Darbuotojo atleidimas iš darbo yra jautrus klausimas, ypač jei asmuo tuo metu serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą. Daugelis darbuotojų baiminasi, kad ligos metu gali netekti darbo, tačiau Lietuvos darbo teisė užtikrina tam tikrą apsaugą sergantiems asmenims. Vis dėlto, tam tikromis aplinkybėmis darbdavys gali teisėtai nutraukti darbo sutartį, net jei darbuotojas yra laikinai nedarbingas.
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad nereikia bijoti, nes atleisti sergantį darbuotoją vien dėl ligos - neleidžia Lietuvos įstatymai. Tačiau ragina nepamiršti, kad nors sergantiems žmonėms numatomi palengvinimai, tai nereiškia, kad darbo vieta lieka saugi.
Valstybinė darbo inspekcija
Ar darbdavys gali atleisti sergantį darbuotoją?
Pagal Lietuvos darbo kodekso 61 straipsnį, darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su darbuotoju, kuris yra laikinai nedarbingas, išskyrus tam tikras išimtis. Tai reiškia, kad jei darbuotojas turi galiojantį nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos ar sužeidimo, darbdavys neturi teisės jo atleisti savo iniciatyva.
Tačiau yra keletas atvejų, kai darbo sutartis vis dėlto gali būti nutraukta, net jei darbuotojas serga.
Taip pat skaitykite: Praktinis vadovas
Kada galima atleisti sergantį darbuotoją?
- Darbuotojas atleidžiamas savo noru: Jei pats darbuotojas pateikia prašymą išeiti iš darbo ir nesusitaria su darbdaviu dėl ilgesnio įspėjimo termino, darbdavys gali jį atleisti net ir tuo metu, kai darbuotojas serga.
- Darbuotojas atleidžiamas šalių susitarimu: Jei abi šalys susitaria nutraukti darbo sutartį, tai galima padaryti nepriklausomai nuo darbuotojo sveikatos būklės.
- Darbuotojas pažeidžia darbo drausmę arba turi rimtų nusižengimų: Net jei darbuotojas serga, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pavyzdžiui, buvo pagautas vagiliaujantis ar kitaip pažeidžiantis įstatymus.
- Darbo sutarties terminas baigiasi: Jeigu darbuotojas dirba pagal terminuotą darbo sutartį ir jos galiojimo laikas baigiasi, ji gali būti nepratęsiama, net jei darbuotojas tuo metu serga.
- Įmonės veikla nutraukiama arba darbuotojo pareigybė panaikinama: Jei įmonė bankrutuoja, užsidaro ar vyksta darbuotojų skaičiaus mažinimas, darbo sutartis gali būti nutraukta net ir tuo metu, kai darbuotojas serga. Tačiau šiuo atveju darbdavys privalo laikytis įspėjimo ir išeitinių išmokų tvarkos.
Darbo ginčų komisija
Kas nutinka, jei darbuotojas serga ilgą laiką?
Jei darbuotojas ilgą laiką turi nedarbingumo pažymėjimą ir jo sveikatos būklė negerėja, darbdavys gali inicijuoti darbo santykių nutraukimą pagal Lietuvos darbo kodekso 57 straipsnį, jei:
- Darbuotojas negali atlikti savo darbo funkcijų dėl sveikatos būklės.
- Darbuotojo laikinas nedarbingumas trunka ilgiau nei 122 kalendorines dienas nepertraukiamai, arba ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn.
Tokiu atveju darbdavys gali atleisti darbuotoją, tačiau jis privalo laikytis įstatyme numatytų procedūrų ir sumokėti išeitinę kompensaciją.
Ar darbdavys gali spausti darbuotoją išeiti iš darbo ligos metu?
Darbdaviui draudžiama daryti spaudimą darbuotojui, kad jis parašytų prašymą išeiti iš darbo savo noru ligos metu. Tai būtų laikoma nelegaliu veiksmu, kuris gali būti skundžiamas Darbo ginčų komisijai arba teismui.
Jeigu darbuotojas jaučia darbdavio spaudimą ir nenori palikti darbo, jam rekomenduojama nerašyti prašymo savo noru, o kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ar teisininkus dėl konsultacijos.
Taip pat skaitykite: Sąlygos Lietuvoje: nedarbingumas ir atleidimas
Ką daryti, jei darbuotojas buvo neteisėtai atleistas sergant?
Jeigu darbuotojas buvo atleistas ligos metu be teisėto pagrindo, jis turi teisę:
- Kreiptis į Darbo ginčų komisiją per 3 mėnesius nuo atleidimo dienos.
- Skųsti darbdavio sprendimą teismui, jei Darbo ginčų komisijos sprendimas netenkina.
- Reikalauti kompensacijos arba sugrąžinimo į darbą, jei nustatoma, kad atleidimas buvo neteisėtas.
Informacija apie ligą darbdaviui
Lietuvos darbo kodekse (DK) ir kitose darbo teisės normose nėra tiesiogiai nustatytos privalomos pareigos darbuotojui, jog jis visais atvejais privalo pateikti darbdaviui informaciją apie savo ligą, kitą su sveikatos būkle susijusią informaciją. Numato tik tai, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais.
Kadangi darbdaviui DK numato prievolę kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, o kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, atitinkamos informacijos pateikimas gali būti svarbus darbuotojui garantuojant tinkamas, saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas.
Darbdavio veiksmai įtarus darbuotojo ligą
Darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę jo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko tai padaryti. Privalomus sveikatos patikrinimus reglamentuoja įstatymas.
Įvertinti, ar dirbantis asmuo gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis darbo sąlygomis gali tik gydytojas, turintis šios veiklos licenciją. Esant abejonių, ar atliekamas darbas nepakenks darbuotojo sveikatai, darbuotojas, nurodžius priežastį, gali būti siunčiamas neeiliniam sveikatos tikrinimui. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas.
Taip pat skaitykite: Atleidimo tvarka
Jei darbuotojas siunčiamas neeiliniam sveikatos patikrinimui, darbdavys turi nurodyti priežastį ir pateikti atitinkamus dokumentus (pvz., darbuotojo pateiktus medicininius dokumentus ar kt.) bei nurodyti darbuotojo pareigybei taikomus kenksmingus rizikos veiksnius.
Sunkios ligos atveju
Pagal Lietuvos įstatymus, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų toje darbovietėje nėra.
Darbdavys, gavęs negalėjimo dirbti priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nutraukti darbo sutartį. Tuomet darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka).
Taip pat darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą, bet ir ligą ar neįgalumą pagrindžiančius įrodymus.
Lengvatos sunkia liga sergantiems darbuotojams
Darbdavys, vadovaudamasis šeimos medicinos paslaugas teikiančio arba darbo medicinos gydytojo išvada, tu priimti teisiškai reikšmingus ir adekvačius sprendimus dėl tokio darbuotojo darbo sąlygų (garantijų).
Darbo užmokesčio keitimas
Vienašališkai darbdavys negali pakeisti darbuotojo atlyginimo. Jeigu yra keičiamos darbo sutarties sąlygos, pavyzdžiui, nustatytas darbo užmokestis, tuomet darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie darbo sutarties sąlygos (-ų) keitimą, nustatyti ne trumpesnį negu 5 darbo dienos terminą darbuotojui apsispręsti ir gavęs raštišką darbuotojo sutikimą, atlikti atitinkamą įrašą darbo sutartyje, kurį darbo sutarties šalys patvirtina parašais.
Pagal kasacinio teismo praktiką, darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas nesant raštiško darbuotojo sutikimo teisinius padarinius gali sukelti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvūs veiksmai, kuriais buvo išreikšta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimui.
Išeitinės išmokos skaičiavimas
Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
| Situacija | Darbdavio veiksmai | Darbuotojo teisės |
|---|---|---|
| Darbuotojas serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą | Negali atleisti, išskyrus įstatyme numatytas išimtis | Apsauga nuo atleidimo, išskyrus tam tikrus atvejus |
| Ilgalaikis nedarbingumas | Gali inicijuoti darbo santykių nutraukimą, jei darbuotojas negali atlikti darbo funkcijų | Išeitinė kompensacija, teisė į įspėjimą |
| Darbdavio spaudimas išeiti iš darbo | Draudžiama daryti spaudimą | Teisė nesutikti, kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ar teisininkus |
| Neteisėtas atleidimas | - | Teisė kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar teismą, reikalauti kompensacijos ar sugrąžinimo į darbą |