Lytiškumas, kūno pokyčiai - natūrali ir neatsiejama augimo proceso dalis, kuri vyksta visiems: tiek įprastos raidos vaikams, tiek turintiems negalią. Vis dėlto, kalbant apie autizmą ir lytinį brendimą, kyla nemažai iššūkių ir klausimų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti tėvams ir specialistams, siekiant užtikrinti tinkamą lytiškumo ugdymą autistiškiems vaikams.
Lytiškumo ugdymo svarba
„Apie žmonių su negalia lytiškumą, seksualumą vengiama kalbėti. Tačiau šie dalykai egzistuoja ir jie - labai svarbūs. Susidaro įspūdis, kad dažnai požiūris į negalią turinčius žmonės yra, kad jiems kažko tarsi negalima. Pavyzdžiui, jei pamatysime mokykloje besiglaustančius įprastos raidos paauglius, niekas pernelyg dėmesio nekreips, tačiau jei vienas iš jų ar abudu turi negalią - tikėtina bus žiūrima kreivai. Tai yra tokie patys paaugliai, kurie bręsta ir atranda savo kūną, tačiau mūsų užduotis yra padėti jiems suprasti ir elgtis tinkamai“, - sako B. Veselienė.
Pasak G. Sabaliauskienės, kuri veda lytiškumo mokymus jaunimui, lytiškumas yra vienodas visiškai visiems vaikams, tiek neurotipiniams, tiek ne: „Juos domina tos pačios temos, vyksta tie patys kūno pokyčiai tiek berniukams, tiek mergaitėms. Tačiau skirtumas tas, kad neurotipiniai vaikai, kaip ir kitus įgūdžius, prisigaudo iš aplinkos, iš kitų vaikų, pasikalba su tėvais jiems rūpimu klausimu, ieško informacijos patys internete, knygose ir pan.
„Viena svarbiausių priežasčių, kodėl su autistiškais vaikais būtina kalbėti apie lytiškumo ugdymą, nes jie patenka į didelę riziką būti išnaudoti. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad seksualinės prievartos paplitimas gali būti iki trijų kartų didesnis tarp moterų, turinčių autizmo spektrą, palyginti su tomis, kurios jo neturi. Lytiškumo ugdymas prasideda ne tada kai jau akivaizdūs kūno pokyčiai, tačiau gerokai anksčiau, kad vaikai išmoktų atskirti, kas yra intymu, kas gali liesti jo kūną, kaip elgtis viešoje vietoje ir pan.“, - teigia B. Veselienė.
Patarimai tėvams
B. Veselienės teigimu, svarbiausia, kad tėvai pirmiausiai patys galėtų su vaikais kalbėti apie intymias temas, pokyčius. Vienus tėvus vaikų brendimo laikotarpis „ištinka“ netikėtai, kiti - tam ruošiasi iš anksto.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
„Vienas iš būdų, kaip padėti autistiškiems vaikams suprasti kūno pokyčius, yra naudoti supaprastintą, labai aiškią kalbą, be jokių perkeltinių reikšmių. Taip pat padeda vaizdinės priemonės, iliustracijos, kurios aiškiai parodo kas vyksta su jų kūnais, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Tai ypač svarbu, jeigu vaikas turi ir intelekto sutrikimą. Vesdama užsiėmimus autistiškiems vaikams, parenku pratimus, atsižvelgdama į individualius sensorinius poreikius, vaiko amžių ir supratingumo lygį.
Pasak B. Veselienės, net jei tėvams atrodo, kad jų vaiko elgesys atrandant savo kūną yra netinkamas, jis nebūtinai yra apskritai netinkamas, svarbiausia yra neneigti, kad vyksta brendimo procesai, kad vaikai auga, pažindinasi su pokyčiais: „Žmogus su negalia turi teisę į visus kūniškus dalykus.
Ką tėvai, gali padaryti, tai paaiškinti ir nukreipti saugia ir tinkama linkme, sukurti saugią aplinką ir išlikti, patikimais, kad vaikai jaustųsi saugiai komunikuodami apie savo brendimą.
Sensoriniai iššūkiai ir masturbacija
Kiekvienas žmogus kasdieną gauna daugybę informacijos per sensorines sistemas apie tai, kas vyksta aplinkoje, kas vyksta su mūsų kūnu. Anot G. Sabaliauskienės, nuo sensorikos priklauso ir žmogaus savijauta, nuotaika. Kai mes esame pikti, vadinasi mūsų sensorinė sistema šiandien veikia ne taip gerai, kaip norėtųsi. Ką mes darome, kad pakeltume sau nuotaiką? Labai daug įvairių dalykų, ir visi skirtingai: vieni eina sportuoti, kiti klauso garsios muzikos, treti valgo torto gabaliuką ir pan.
„Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, neturi savireguliacijos, todėl bando savo būdais nusiraminti. Kadangi dauguma jų turi ir sensorinės integracijos sutrikimą, tas nusiraminimas būtent ir atliepiamas per sensoriką. Mokslas sako, kad maži vaikai čiulpia nykštį, kad nurimtų, o vaikai, turintys sensorikos sutrikimus, gali atrasti, kad malonu liesti lytinius organus ir taip nurimti.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
G. Sabaliauskienė atkreipia dėmesį, kad jei autistiškas vaikas masturbuojasi - negalima drausti, reikia bandyti išsiaiškinti priežastis, kodėl jis taip elgiasi: mėgdžioja, siekia tėvų dėmesio, užsiima savistimuliacija, nes pagalbos būdai skiriasi: „Turėjau atvejį, kai paauglys, namuose masturbuodavosi daug laiko, tėvus tai labai erzino, jie nesutarė. Išsiaiškinome, kad jis taip daro ne dėl savireguliacijos, o tiesiog siekė tėvų dėmesio, norėjo daugiau laiko praleisti kartu su jais bendroje veikloje. Štai jums ir pagalbos būdas.
Informacijos šaltiniai paaugliams
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokią informaciją paaugliai gauna apie lytiškumą. „Tam tikros gėdos yra, labiau galbūt iš tos pusės, kad nėra aišku, kur kreiptis. Taip pat yra tam tikrų trukdžių, kuomet negalima kreiptis į specialistus be tėvų žinios, tad nebelieka anonimiškumo. Ne vienas paauglys nedrįsta kalbėtis su tėvais, o norėtųsi, kad šiose temose jauni žmonės turėtų suaugusių, kuriais galėtų pasitikėti.
Internetas, pasak pašnekovės, atvėrė galimybes susipažinti su dažnai tabu laikomomis temomis, tačiau kitoje medalio pusėje - lengvai prieinami, nesuvaldomi, klaidingi faktai: „Socialiniai tinklai ir internetas šiandien yra pagrindiniai informacijos šaltiniai daugeliui paauglių, ypač kai kalbama apie jautrias temas, tokias kaip anatomija ir lytiškumas. Tačiau šie šaltiniai yra dviprasmiški.
„Yra internetinių platformų, kurios teikia patikimą informaciją apie lytiškumą, anatomiją, lytinių ligų prevenciją, kontracepciją ir emocinius aspektus, susijusius su santykiais. Tokie šaltiniai gali padėti paaugliams gauti pagrįstos informacijos, kurios jie galbūt negauna mokykloje ar šeimoje, tačiau kitoje pusėje - klaidinga, sensacinga ir kartais žalinga informacija, kurios gausu įvairiuose socialiniuose tinkluose, influencerių paskyrose ar nepatikimose svetainėse.
Lytiškumo ugdymas mokykloje
M.Asakavičius atkreipė dėmesį, kad vaikų atskyrimas pamokų metu nereiškia, kad jie nesimoko apie priešingą lytį: „Dalis temų yra aptariamos su mišria auditorija, ypač kalbant apie psichologiją ir santykius, tačiau kai kurios temos yra intymios ir mes sąmoningai atskiriame tikėdamiesi didesnio mokinių atvirumo.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
„Su šiomis temomis dirbame jau septynerius metus ir pastebime, kad dalis mokyklų tikrai daug investuoja į lytinį ugdymą, kviečia specialistus, kad užpildytų žinių spragas. O kitos mokyklos skiria dėmesį minimaliai arba visiškai apie tai nekalba.
Lytiškumo srityje atsiranda daugiau specialistų, bet M.Asakavičius išskyrė didžiausią problemą - mokomosios medžiagos trūkumą: „Naujieji gyvenimo įgūdžių mokytojai yra visiškai neparuošti ir aš juos suprantu, nes jie yra įmesti į vandenį ir priversti plaukti neturėdami jokių įrankių - nėra metodikų ir medžiagos, reikia daug informacijos ieškoti patiems.