Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, kurios sprendimas reikalauja ne tik baudžiamojo persekiojimo, bet ir tinkamo žalos atlyginimo. Vienas iš svarbiausių aspektų yra neturtinės žalos dydžio nustatymas, kuris turi būti teisingas ir proporcingas patirtai skriaudai.
Šiame straipsnyje aptarsime kriterijus, kuriais vadovaujasi Lietuvos teismai nustatydami neturtinės žalos dydį smurto artimoje aplinkoje bylose. Taip pat apžvelgsime, kokią teisinę pagalbą gali gauti smurto aukos ir kokios yra ginčų sprendimo mediacijos būdu galimybės.
Teisinė pagalba smurto aukoms
Valstybė garantuoja teisinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Yra dvi teisinės pagalbos rūšys:
- Pirminė teisinė pagalba: teikiama teisinė informacija, konsultacijos ir dokumentų rengimas. Ją gali gauti visi asmenys, kreipdamiesi į savivaldybės vykdomąją instituciją.
- Antrinė teisinė pagalba: apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą. Ją turi teisę gauti tam tikros asmenų kategorijos, kurių turtas ir pajamos neviršija nustatytų lygių, arba nukentėjusieji nuo sunkių nusikaltimų.
Nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.
VALSTYBĖS TEIKIAMA TEISINĖ PAGALBA
Mediacija kaip ginčų sprendimo būdas
Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys turi ieškoti galimybių ir padėti pareiškėjams ginčus išspręsti taikiai. Be to, pareiškėjams turi būti išaiškintos ginčų sprendimo mediacijos būdu galimybės. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjas pareiškia pageidavimą ginčą spręsti mediacijos būdu, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą dėl mediacijos vykdymo.
Taip pat skaitykite: Žalos atlyginimas už psichologinį smurtą
Mediacija - tai ginčų sprendimo būdas, kai neutralus tarpininkas (mediatorius) padeda šalims susitarti. Mediatorius - Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.
Privalomoji mediacija netaikoma bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, tėvystės pripažinimo, gimimo fakto nustatymo, įvaikinimo, santuokos sudarymo, santuokos pripažinimo negaliojančia. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių.
Tais atvejais, kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba LR Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų.
Teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį
Lietuvos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį smurto artimoje aplinkoje bylose, vadovaujasi Civilinio kodekso (CK) nuostatomis ir teismų praktika. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
- Žalos pasekmes;
- Žalą padariusio asmens kaltę;
- Jo turtinę padėtį;
- Kitus reikšmingus veiksnius.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad neturtinė žala turi kompensuoti patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjusį socialinį aktyvumą ir kitas neigiamas pasekmes. Svarbu atsižvelgti į smurto pobūdį, trukmę, intensyvumą, taip pat į aukos individualias savybes ir patirtį.
Taip pat skaitykite: Neturtinė žala baudžiamajame procese
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, jog baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai.
Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms. Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą.
Kita vertus, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.
| Kriterijus | Svarba nustatant neturtinės žalos dydį |
|---|---|
| Žalos pasekmės | Dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, socialinio aktyvumo sumažėjimas |
| Smurto pobūdis | Fizinis, psichologinis, seksualinis |
| Smurto trukmė ir intensyvumas | Ilgalaikis smurtas vertinamas griežčiau |
| Aukos individualios savybės | Jautrumas, pažeidžiamumas |
| Žalą padariusio asmens kaltė | Tyčinis smurtas vertinamas griežčiau |
Apibendrinant, neturtinės žalos dydžio nustatymas smurto artimoje aplinkoje bylose yra kompleksinis procesas, reikalaujantis atidaus kiekvienos situacijos įvertinimo. Teismams svarbu užtikrinti, kad žalos atlyginimas būtų teisingas, proporcingas ir kompensuotų aukai patirtą skriaudą.
Taip pat skaitykite: Neturtinė žala: Lietuvos praktika