Lietuvoje netrukus bus uždaryti paskutiniai vaikų globos namai. Pagrindinis tokios pertvarkos tikslas - suteikti galimybę ir taip likimo skriaustiems vaikams tapti visaverčiais bendruomenės nariais. Tuo permainos šioje socialiai jautrioje srityje nesibaigia.
Dvylikametė tauragiškė Kornelija (vardas pakeistas) bus pirmasis Lietuvos vaikas, kurią šiemet įsivaikins ir į tolimą šalį gyventi išveš Naujosios Zelandijos piliečių šeima. Lietuvoje tai labai retas atvejis. Sudėtingo likimo mergaitė, du jos broliai ir sesuo augo vaikų globos įstaigoje.
Nuo kitų metų Lietuvoje turėtų nelikti vaikų globos namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, vaikai arba bus įvaikinti šeimų, arba perkelti į bendruomenės namus. Pastaruosiuose gyvens po 8 globotinius, vaikai įsikurs butuose arba namuose ir kartu mokysis paprasčiausių buities darbų. Vis dėlto ministerija pripažįsta, kad įvaikintų vaikų vis dar per mažai.
Šią savaitę Lietuva vėl prisiminė per visą Lietuvą nuvilnijusią istoriją dėl mažametės įvaikinimo į Naujosios Zelandijos šeimą. Vilniaus apygardos teismas trečiadienį priėmė galutinį sprendimą devynmetės kaunietės įvaikinimo į Naująją Zelandiją byloje. Tačiau, kadangi posėdis uždaras, visuomenei lieka paslaptimi, kokį sprendimą priėmė teismas.
Kauno globos namų atstovas ketina skųsti teismo sprendimą, kuriuo buvo uždrausta 9-metę kaunietę įsivaikinti porai iš užsienio. Tai portalui tv3.lt patvirtino laikinai Kauno globos namų direktoriaus pareigas einantis Gintaras Bagdžiūnas: „Taip, skųsime. Daug komentuoti negaliu. Mes matome ten nutartyje tam tikrų aspektų, dėl kurių galime skųsti ir viskas“, - teigė G.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Pirmą kartą mergaitė su pora iš Naujosios Zelandijos susitiko prieš dvi savaites Kaune. Devynmetė kaunietė, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, šiuo metu gyvena nežinioje. Nors į Naująją Zelandiją ketinamos įvaikinti 9-metės kaunietės brolis pareiškė norintis tapti jos globėju, vien jo noro nepakanka, pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Ministro teigimu, vyras pirmiausiai turi atitikti įvaikinimui reikalingus kriterijus, o norą tapti jo globotine turi pareikšti ir pati mergaitė. Į Naująją Zelandiją bandomos įvaikinti devynmetės kaunietės brolis bando stabdyti įvaikinimo procedūrą ir mergaitės globos teises gauti pats. Vyras jau kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti įvaikinimo procedūrą.
Vilniaus apygardos teismas netenkino sutuoktinių iš Naujosios Zelandijos prašymo dėl devynmetės kaunietės įvaikinimo. Nuo sausio 4 dienos Vilniuje gyvenusi kartu su potencialiais įtėviais ir dviem prieš ketverius metus jų įvaikintais lietuviais berniukais po teismo sprendimo mergaitė grįžo į globėjo pagal įstatymą rankas.
Zelandai ketvirtadienį išvyko namo, tačiau, 15min žiniomis, sekmadienį mergaitei parašė ilgą laišką su nuotraukomis. Tuo metu prašymą sesers nuolatinei globai pateikęs jos brolis 25 metų Arūnas Leščiauskas dingo kaip į vandenį. Nuo teismo sprendimo praėjo lygiai savaitė. Per tą laiką brolis globos namuose nė karto neaplankė sesers.
G.Bagdžiūno žiniomis, jis grįžo atgal į Angliją. Pastaruoju metu jis čia gyvena ir su širdies drauge augina vienų metų vaiką. „Apie kokį lankymą ir ryšių mezgimą galima kalbėti, - atsiduso įstaigos atstovas. - Visi matome, kad įvyko žaidimas, nes mergaitė iki tol buvo niekam nereikalinga. Tačiau, kai jai atsirado reali galimybė turėti šeimą, galimus įtėvius, staiga atsirado brolis, kuris iki tol nepalaikė jokio ryšio. Mergaitė jo net nelabai pažįsta, pirmo susitikimo metu jo net neprisiminė.“
Vertinant brolio elgseną po zelandams neigiamo teismo sprendimo G.Bagdžiūnui peršasi vienintelė išvada - brolio noras globoti seserį nebuvo nuoširdus. „Antraip dabar jis su ja susitiktų kasdien ir kartu praleistų bent po kelias valandas. Pati suprantate, kad taip turėtų būti. Tačiau yra, kaip yra. Tuo metu zelandai išvažiavo, bet ryšių nenutraukė. Pati mergaitė išreiškė norą toliau bendrauti su šeima“, - pasakojo G.Bagdžiūnas.
Stebėdami realią situaciją ir kontekstą, globos namų teisininkai rengia apeliacinį skundą: „Skųsime ir tikrai siųsime dokumentus.“ Vertinant žmogiškai, G.Bagdžiūnas įsitikinęs, kad teismo sprendimas neatitinka mergaitės interesų. Vis dėlto teismo argumentai atmesti zelandų prašymą turi pagrindo. „Teisine prasme ten buvo procedūrinių pažeidimų.“
15min skelbė, kad teismo sprendimą netenkinti poros iš Naujosios Zelandijos prašymo įvaikinti mažametę lietuvę lėmė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos padarytos klaidos. Mergaitė į tarptautinio įvaikinimo registrą buvo įtraukta nesuteikiant lietuvių globėjams galimybės globoti ar įvaikinti ją vieną - be kitų dviejų seserų.
Teismo nuomone, išardžius seserų trejetuką Lietuvoje galimų įvaikinti vaikų registre mergaitė turėjo praleisti dar pusmetį ir tik tada turėjo būti inicijuotas jos tarptautinis įvaikinimas.
Įvaikinimo statistika
Per karantiną Lietuvoje sumažėjo įvaikinimų skaičius - pernai iš viso įvaikinta 80 vaikų, kai ankstesniais metais į namus gyventi iškeliaudavo apie pusantro šimto vaikų. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos piliečiai įvaikino 51 vaiką, užsieniečiai - 29. 2019 metais Lietuvos ir užsienio piliečių buvo įvaikinti 108 vaikai, 2018 metais - 159, 2017 metais - 139, 2016 metais - 157, pranešė Statistikos departamentas.
Per penkis šių metų mėnesius įvaikinti 27 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai, ketvirtadienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Iš įstaigos duomenimis, iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių, mišrios arba užsieniečių šeimos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiemet buvo įvaikinti 23 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių arba užsieniečių šeimos. Šiuo metu įvaikinimo laukia 368 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (73 proc.) - vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų), o vaikai iki 3 m.
Pernai Lietuvoje beveik perpus sumažėjo įvaikinimo laukiančių vaikų iki trejų metų, penktadienį skelbia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš viso siūlomi įvaikinti 552 vaikai. Iš jų - 129 Lietuvos piliečių šeimoms. Net 363 iš bendrojo galimų įvaikinti vaikų skaičiaus yra turintys specialiųjų poreikių ir yra siūlomi įvaikinti užsienio valstybių piliečiams. Norinčiųjų įvaikinti sąraše yra 153 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (141 sutuoktinių pora ir 12 nesusituokisių asmenų). 2018 m. 84 šeimos įvaikino 103 tėvų globos netekusius vaikus. 81 įvaikintas vaikas buvo 0-3 metų amžiaus. 39 užsieniečių šeimos įvaikino 56 vaikus.
Įvaikinimo statistika Lietuvoje
Įvaikinimo iššūkiai ir problemos
Seimas svarstys siūlymą keisti Civilinį kodeksą, kad be tėvų sutikimo būtų leidžiama įvaikinti apleistus vaikus. Parlamentarai šią savaitę po pateikimo pritarė nuostatai, kad įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei vienerius metus.
Tai parodė ir Vaiko teisių apsaugos institucijos, pristačiusios praėjusių metų veiklos ataskaitas. Įsivaikinti norinčios šeimos ir toliau pageidauja sveikų, ne iš socialinės rizikos atgabentų vaikų iki 3 metų.
Įsivaikinti ar tapti globėju Lietuvoje sunku. Ir ne tik todėl, kad gali būti morališkai sunku auginti ne savo vaiką kaip savo. Daug sunkiau, sako globėjai, yra praeiti kryžiaus kelius institucijose, kad vaiką būtų galima priimti į šeimą. Besikuriančios Įtėvių ir globėjų asociacijos atstovė Živilė Kaminskienė sako, kad procesai, kurie galėtų užtrukti keletą mėnesių trunka metus ir daugiau.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms, kurios įteisintų budinčius globėjus, nustatytų metų terminą pasitaisyti tėvams, įtėviams garantuotų išmokas ir atostogas kaip vaiko gimimo atveju.
Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Štai jie, dažniausiai girdimi mitais apie įvaikinimą: Vaikai įvaikinami neatsižvelgiant į jų nuomonę Iš tiesų Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas.
Med. Visuomenė šią istoriją ėmė sekti, kai apie tai, kad Kauno globos namuose gyvenusią mergaitę planuojama įvaikinti į Naująją Zelandiją, viešai prabilo su ja bendravusi savanorė. Tuomet paaiškėjo, kad mergaitė - iš aštuonių vaikų šeimos ir toli gražu ne visi giminaičiai žino, kokią ateitį tarnybos jau buvo suplanavusios mergaitei.
Kaip sekasi mergaitei svetimoje šalyje, domėtis įpareigota Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Jai informaciją teikia ne pati zelandų šeima, o mergaitę įvaikinusiai šeimai atstovaujanti įgaliota užsienio valstybės institucija. Lietuvai turi būti suteikiama informacija apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą, taip pat nuotraukos, vaizdo įrašai. Per pirmiuosius dvejus metus po įvaikinimo - du kartus per metus. Kitus dvejus metus - kartą per metus. Po ketverių metų po įvaikinimo - kai to pareikalauja Tarnyba.
„Tarnybai pateiktoje informacijoje nurodoma, kad mergaitė lanko mokyklą pagal savo amžių, jai sekasi puikiai ir adaptacija buvo greita. Mergaitė su šeima gyvena nuosavame name, turi savo kambarį ir viską, kas reikalinga tokio amžiaus vaikui. Apie tai, kad dešimtmetė patenkinta naujais namais, „Vakaro žinioms“ sakė ir Kauno globos namų direktorė Elena Trimonienė. „Mergaitei sekasi puikiai. Asmeniškai su ja ryšio nepalaikau, bet yra sesuo, kuri ryšį palaiko. Jos daug bendrauja, siunčia filmuotą medžiagą. Žinome tik tiek, kiek informacijos pasidalija sesuo, patys su šeima nebendraujame. Tiesa, vyresnė sesuo jau pilnametė, iškeliavo iš globos namų.
Ji įsitikinusi, kad Naujojoje Zelandijoje vaiko laukia šviesi ateitis: „Ji yra patenkinta, laiminga. Ir jau puikiai kalba angliškai. Visi vaikai nori turėti mylinčius tėvus. Mes džiaugiamės, kai vaikams pasiseka patekti į gerą šeimą, kur jie yra saugūs ir jaučiasi reikalingi. Per tą laiką nė vienas Lietuvos pilietis nesikreipė su noru mergaitę įvaikinti ar ilgalaikei globai. Įtėviai jai įrengė atskirą kambarį su nedidele bibliotekėle, vaikas lanko mokyklą, kurioje rado kelis draugus lietuvius.
Oficialiu jauniausios sesers globėju norintis tapti jos brolis, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, iki šiol sprendimo dėl globos taip ir nesužinojo. Nors tuomet tikėjo, kad pareiškus norą tapti globėju, tarptautinio įvaikinimo procesas teisme bus sustabdytas. Tiesa, į Naująją Zelandiją įvaikinta jauniausia sesutė naujuose namuose vadinama kitu vardu. Įtėviai jai suteikė antrą vardą. „Turbūt pasibaigus įvaikinimo procesui suteikiama ir įtėvių pavardė. Neturiu nieko prieš. Svarbiausia, kad nepanaikintų lietuviško vardo, kurį išrinko jos miręs tėtis. Raminu save tuo, jog tai yra kaina, kurią reikia sumokėti, kad ji turėtų tai, ko mes neturėjome.
Jis neslepia, kad ši istorija pažėrė kaip reikiant iššūkių visai šeimai. Vaikinas pasakoja, kad sulaukė pagalbos pasiūlymų iš kai kurių žmonių, tačiau buvo ir neigiamų reakcijų. Jungtinėje Karalystėje su šeima gyvenantis vaikinas pasakoja, kad buvo laikas, kai gatvėje tekdavo sutikti nemažai priešiškų žvilgsnių. Tad galiausiai jauna šeima nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą. Tačiau ši patirtis aštuonių vaikų šeimoje užaugusių brolių ir seserų ryšius tik sustiprino. Be to, jį susirado ir biologinis tėvas. Abu jie dabar bando atkurti prarastus santykius. „Aš visa gyvenimą laikiau viską savyje, stengiausi bėgti nuo prisiminimų apie gyvenimą pas mamą, tikėjausi, kad, išvykus į Jungtinę Karalystę, senas gyvenimas nepasivys. Ir kai reikėjo prieš kameras atsiverti, turėjau perlipti per savo vidinę sieną.
Įvaikinimas - galimybė vaikui augti šeimoje
15min studijoje – Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė
tags: #globeju #is #naujosios #zelandijos #facebook