paprastai mokamos darbuotojų (apdraustųjų) ir darbdavių (draudėjų). Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo, o įmokos suteikia teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensijas, motinystės, tėvystės bei kitus išmokas. VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %, įtraukti pensijų, ligos, motinystės bei privalomasis sveikatos draudimas.
VSD įmokos vykdomos ir individualią veiklą vykdantiems asmenims - tarifas 12,52 %, įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. pajamų. Įsigaliojantys 2027 m. įstatymo pakeitimai siekia užtikrinti lygesnį mokėjimą dirbant daug darbų - visų darbdavių pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) proporcingai darbo sutartims, nors faktiškai darbuotojas gali gauti mažesnį užmokestį. Tokie pakeitimai apibrėžia, kad įmokos turi būti mokamos nuo MMA kaip grindų, o įmokų dydžiai perskaičiuojami pagal faktinį darbuotojo dienų skaičių ir įdarbinimo momentą.
Darbdavių atsakomybės ir naujoji tvarka nuo 2027 metų
Seimas priėmė Socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais visi dirbančio žmogaus darbdaviai proporcingai turi mokėti socialinio draudimo įmokas nuo MMA. Šie pokyčiai užtikrina, kad darbuotojams, dirbantiems pas kelis darbdavius ir uždirbantiems mažiau nei MMA, nebūtų prarastos socialinės garantijos. Tačiau išimtys gali būti taikomos užimtumo programų dalyviams, kai darbdaviai mokės įmokas nuo faktiškai gauto atlyginimo. Pakeitimai įsigalios 2027 m. ir tikslas - užkirsti kelią „grindų“ spragai, kai darbdaviai vengdavo mokėti minimum socialinio draudimo įmokas.
Statistika rodo, kad šis reiškinys egzistavo: 2025 m. du darbdavius turėjo 5072 asmenys, kurie neuždirbo MMA; trys darbdaviai - 1943 asmenys; ir taip toliau daugiau nei 8000 atvejų. Dažnai žmonės dirbo pas du ar daugiau darbdavių, bet neuždirbdavo MMA; dažniausiai tai užimtumą lemiančių paslaugų sektoriuje (valymo, apklijų, pagalbinės paslaugos).
Praktikoje bus skaičiuojama papildoma draudžiamųjų pajamų suma kiekvienam draudėjui, remiantis realiu atitinkamo mėnesio darbo užmokesčiu ir MMA dalimi. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dirba pas A, B ir C darbdavius, Sodra apskaičiuos papildomas įmokas ir priskaičiuos jas atitinkamiems darbdaviams už atitinkamą laikotarpį. Darbuotojas nieko mokėti nereikės, o darbdaviai turi pateikti duomenis Sodrai iki nurodytų terminų.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų teisės Lietuvoje
PSD įmokos ir jų svarba
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos Lietuvoje moka visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. PSD tarifas yra 6,98% nuo MMA, o kai kuriems asmenims PSD įmokos mokamos pagal individualios veiklos ar verslo liudijimus. Savarankiškai dirbantys gyventojai gali mokėti VSD įmokas kartą per metus arba kas mėnesį, priklausomai nuo jų pasirinkimo. Pavyzdžiui, ligos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims gali būti suteiktos tik tuo atveju, jei įmokos buvo sumokėtos laiku.
Teisinė pagalba ir advokatų atsakomybė
Teisinės pagalbos klausimais svarbu kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, o ne į Lietuvos advokatūrą, kuri nesuteikia konsultacijų dėl advokatų pasirinkimo. Advokatai turi sudaryti teisinių paslaugų sutartis su klientais ir laikytis Advokatūros įstatymo bei etikos kodekso. Atsakomybė kyla civiline ar drausminei atsakomybei: už žalą, kilusią dėl neveiksmų ar pažeidimų, teismas sprendžia civilinius klausimus; drausminė atsakomybė sprendžiama advokatūros etikos gairėse ir gali lemti papeikimą ar net pašalinimą iš advokatų sąrašo.
Advokatai ir advokatų padėjėjai turi laikytis įstatymų, mokesčių mokėjimo reikalavimų bei nuolatos kelti profesinę kvalifikaciją. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo organo nariu tik tam tikromis sąlygomis ir tik neatlygintinai arba laikantis etikos principų. Advokatas gali sudaryti teisinių paslaugų sutartį su klientu, o advokatų profesinė bendrija turi laikytis teisinių paslaugų teikimo apribojimų ir draudimo sąlygų.
Duomenų apsauga ir duomenų valdytojai advokatų praktikoje
Lietuvos advokatūra, bendradarbiaudama su duomenų apsaugos institucijomis, aiškina, kad kliento asmens duomenų teikimas advokatui gali būti laikomas teisėtu, kai advokatas pats sprendžia dėl duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių. Tokiu atveju advokatas prisiima duomenų valdytojo pareigas, o jo prievolės dėl duomenų apsaugos reglamentuojamos BDAR gairėse. Duomenų apsaugos pareigūno paskyrimas nėra privalomas juridiniam asmeniui, tačiau organizacija gali pavesti DAP funkcijas kitam subjektui ar įgyvendinti perduotą įsipareigojimą per infrastruktūrą.
Praktiniai pavyzdžiai ir įtrauktiniai šaltiniai
- Darbo užmokesčio ir MMA apskaičiavimas tarp kelių draudėjų - grindys ir dalys.
- Kaip skaičiuojamos papildomos draudžiamųjų pajamų sumos darbdaviams, kai darbuotojas dirba keliuose darbdaviuose.
- Socialinės paramos programos ir jų įgyvendinimas - užimtumo didinimo priemonės.
- PSD įmokos ir jų taikymas skirtingoms veikloms (individuali veikla, ŽŪ, MVĮ).
- Advokatūros įsipareigojimai dėl licencijų, pažymėjimų ir depozito sąskaitų.
Darbas su įstatymais ir praktika
Griežtinant įmokų mokėjimą nuo MMA, svarbu vertinti draudėjo prievolę remiantis realiu darbuotojo skaičiumi ir konkrečių draudėjų santykiais. Mokėjimo tvarka turėtų būti skaidri ir užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamas socialines garantijas, net jei jie dirba pas kelis darbdavius.
Taip pat skaitykite: Susipažinkite su advokato padėjėjos Rūtos Globytės patirtimi
Taip pat skaitykite: Advokatų rūpesčiai dėl psichiatro pažymų: problemos ir sprendimai
tags: #advokato #socialinis #draudimas