Tiek įtrauktiems į II pakopos pensijų kaupimą, tiek svarstantiems kaupti III pensijų pakopoje savarankiškai kyla nemažai klausimų. Vienas iš jų - kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos? Aptarkime tai detaliau.
Pensijų pakopos ir paveldėjimo ypatumai
Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų pakopų, kurių kiekviena turi savų ypatumų, susijusių su paveldėjimu:
- I pakopos pensija (šioje sistemoje dalyvauja kiekvienas dirbantysis) nėra paveldima.
- II pakopos pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos, jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus.
- III pakopoje gyventojai lėšas gali kaupti savarankiškai ir šioje pakopoje sukauptos lėšos taip pat yra paveldimos.
Dėl šios priežasties visi dirbantieji iki 40 metų įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimo sistemą. Įmoką į II pakopos pensijų fondus sudaro pensijų kaupimo dalyvių dalis nuo atlyginimo, o valstybė, skatindama kaupimą, prisideda lėšomis iš valstybės biudžeto. Taip siekiama, kad išėjus į pensiją I ir II pakopos pensija užtikrintų maždaug 50 proc.
II pakopos pensijos išmokėjimas ir paveldėjimas
Sulaukus pensijos, sukauptas turtas ar jo dalis išmokama priklausomai nuo sukauptos sumos ir išmokų būdo. Jei antroje pakopoje sukaupta lėšų suma neviršija tam tikros sumos, sulaukus pensinio amžiaus visi sukaupti pinigai yra išmokami vienu metu. Sukaupus didesnę sumą, lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis. II pakopoje kaupiančiam asmeniui sukaupus didesnę sumą ir sulaukus pensinio amžiaus, yra įsigyjamas anuitetas.
Yra keletas anuiteto tipų, kurie leidžia užtikrinti dalinį pensijos paveldimumą:
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
- Anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirenkamas tuo atveju, kai norima užtikrinti dalinį pensijos paveldimumą. Išmokama mėnesinė išmoka bus kiek mažesnė nei standartinio anuiteto.
- Atidėtasis anuitetas įsigyjamas už dalį sukauptos sumos. Pasirinkus šį anuiteto tipą, paveldima likusi neišmokėta periodinių išmokų lėšų dalis iki tam tikro amžiaus.
Be to, svarbu žinoti, kad sulaukęs pensinio amžiaus, asmuo turi teisę atidėti išmokų pradžią. T.y. jis gali neskubėti išsimokėti sukauptos sumos, jei turi pakankamai lėšų pragyvenimui.
Ar pensijos gali būti paveldimos?
III pakopos pensijos kaupimas ir paveldėjimas
III pakopoje gyventojai lėšas gali kaupti savarankiškai. Valstybė skatina šį kaupimą įmokoms suteikdama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Kiekvienais kaupimo metais galima susigrąžinti sumą, siekiančią iki 20 proc.
III pensijų pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos.
Paveldėjimo tvarka ir įpėdinių atsakomybė
Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Jeigu abejojama ir nežinoma, kiek palikėjas turėjo turto, ar jis turėjo skolų, tai patogiausia ir saugiausia priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą.
Civilinio kodekso straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kiek priimama palikimo pagal apyrašą, tiek ir skolų palikėjas turi padengti, nesvarbu kokio dydžio jos yra. Jeigu skolos yra mažesnės, tai ir problemų nėra.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Įpėdiniai taip pat gali priimti mirusiojo turtą pagal įstatymą arba faktiškai pradėdami jį valdyti, tačiau šiais atvejais rizikuojama pavėluotai sužinoti apie palikėjo skolas. Sudarydami apyrašą antstoliai patikrina visus oficialius registrus, kuriose gali būti informacijos apie palikėjo turtą ir skolas. Jeigu paveldimas būstas, tai teiraujamasi ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, ar nėra įsiskolinimų. Taip pat patikrinami duomenys Antstolių informacinėje sistemoje. Iš jų matyti, ar palikėjas buvo skolininkas arba išieškotojas.
Šiuo metu notarai netgi primygtinai rekomenduoja sudaryti paveldimo turto apyrašą visada, kai įpėdiniais tampa nepilnamečiai ar neįgalūs asmenys. Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties datos reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.
Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Su palikėjo turtu gali būti paveldima didžioji dalis jo turėtų teisų ir skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio teisės ir prievolės.
Tarp asmeninio pobūdžio teisių yra teisė į pašalpas, kurios buvo mokamos palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją (išskyrus įstatymo numatytas išimtis) ar iš palikėjo darbo santykių kylančios teisės ir pareigos. Tačiau, jeigu palikėjui priklausę išlaikymo išmokos, pašalpa, pensija ar darbo užmokestis nebuvo išmokėti iki jo mirties, tai įpėdiniai įgyja teisę reikalauti šių lėšų.
Paveldimo turto apyrašas turi būti teisingas. Civiliniame kodekse įtvirtinta kad įpėdinis turi pateikti visus duomenis. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai į apyrašą lieka neįtrauktas tam tikras palikėjo turtas, jo teisės ar įsipareigojimai. Kadangi įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėto turto ribose, apyraše labai svarbu įrašyti ir tinkamą turto kainą. Todėl tais atvejais, kai yra didelės vertės turto ir skolų ir kai kyla abejonių dėl realios turto vertės, įpėdiniai neretai kviečiasi ir turto vertinimo ekspertus.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
Tokiais atvejais procedūras apibrėžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimoklausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. Bet vien reglamento įpėdiniams nepakanka, reikia specialistų pagalbos.
Būna atvejų, kai vengiama užbaigti palikimo priėmimo procesą. Žmogus tiesiog neatvyksta pasirašyti antstolio sudaryto paveldimo turto apyrašo, jei sužino, kad skolų yra daugiau negu turto. Jo žodžiais, toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus.
Teisinio proceso pusiaukelėje nuspręsti nebepriimti palikimo jau neįmanoma: pagal Civilinį kodeksą laikoma, sprendimas priimti palikimą priimamas jau tada, kai kreipiamasi į notarą.
Mirusio asmens būstas negali tapti šeimos nario ar kito asmens nuosavybe „automatiškai“. Deja, žmonės kartais klaidingai tikisi, kad bus taip, kaip jiems patogu: galės skolų nemokėti ir gyvens tame būste kaip gyvenę. O iš tiesų nepriimdami palikimo jie įstatymiškai tampa nelegaliais turto naudotojais.
Pirminę informaciją galima sužinoti raštu kreipiantis į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu išduoti pažymą apie tam tikro asmens skolas. Prie prašymo reikėtų pridėti mirties liudijimo kopiją ir asmens dokumento, patvirtinančio teisę paveldėti mirusiojo turtą, kopiją.
| Pensijų pakopa | Paveldėjimas | Ypatumai |
|---|---|---|
| I pakopa | Nepaveldimas | Dalyvauja visi dirbantieji |
| II pakopa | Paveldimas (jei asmuo miršta nesulaukęs pensijos) | Kaupiama privačiuose fonduose, galimi anuiteto variantai |
| III pakopa | Paveldimas | Kaupiama savarankiškai, taikoma GPM lengvata |
tags: #kokios #pensijos #grazinamos #paveldetojams