Šiame straipsnyje aptarsime situacijas, kai darbuotojas suserga prieš pat išeidamas iš darbo, ar darbdavys gali atleisti darbuotoją nedarbingumo metu ir kokios kompensacijos priklauso darbuotojui.
Darbuotojo situacija: nedarbingumas prieš atleidimą
M. Bareikis tv3.lt pasakojo: „Birželio 6 dieną parašiau prašymą išeiti iš darbo savo noru - dirbau UAB „Benet Distributors“ sandėlininku. Buvau atsakingas už prekių priėmimą, pagalbą sandėlio vadovui, darbo organizavimą. Prašyme parašiau, kad noriu būti atleidžiamas nuo birželio 23 dienos - per 14 darbo dienų. Taip nutiko, kad birželio 21 dieną susirgau ir turėjau nedarbingumą. Paskambinau savo sandėlio vadovui, pasakiau, kad turiu nedarbingumą. Jis man atsakė, kad apie tai jau žino. Tuo kalba ir pasibaigė. Birželio 29 dieną prisijungiau prie „Sodros“ sistemos, kad pateikčiau prašymą elektroniniu būdu. Pamatau iš „Sodros“ gautą pranešimą, kad UAB „Benet Distributors“ pranešė apie mano socialinio draudimo galiojimo pabaigą. Aš supratau, kad esu atleistas, o nedarbingumo metu atleisti pagal įstatymą negali“.
Darbuotojo reikalavimai
Vyras paskambino personalo vadovei pasiaiškinti, kaip čia taip atsitiko, ji jam atsakė, kad vyras pasinaudojęs savo teise pasiimti biuletenį, o ji pasinaudojusi sava - jį atleisti.
„Jie su manim nuo birželio 23 iki šios dienos neatsiskaitė, ką privalėjo pagal įstatymą padaryti. Pagrindinis dalykas, ko noriu -kad atsiskaitytų su manim. Jie tą ir padarė, antradienį kaip tik kalbėjausi su personalo vadove. Ir aš jiems pateikiau prašymą, kad nuo 23 dienos iki šios dienos imtinai už pradelstą laiką jie man sumokėtų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Iš pradžių personalo vadovė sutiko tai daryti, bet po to, pasitarusi su Logistikos vadovu, apsigalvojo. Be to, man sumokėjo ne visą algą - aš gaunu pagrindinį atlyginimą ir priedą už darbo rezultatus. Mūsų susitarimas yra, kad mano atlyginimas yra 580 eurų į rankas: pagrindinis atlyginimas yra 420 eurų bruto ir dar priedai už darbo rezultatus. O dabar atsiskaitymo lapelyje turiu tik pagrindinį atlyginimą, priedo už darbo rezultatus neturiu, nors visuose kituose atsiskaitymo lapeliuose buvo priedas už darbus. Tad dabar jie man skolingi už 7 darbo dienas - 255 eurus bruto ir dar nepaskaičiavau savo priedo už darbo rezultatus“, - kalbėjo atleistas vyras.
Darbdavio pozicija
Įmonės personalo vadovė Lina Jokubauskienė tv3.lt tvirtino, kad įmonė pagal Darbo kodeksą gali atleisti darbuotoją net kai jis turi nedarbingumą ir mano, kad UAB „Benet Distributors“ vyrui nieko neskolingi.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Vėliau pašnekovė pateikė atsakymus apie M. Bareikio atleidimą raštu: „Marius Bareikis š.m. birželio 6 d. parašė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2016 m. birželio 23 d. 2016 m. birželio 21 d. Sodros sistemoje registruotas jo nedarbingumo pažymėjimas, Marius Bareikis telefonu informavo tiesioginį vadovą, kad neatvyks į darbą dėl nedarbingumo. Apie tai, kad norėtų pasinaudoti LR Darbo kodekso (toliau- DK) 131 str. 1 d. 1 p. garantija, nepranešė nei tiesioginiam vadovui, nei Personalo skyriui. Taigi, vadovaudamiesi darbuotojo prašymu, teismų praktika Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis civ. bylose), Valstybinės Darbo inspekcijos portale skelbiamais atsakymais į klausimus (pridedama), LR DK 127 str. 1 d. - t.y. įspėjimo terminui pasibaigus, įforminome jo darbo sutarties nutraukimą, paskaičiavome galutinį atsiskaitymą. Kadangi darbuotojas atleidimo dieną dėl nedarbingumo nedirbo, mes vadovavomės LR DK 206 str. 1 d. 2 p., nurodančiu, kad atleidžiamam darbuotojui priklausančios sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti“, - teigia ji.
L. Jokubauskaienė taip pat nurodo, kad, antradienį Mariui Bareikiui atvykus į darbovietę, jam buvo išmokėta priklausantis darbo užmokestis, nepanaudotų atostogų kompensacija iki atleidimo dienos ir kitos paskaičiuotos sumos.
„Marius Bareikis buvo atleistas iš darbo pagal jo prašymą, teisėtai, laikantis darbo santykius reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Bendravome su Mariumi ir aiškinomės jo nusiskundimus dėl atleidimo. Jei buvęs darbuotojas mano, kad įvyko nesusipratimas, pažeistos jo teisės, kviečiame kreiptis į darbdavį, teisininkus ir konstruktyviai diskutuoti“, - sakė Personalo vadovė.
L. Jokubauskaitė taip pat nurodė, kad su M. Bareikiu buvo atsiskaityta tinkamai:
„Su darbuotoju atsiskaitėme vadovaudamiesi LR DK 206 str. 1 d. 2 p., kur nurodoma atsiskaitymo tvarka su darbuotoju, nedirbančiu atleidimo dieną. Be to, LR DK 141 str. aiškiai nurodo: Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Mariui Bareikiui buvo paskaičiuotos ir išmokėtos visos pagal jo darbo sutartį priklausančios darbo užmokesčio sumos, su juo atsiskaitėme sąžiningai, teisėtai ir pagal galiojančius įstatymus“, - nurodė L. Jokubauskaitė.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Profesinės sąjungos nuomonė
Profesinių sąjungų konfederacijos tesininkė Evelina Šilinytė tv3.lt nurodė, kad, pagal Darbo kodeksą sergančio žmogaus atleisti negalima:
„Iš esmės ligos atveju darbuotojas negali būti atleižiamas. Aišku, reikia žiūrėti visas aplinkybes, bet, galų gale, žmogus turi pasirašyti atleidimo dokumentus, tai jei jo nėra, jis to negali padaryti“, - nurodė ji.
E. Šilinytė taip pat sakė, kad Darbo ginčų komisija Mariui čia nepadės - ji pataria vyrui ieškotis advokato ir keliauti tiesiai į teismą.
Jeigu bus pripažinta, kad vyras išties buvo atleistas neteisėtai, tai reikštų, kad oficialiai jis vis dar dirba, ir įmonė turėtų jam už tai sumokėti.
Įspėjimo terminas ir išimtys
Norėdamas išeiti iš darbo, darbuotojas turi pareigą apie tai įspėti darbdavį parašęs prašymą. Tą turi padaryti 20 kalendorinių dienų prieš išėjimą. Vadinasi, gavę naują darbo pasiūlymą, pradėti dirbti naujame darbe iškart negalėsite, nebent gražiuoju susitarsite su esamu darbdaviu.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ darbo teisės advokatas Tomas Bagdanskis portalui lrytas.lt sakė, kad yra išimčių, kada galima išeiti anksčiau, visgi jų - vos kelios.
„Yra baigtinis sąrašas priežasčių, kada darbuotojas gali išeiti anksčiau: kai darbdavys darbuotojui neduoda darbo 30 dienų iš eilės arba 45 dienas per dvylika mėnesių, kai du mėnesius iš eilės neduoda pilnos algos, kai darbuotojas negali dirbti dėl savo sveikatos būklės ar dėl giminaičio slaugymo arba kai darbuotojui bedirbant sueina pensinis amžius“, - vardijo T.Bagdanskis.
Darbuotojų gudrybės ir jų pasekmės
Norintieji išeiti dabar pat, bando pasitelkti gudrybes: išsiimti nedarbingumo pažymėjimą, išeiti atostogų, o treti tiesiog nebepasirodo darbe. Advokatas T.Bagdanskis paaiškino, kuo gali baigtis kiekvienas atvejis.
„Būna, kad darbuotojai būna nesąžiningi: paprašo atostogų, kad nereikėtų atidirbti, o per jas parašo prašymą išeiti. Visgi nėra svertų sakyti, kad tai - neteisėta. Juk beatostogaudamas žmogus tikrai gali suprasti, kad nenori dirbti arba randa kitą darbą“, - aiškino T.Bagdanskis.
Nuo to labiausiai kenčia darbdavys - jei darbuotojas būdamas atostogose parašė prašymą išeiti iš darbo, darbdavys nieko padaryti negali, mat atostogų dienos įsiskaičiuoja į 20 kalendorinių dienų įspėjimo apie išėjimą laikotarpį.
„Teisinių sankcijų dėl to imtis negalima. Lieka tik moralinė dilema“, - pridūrė advokatas.
Dar viena gudrybė, kurios griebiasi darbuotojai, - pasiimti nedarbingumo pažymėjimą.
„Su nedarbingumu sudėtingiau - jei esi nedarbingas, tuomet negali dirbti ir pas kitą darbdavį“, - trumpai aiškino T.Bagdanskis.
Kai kurie, išgirdę, jog reikės dar 20 dienų padirbti, padėję prašymą išeiti iš darbo, kitą dieną apskritai nepasirodo. Pasak T.Bagdanskio, toks elgesys - neprotingas, galintis rimtai paveikti jūsų reputaciją ir galimybes ateityje susirasti naują darbą.
„Darbuotojui neatėjus į darbą, darbdavys gali sužymėti pravaikštas ir atleisti už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Jei kas paprašys rekomendacijos, faktas, kad darbuotojas viską metęs išėjo, gali pakenkti“, - įspėjo advokatas.
Tačiau spragų yra ir čia - darbdavys negali imtis jokių teisinių svertų, norėdamas kaip nors nubausti į darbą neatėjusį darbuotoją. Jam belieka tik parašyti neigiamą rekomendaciją.
„Darbdavys galėtų darbuotojo prašyti ir atlyginti nuostolius. Jei darbuotojas turėjo padaryti kokį nors darbą, viską metė, neatėjo ir dėl to darbdavys neįvykdė įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, būtų galima paskaičiuoti to žalą. Bet paprastai Lietuvoje niekas dėl to nesismulkina“, - aiškino T.Bagdanskis.
Darbdavių pinklės ir rekomendacijos
T.Bagdanskis įspėjo, kad retsykiais pinklių griebiasi ir patys darbdaviai, kad tik darbuotojui sutrukdytų išeiti.
„Išėjimo iš darbo prašyme turi būti aiškiai nurodyta dokumento surašymo diena ir data, nuo kada darbuotojas turi būti atleistas. Kai tos datos neužfiksuojamos, būna sunku atsekti, kada prašymas įteiktas. Taip pat darbuotojas turi pasiimti pažymą, kad darbdavys prašymą gavo, nes būna tokių atvejų, kad darbdavys tą prašymą sunaikina ir sako: „Aš nieko negavau“. Todėl reikia turėti įrodymą, kad tai įteikta“, - pabrėžė pašnekovas.
Darbdavių požiūris
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius portalui lrytas.lt papasakojo, kaip situaciją mato iš darbdavių pusės. Anot jo, išties svarbu, kad darbuotojai turi padirbti dar 20 dienų po prašymo išeiti pateikimo.
„Suprantu darbuotoją, kuris susirado kitą darbą, kad jį kviečia čia ir dabar. Bet sukeiskime vietomis - jei darbdavys nori atleisti darbuotoją, jis turi mokėti trijų mėnesių išeitinę, o įspėti prieš šešis mėnesius. Tai gal turi būti kažkoks paritetas ir į darbdavio pusę? Manau, 20 dienų - normalus laikas. Turi būti vienodos sąlygos - jei darbdavys galėtų atleisti tą pačią dieną, tai ir darbuotojas galėtų išeiti iškart parašęs pareiškimą“, - įsitikinęs V.Janulevičius.
„Sąlygos turi būti abipusės. Manau, kad geras darbuotojas, norintis dirbti kitoje vietoje, turėtų gražiai išeiti iš senos darbovietės. Be abejo, tas pats sakytina apie darbdavį“, - pabrėžė pašnekovas.
Jis tikino girdėjęs apie piliečių bandymus iš darbo išeiti anksčiau, visgi esą taip elgiasi tik žemesnės kvalifikacijos darbuotojai.
„Jei žmonės atsakingi, jiems reikia rekomendacijos. Dažniausiai aukštesnės kvalifikacijos ar pozicijos darbuotojai tikrai 20 dienų atbūna. Jie negali palikti buvusio darbdavio, nes reikia rekomendacijos.
Gudravimus matome paprastesniuose darbuose, kur nereikia rekomendacijų. Žmonės tiesiog neateina į darbą. Tokiu atveju nėra jokių sankcijų. Reikėtų numatyti tam tikras nuobaudas. Aišku, darbdavys tokiam darbuotojui nebemoka atlyginimo, bet vis tiek įmonė nukenčia, kai darbuotojo nebėra“, - sakė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas.
V.Janulevičius pridūrė, kad neretai darbdaviai būna geranoriški ir leidžia darbuotojui išeiti iš darbo nesuėjus terminui. Visgi tai gali priklausyti ne tik nuo darbdavio gerumo, bet ir nuo darbuotojo pozicijos.
„Jeigu tai darbuotojas, kuris stovi prie staklių, naujo darbuotojo iškart nesurasime, tam reikia laiko. O jei darbuotojas dirbo buhalterijoje, galbūt jo darbą perimti gali kiti kolegos“, - svarstė jis.
V.Janulevičiaus teigimu, darbdaviui dažnai būna gaila, kai tenka atsisveikinti su darbuotojais, ypač jei jie išdirbę daugybę metų.
„Mes vertiname darbuotojus, kurie ilgai išdirba, su jais skirtis sunku, nepaisant to, kad jie galbūt nebespėja su dabartinio gyvenimo tempu, su technologijomis. Senų darbuotojų išėjimas skausmingas morališkai.
Bet, aišku, reikia suvokti, kad jei žmogus nori tobulėti arba darbas tiek įgriso, kad jis nebesidžiaugia dirbdamas ir gaudamas atlygį, tai tokie darbuotojai turi patys išeiti ir paaiškinti priežastis darbdaviams.
tags: #nedarbingumo #rastelis #pakeitus #darboviete