Lietuvoje vaiko globos sistema išgyvena intensyvų pokyčių laikotarpį, siekiant užtikrinti asmenų, norinčių globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, parengimą bei vertinimą. Atsirado budintys globotojai, visose savivaldybėse pradėjo veikti globos centrai, patvirtinta bendra globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa (GIMK).
Asmenys, norintys tapti vaiko globėjais, yra rengiami ir vertinami, pradėtos organizuoti savitarpio pagalbos grupės - tai viena iš globėjų (rūpintojų) palaikymo ir pagalbos teikimo priemonių, leidžianti spręsti su vaiko globa susijusius klausimus.
Vis dažniau atsiranda globėjų (rūpintojų), kuriems kyla sunkumų bendraujant su globotiniu, jų tarpusavio santykiai įtempti, vaikas patiria mokymosi, adaptacijos sunkumų, dėl to globos procesas tampa vis sudėtingesnis. Aktuali problema - paauglystėje iškylančios nekonstruktyvaus elgesio apraiškos, kurios aštrėja, šios problemos nesprendžiant. Dažnas globėjas (rūpintojas) kreipiasi pagalbos į globos centrų specialistus, socialinius darbuotojus, psichologus.
Vaikų globėjams (rūpintojams) būtina nuolatinė kvalifikuota specialistų ir valstybės pagalba, nes tik taip jie gali tinkamai bei kompetentingai atlikti savo pareigas ir patenkinti vaiko poreikius.
Šiame straipsnyje analizuojama savitarpio pagalbos grupės globėjams patirtis, pateikiamas kokybinis tyrimas. Tyrimo rezultatai patvirtina tokio pagalbos būdo efektyvumą, leidžia numatyti ir projektuoti kitas pagalbos globėjams priemones.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Pagrindiniai žodžiai: globėjas (rūpintojas), savitarpio pagalbos grupė, į(si)galinimas, refleksija.
Globos centrų pagrindinė funkcija - padėti vaikams surasti globėjus ar įtėvius ir teikti profesionalią pagalbą, socialines bei psichologines konsultacijas, padėti priimti sprendimą globoti planuojantiems ar jau priėmusiems žmonėms šiame prasmingame ir įkvepiančiame vaikų globos kelyje. Globos kelyje reikalinga lydėti globėją ir padėti jam išspręsti su vaiko globa iškilusius iššūkius. Viena iš pagalbos priemonių - savitarpio paramos grupės.
Savitarpio pagalbos grupės globėjams kuriamos siekiant suteikti paramą ir palydėti nelengvame vaiko globos (rūpybos) procese. Vaikai, atvykę į globėjo (rūpintojo) šeimą, išgyvena netektį, atskirtį, neretai ilgisi savo biologinės šeimos, nors ten ir nebuvo palankių sąlygų augti, buvusios mokyklos, klasės draugų.
Kas yra savitarpio pagalbos grupė?
Savipagalba - pagalba, paremta sukauptos patirties dalijimusi ir tarpusavio pagalba su panašius sunkumus išgyvenančiais. Susidūrę su įvairiais sunkumais globėjai ir įtėviai gali išgyventi nesaugumo, vienišumo jausmus, frustraciją. Tokioje situacijoje norisi atrasti žmones, kurie buvo arba šiuo metu yra panašioje situacijoje.
Savipagalba - tai gebėjimas rasti savyje vidinių išteklių bei juos panaudoti laipsniškai keičiant savo gyvenimą. Užsiimdami savipagalba stengiamės pasinaudoti tuo, ką išgyvename, išdrįstame akis į akį susidurti su savo pačių skausmu ir naujai suvokiame atsakomybę už savo jausmus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie įvaikinimą NZ
Savipagalbos grupės yra vienas iš galimų problemų sprendimo būdų, pagrįstas asmeninės patirties bei rūpesčių dalijimusi tarpusavyje. Savipagalbos grupės yra atviros, visiems prieinamos ir skirtos globėjams (rūpintojams) ir įtėviams, globojantiems ar įsivaikinusius vaikus. Šiose grupėse dažniausiai keičiamasi gyvenimo patirtimi, gyvenimo istorijomis ir, svarbiausia, siekiama įsijausti į vienas kito sunkumus globojant ar įsivaikinus vaikus.
Grupių dalyviai tiesiog kalba apie save, klausosi vienas kito, patarinėja. Visa tai atliekama su atjautos nuostata, siekiant kartu nugalėti iškylančias problemas ar sunkumus, laikantis kartu nelengvoje kasdienybėje. Grupės veikla grindžiama bendrumu, savitarpio supratimu, pasitikėjimu ir pagarba.
Savitarpio pagalbos grupės principai:
- Bendrumas. Savipagalbos grupę vienija visiems jos dalyviams panaši problema. Grupėje kiekvienam sudaromos sąlygos pasidalyti patirtimi, o tai vargu ar įmanoma už grupės ribų. Pasidalijus panašia patirtimi tavo problema tampa nesvetima ir kitiems.
- Abipusė sąveika. Matydami kitus ir matomas kitų, žmogus geriau suvokia savo problemas ir pasirinkimo galimybę, be to abipusė sąveika savipagalbos grupėje užtikrina lygiavertiškumo atmosferą. Grupėje niekas nevadovauja, tačiau kiekvienas stengiasi prisidėti prie bendro tikslo. Kiekvienas grupės narys atsakingas už tai, kas joje vyksta.
- Pasitikėjimas. Darbas grupėje grindžiamas abipusius pasitikėjimu ir tuo, kad kiekvienas gali būti tikras, jog grupės nariai bus taip pat atviri bei išsaugos kito paslaptį, kad galės atsiremti į esantįjį šalia, kai bus sunku ir nepakeliama. Pasitikima ir tuo, kad kiekvienas galės išklausyti kitus ir būti jų išklausytas.
- Pagarba. Pagarba vienas kito patirčiai.
Globėjo (caregiver) savitarpio pagalbos grupė yra pagrįsta bendradarbiavimo, gerosios patirties dalijimosi, grupinės pagalbos principu. Grupės nariai padeda vieni kitiems išspręsti sunkumus vaiko priežiūros procese ir išanalizuoti problemų priežastis savo asmeniniame gyvenime. Savitarpio pagalbos grupės vadovas ne tik teikia socialinę paramą ir klausosi, bet ir teikia tikslingą, teorija pagrįstą informaciją, padedančią globėjui (caregiver) išspręsti bet kokius sunkumus.
Tyrimai apie savitarpio pagalbos grupių naudą
Jurbarko globos centro darbuotoja, kartu su Klaipėdos universiteto docentėmis, parengė straipsnį apie atliktą tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti kokią naudą Jurbarko raj. globėjams teikia savitarpio paramos grupių lankymas.
Savitarpio pagalbos grupės neprivalomos, jos siūlomos kaip pagalba ar parama globėjams, tačiau šio tyrimo ir praktinė patirtis atskleidė, kad šias grupes globėjai vertina kaip vieną veiksmingiausių pagalbos formų.
Taip pat skaitykite: Globėjo teisės
Tyrimas atskleidė, kad globėjo misija, darbas ir pašaukimas - nelengva veikla, jie patiria vaikų pasipriešinimą, turi gebėti jautriai ir profesionaliai palydėti vaiką netekties ir atsiskyrimo išgyvenimo, kardinalių gyvenimo pokyčių procese.
Grupės veiklą globėjai (rūpintojai) vertina teigiamai, teigia, kad grupės didina pasitikėjimą savimi, motyvuoja pasirinktai veiklai, teikia naujų žinių, pastiprina ir palydi. Kaip išskirtinis grupės bruožas nurodyta bendrystė, atsirandanti dalijantis problemomis ir patirtimis, kuriasi globėjų bendruomenė, globėjai bendrauja ir ne grupės užsiėmimų metu.
Tyrimo dalyviai pažymi, kad grupės veikla teikia vilties ir praktinės naudos, padeda surasti naujų problemų sprendimo būdų, teikia naujų žinių. Grupėje vyksta patirtinio mokymosi procesas, asmenybės augimas, įtraukiama profesinė veikla, ugdymas. Išskirtinę reikšmę šiame procese turi grupės koordinatoriaus vaidmuo, jis kuria psichologinės laisvės ir saugumo atmosferą, kurioje globėjai (rūpintojai) gali atsiverti ir pasitikėti.
Anot A. Rimkevičiūtės magistro darbo, tyrimo tikslas buvo ištirti globėjų galimybes savitarpio pagalbos grupėje, remiantis patirties refleksija. Tyrimo metodai: mokslinės-metodinės literatūros, dokumentų analizė, pusiau struktūruotas interviu, kokybinė turinio analizė.
Tyrimas atskleidė, kad globėjo misija, darbas ir pašaukimas nėra lengva veikla: jie susiduria su vaikų skundais ir turi sugebėti jautriai ir profesionaliai lydėti vaiką išgyvenant netektį ir atsiskyrimą, kardinalius gyvenimo pokyčius.
Tyrimo dalyvių demografiniai duomenys:
- Lytis: visos moterys.
- Amžius: nuo 32 iki 70 metų.
- Globos tipas: šeši nuolatiniai globėjai, trys laikini globėjai, du budintys globėjai.
- Globos laikotarpis: nuo šešių mėnesių iki dešimties metų.
- Globojamojo (prižiūrimo) vaiko amžius: nuo šešių mėnesių iki penkerių metų.
Savitarpio pagalbos programa demencija sergančių asmenų artimiesiems
Ši programa skirta žmonėms, kurie rūpinasi artimaisiais, turinčiais demenciją. Tai Lietuvoje analogų neturinti, edukacinė ir emocinį saugumą užtikrinanti savitarpio paramos programa, parengta bendradarbiaujant su įvairių sričių specialistais.
Dėmesio: programoje yra vos 10 vietų, todėl kviečiame nedelsti ir užtikrinti savo vietą.
Dalyvių atsiliepimai:
- "Rekomenduoju, ypač jei globotinio būklė sudėtingesnė. Įgijau daug žinių, gebėjimus reikės lavinti."
- "Programa padėjo suprasti, koks turėtų būti mano mąstymas ir elgesys su globotiniu."
- "Programa man buvo labai aktualiu metu."
- "Programa suteikė didesnį supratimą, kaip reiktų bendrauti, kaip jaučiasi sergantysis. Praktiniai patarimai lengvai pritaikomi."
- "Programa tikrai pateisino lūkesčius, daug naudingos informacijos gauta. Informacija pateikta įdomiai, glaustai, daug temų aptarta. Gavau labai daug naujų žinių ir įgūdžių. Informacijos paruošimas ir susitikimų pravedimas buvo aukščiausio lygio."
Demenciją turintiems asmenims būdingi ne tik pažintinių funkcijų sutrikimai, bet ir elgesio bei emocijų pokyčiai. Tyrimai rodo, kad net 91 proc. asmenų, turinčių demenciją, pasireiškia bent viena elgesio problema, o 50 proc. Ši būklė daro didelį poveikį artimųjų, prižiūrinčių ar slaugančių šiuos asmenis, gyvenimui.
Sunku priimti demencijos sukeltus pokyčius. Nuolatinis priežiūros poreikis riboja galimybes pasirūpinti savimi. Izoliacija ir atskirtis. Fizinis ir emocinis nuovargis, biurokratiniai iššūkiai.
tags: #globeju #savitarpio #pagalbos #grupes