Socialinis darbas yra svarbi sritis, kurioje specialistai padeda asmenims, šeimoms ir bendruomenėms įveikti įvairius gyvenimo sunkumus. Socialiniai darbuotojai naudoja įvairius metodus ir technikas, kad padėtų klientams spręsti problemas ir gerinti jų gyvenimo kokybę. Vienas iš svarbiausių metodų yra konsultavimas.
Socialinės įstaigos vizija, misija, tikslas ir uždaviniai
Socialinės įstaigos, tokios kaip Palangos miesto socialinių paslaugų centras, turi aiškią viziją, misiją, tikslus ir uždavinius. Šios įstaigos siekia:
- Gerinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę.
- Užtikrinti atsakingą įstaigos valdymą ir administravimą.
- Tobulinti socialinių paslaugų procesus, plėtojant naujus darbo organizavimo metodus.
- Plėtoti centro infrastruktūrą, gerinant socialinių paslaugų prieinamumą.
Palangos miesto socialinių paslaugų centras padeda žmogui susigrąžinti gyvenimo prasmę ir orumą. Taip pat stengiasi gerinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę, teikti kokybiškas socialines paslaugas, sąlygas ugdyti bei stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius. Taipogi Palangos miesto socialinių paslaugų centras padeda žmonėms integruotis į visuomenę, tapti jos dalimi, kurti bei atkurti pažeistus žmogaus ryšius su artimaisiais, institucijomis ir pačiu savimi.
Šiame centre yra teikiama nemažai socialinių paslaugų, pavyzdžiui, informavimas, bendrosios socialinės paslaugos, dienos socialinė globa, transportas, atvejo vadyba, intensyvi krizių veikimo pagalbos paslauga ir taip toliau.
Konsultavimo metodas
Konsultavimas yra dviejų pagalbos proceso dalyvių tarpasmeninė sąveika (Sandra Šatkauskienė, 2014). Šis metodas yra grindžiamas socialinio darbuotojo ir kliento dialogu bei yra pabrėžiama abipusė pagalbos proceso dalyvių sąveika. Klientas yra žinantis bei taip pat dalyvauja pagalbos procese.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinis darbuotojas suteikia reikalingą informaciją ir konsultuoja padėdamas žmogui suvokti problemos sudėtingumą ir kartu su klientu ieško galimų sprendimo būdų, tačiau konkrečius veiksmus atlieka tik vienas iš proceso dalyvių - klientas (Sandra Šatkauskienė, 2014). Socialinis darbuotojas, norėdamas suteikti pagalbą, turi vadovautis tik savo geranoriškumu padedant šeimai, bet privalo išmanyti būtent darbo su šeima kompetenciją (Gabrielė Juodsnukytė, Salomėja Karasevičiūtė, 2022). Konsultavimo metodas padeda tinkamai įvertinti ir suvokti šeimos struktūrą, funkcijas bei narių vaidmenis, padeda atskleisti, kas šeimoje yra lyderis, kas yra atstumtasis ar nuskriaustas bei kartu su klientu leidžia ieškoti veiksmingų sprendimo būdų.
Taip pat klientui leidžia savarankiškai įveikti įvairius gyvenimo sunkumus bei išbandymus. Šio tipo metodas leistų sužinoti, kokie yra vaiko santykiai su tėvais, kaip jis pats su jais bendrauja ir lengviau bus nustatyti, kokios pagalbos reikia vaikai ar šeimai, kad nebūtų jaučiama socialinė atskirtis (Gabrielė Juodsnukytė, Salomėja Karasevičiūtė, 2022).
Konsultavimas yra svarbus socialinio darbo elementas, kurio supratimas ir įgūdžiai lemia rezultatus (Tomas Raimundas Jovaiša, Odeta Gurskienė, Onutė Petronienė, 2011). Tai yra procesas, kuris turi pradžią bei pabaigą. Šis metodas naudojamas siekiant suprasti problemos prigimtį, nustatyti pagalbos veiksmų seką, siekiant rasti problemos sprendimą bei užmegzti kontaktą su klientu.
Taip pat konsultavimo metodu yra siekiama atrasti tikslą bei jį įgyvendinti, bendradarbiaujant aplinkoje su socialiniu darbuotoju ir klientu. Konsultavimas yra tas intervencijos metodas, kuris tarsi apgaubia visus čia paminėtus metodus, nes konsultavimo įgūdžiai - aktyvus klausymasis, struktūravimas, sprendimo priėmimo metodų valdymas, empatija ir kiti yra lyg fotofiltrai, kuriuos turi pereiti socialinio darbo situacija, kol paaiškės visos aplinkybės ir bus pasiektas rezultatas.
Socialinio darbo ir socialinės reabilitacijos studijos
Socialinio darbo ir socialinės reabilitacijos bakalauro studijų programa siekiama ugdyti specialistus, gebančius:
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
- Kritiškai vertinti tarpdisciplininių žinių taikymo galimybes daugiakultūrėje socialinio darbo ir socialinės reabilitacijos praktikoje.
- Taikyti žinias socialinio darbo ir reabilitacijos praktikoje ir tyrimuose.
- Vykdyti taikomuosius tyrimus, orientuotus į socialinio darbo teorijos ir praktinės veiklos sąsajas bei į daugiakultūrinės visuomenės psichosocialinius poreikius bei jų tenkinimą.
- Kūrybiškai interpretuoti taikomųjų tyrimų rezultatus profesinėje veikloje ir socialinės politikos kontekste.
- Atpažinti ir kompleksiškai vertinti asmens, grupės ir bendruomenės galias bei socialinės pagalbos ir reabilitacijos paslaugų poreikį.
- Rengti klientų socialinių poreikių tenkinimo planus, socialines programas ir projektus, telkiant asmens, grupės, bendruomenės išteklius, įgalinant juos savigalbai ir gyvenimo kokybės pokyčiams.
- Organizuoti ir teikti įgalinančią socialinę pagalbą asmenims, grupėms, bendruomenei tarpinstitucinio bendradarbiavimo kontekste.
- Kritiškai į(si)vertinti socialinės pagalbos paslaugų kokybę ir inicijuoti socialinės pagalbos tobulinimą, vadovaujantis socialinio teisingumo ir atsakomybės principais, žmogaus teisėmis, socialinio darbo vertybėmis ir etika.
- Koordinuoti socialinės pagalbos veiklas ir bendradarbiauti tarpdisciplininėje komandoje, prisiimant socialinę atsakomybę bei inicijuojant įgalinančią, asmens poreikius tenkinančią pagalbą multikultūrinėje aplinkoje.
- Demonstruoti toleranciją, pagarbą socialinei įvairovei tarpkultūriniame kontekste vadovaujantis socialinio darbo vertybėmis ir etikos reikalavimais.
Programoje derinami dėstymo ir studijų metodai, tradicinės (paskaita, seminaras) ir inovatyvios studijų formos (nuotolinis mokymasis Moodle aplinkoje/nuotolinio mokymosi Moodle aplinkoje elementai, kooperuotos studijos, akademinis judumas ir kt.). Taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamojo vertinimo sistema. Vertinimo metodai taikomi priklausomai nuo dalyko specifikos ir siekiamų rezultatų.
Žinių ir supratimo tikrinimui taikomi tarpiniai atsiskaitymai - kolokviumai, referatai, žodiniai pranešimai, esė ir egzaminas (individuali apklausa raštu, atvirų ir uždarų klausimų testai, koncepcijų ir minčių žemėlapiai). Studentų specialieji gebėjimai įvertinami atlikus skirtas užduotis: rašto darbas, netradicinė užduotis (pvz., atvejo analizė), projekto gynimas, tyrimo dizaino gynimas; kitas studijų dalykų bei praktikų užduotis - į dalykus integruoti kursiniai darbai; praktikų ataskaitos; individualių ir grupinių užduočių vertinimas etc.
Socialinio darbo ir socialinės reabilitacijos bakalauro studijų programą sudaro trys dalys: 1) bendrųjų universitetinių studijų dalykai - 15 kreditų, 2) socialinio darbo studijų krypties dalykai (su praktika ir baigiamojo darbo rengimu) - 166/162 kreditai, 3) kitų krypčių studijų dalykai - 59/63 kreditai.
Kitų krypčių dalykų studijos neatsiejamai susijusios su programos siekiamais studijų rezultatais, grindžia studijų tarpdiscipliniškumą. Praktikoms (nepertraukiamoms) skiriama 16 kreditų. Studijose numatytos 4 praktikos integruotos į dalykų turinį (8 kreditai), išklausę dalį teorinio kurso studentai atlieka užduotis praktikos vietose. Jungtinėje studijų programoje studentų akademiniam judumui skiriami 28 kreditai. Akademinio judumo planas orientuotas tarpkultūrinės patirties integravimui į socialinio darbo profesinį lauką socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo aspektu.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #darbuotoju #taikomi #problemu #sprendimo #metodai