Šeima yra pati svarbiausia kiekvieno žmogaus gyvenime - mums, mūsų vaikams, mūsų tėvams ir seneliams. Ji svarbi dar ir tuo, kad yra ekonominio gyvenimo ir apskritai mūsų civilizacijos pagrindas. Keičiantis visuomenės socialinėms, ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir šeima. Ji turi prisitaikyti prie naujų aplinkybių, keisti gyvenimo stilių, savo funkcijas bei elgseną. Keičiantis šeimai, nyksta tradiciškai susiformavę šeimos bruožai bei šeimyniniai santykiai, ryškėja nauji. Šeimoje atsispindi ir kaupiasi visi socialinio ekonominio gyvenimo pažangūs ir negatyvūs pokyčiai, kuriamos ateities vizijos. Sparčios gyvenimo permainos gali lemti staigius ir esminius šeimos kaip sociokultūrinio instituto pokyčius, kuriems visuomenė dažnai nepasiruošusi ir kurių negali vienareikšmiškai priimti. Lietuvos pastarųjų dešimtmečių sąlygos bei pastarųjų metų esminiai pokyčiai ir vertybinių orientacijų virsmas veikia šeimą, jos formas, funkcijas, vidinius saitus, gyvenimo stilių bei elgseną.
Socialinės rizikos šeimos: apibrėžimas ir kriterijai
Socialinės rizikos šeima: apibrėžimas ir kriterijai
Šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja psichoaktyviomis (psichotropinėmis) medžiagomis; yra priklausomi nuo azartinių lošimų; neprižiūri savo vaikų, leidžia jiems valkatauti, elgetauti; dėl turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų; naudoja psichologinę, fizinę arba seksualinę prievartą; gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams vadinama socialinės rizikos šeima.
Statistiniai duomenys ir tendencijos
Šių dienų Lietuvoje socialinės rizikos šeimų skaičiaus dinamika rodo didelę svarbą šiai problematikai. 2003 metų duomenimis Lietuvoje buvo 17889 socialinės rizikos šeimų ir 39233 vaikai jose, t.y. 3,5 % šeimų ir 1,87 % vaikų mažiau nei 2002 metais, tačiau net 84,42 % šeimų ir 53,25 % vaikų daugiau nei 1995 metais. Per laikotarpį 1995-2002 m. daugiavaikės šeimos rodė didžiausią riziką, o tai atspindi poreikį pokyčiams politiniuose sprendimuose bei paslaugų vystymui. Taip pat pastebima, jog našlaičių ir beglobių vaikų problema išlieka aktuali; dauguma globojamų vaikų kilę iš rizikos šeimų.
Ekonominės ir socialinės išlaidos šeimoms
Santykinis skurdo lygis 2003 metais buvo 16 procentų, kai vidutinis šalyje lygis siekė 16 procentų. Tyrimai rodo, kad tarp namų ūkių su vaikais skurdo rizika išlieka aukštesnė, o daugiavaikės šeimos dažnai turi didesnes išlaidas mažinti skurdą. Daugiavaikių namų ūkių maisto išlaidos kartais sudaro didžiąją dalį jų biudžeto, o išlaidos negali augti proporcingai šeimos narių skaičiui.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Nepilnamečių nusikalstamumas ir šeimos ryšys
Sąlygos, kurias sukelia šeimos krizės, gali didinti nepilnamečių nusikalstamumą. Keturi iš penkių nepilnamečių nusikaltimus sąlygoja šeima. Tyrimai rodo, kad daugiausia nusikaltimų padaro vaikai iš šeimų, kuriose yra vienas iš tėvų arba kuriose tėvai girtauja ir vaikai nesirūpinami. Todėl saugios šeimos kūrimas ir stabilios socioeconominės sąlygos laikomos vienais iš svarbiausių prevencijos komponentų.
Teisinė bazė ir įstatyminė sistema
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva įsipareigojo įgyvendinti vaiko teises - 1992 m. Lietuvos Respublika prisijungė prie Vaiko teisių konvencijos bei Vaiko teisių deklaracijos. Įstatymai reglamentuoja tėvų teisę ir pareigą auklėti vaikus, vaikų teises saugo Konstitucija, Santuokos ir šeimos kodeksas (nurodomos nuostatos dėl nepilnamečių vaikų teisių gynimo), Civilinis kodeksas dėl šeimos ir tėvystės klausimų. Taip pat aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, tarp jų UNICEF Lietuvos nacionalinis komitetas, kurios prisideda prie vaikų teisių stiprinimo ir politikos formavimo.
Pagalba socialinės rizikos šeimoms: funkcijos ir įrankiai
Socialiniai darbuotojai - pagrindiniai pagalbos teikėjai rizikos šeimoms. Jie dirba su vaikais ir šeimomis, siekdami ankstyvosios prevencijos, įgalinimo ir jų sociokultūrinio vystymosi. Darbo tikslas - atskleisti socialinės rizikos šeimų narių požiūrį į savo šeimos funkcijas ir atlikimą, taip pat kurti individualius pagalbos planus ir skatinti šeimos gyventojus prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Darbas su šeima reikalauja nuoseklumo, lankstumo, empatijos ir aiškaus paaiškinimo galimų pasekmių, jei nedirbama kartu.
Įgalinimas - pagrindinė sąvoka teisiniame ir praktiniame kontekste. Socialinis darbuotojas siekia, kad klientas pats įgis capabilities spręsti problemas, o ne viską atliktų už jį. Tai apima treneravimą, kaip atstatyti tiltą tarp šeimos narių, skatinti atsakomybę ir savarankiškumą, bei laikytis etinių principų - ne teisti, o suprasti ir palaikyti.
Tvarka ir praktika Lietuvoje
Tvarka dėl to, kurios šeimos priskiriamos rizikos grupei, yra grindžiama įstatymais, institucijomis ir teikiamomis paslaugomis. Institucijos, atsakingos už darbą su rizikos šeimomis, apima savivaldybių socialinės paramos skyrius, Vaiko teisių apsaugos tarnybą, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas, policiją, socialinę paramą, psichologinę pagalbą bei teisinę pagalbą. Pagrindinis procesas - šeimos lankymas namuose, pokalbiai, informacijos rinkimas ir įvertinimas, individualaus pagalbos plano sudarymas, jo įgyvendinimo stebėsena.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
Specialistai pabrėžia prevencijos svarbą: dirbti su šeimomis, kurios nėra įtrauktos į oficialų apskaitos sąrašą, siekiant užkirsti kelią problemų eskalacijai. Taip pat akcentuojama didelė būtinybė užtikrinti tinkamą socialinių darbuotojų darbo užmokestį ir aprūpinimą priemonėmis, kad jie galėtų efektyviai įgalinti klientus. Vietos valdžia vaidina svarbų vaidmenį teikiant lėšas prevenciniam darbui ir resursus.
Glaudus praktinis vaizdas iš Plungės: patirtis ir įžvalgos
Plungės mieste socialinė priežiūra teikiama 60 šeimų, kuriose augo 140 vaikų. Darbo patirtis rodo, kad rezultatų galima tikėtis lėtai: įtrauktis į prevencinį darbą, pasitikėjimo atkūrimas, vaikų šypsenos - tai keli žingsniai į priekį. Dažnai tenka susidurti su šeimos narių abejingumu, uždarumu ar agresija, tačiau laikui bėgant atsiranda pasitikėjimas ir noras keistis. Darbas su rizikos šeimomis reikalauja nuolatinio dialogo, lankstumo ir profesionalaus požiūrio į klientą. Šeimos įtraukti į rizikos sąrašą - tai tik pradžia, o tikrasis darbas - įgalinti ir atstatyti šeimos vidinį potencialą.
Svarbu bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomene, siekiant sukurti saugią, sveiką ir darnią aplinką namuose, užtikrinti vaikų visapusį vystymąsi, socialinius ryšius bei įtraukti į pagalbą papildomas paslaugas: teisinę, psichologinę pagalbą, gebėjimų ugdymą ir darbą įsidarbinant. Praktikoje pastebima, kad intervencija turi būti koordinuota ir jautri, o įgalinimas vyksta per konkretų klientą ir jo aplinką - per mažus, pasiekiamus žingsnius.
Praktiniai pavyzdžiai ir etikos akcentai
Vienas iš svarbių klausimų - kaip socialinis darbuotojas įgalina klientą? Atsakymai dažnai priklauso nuo situacijos: kai kurios situacijos reikalauja atidžios kontrolės, tačiau pernelyg didelė kontrolė gali kurti baimę, manipuliavimą ir priklausomybę nuo specialisto. Kita vertus, yra atvejų, kai klientas nori būti atsakingas už save ir savo šeimą, tačiau trūksta įrankių bei resursų. Taikant įgalinimo principą, svarbu išlikti empatiškiems, nesmerkti ir būti lankstiems, aiškinti galimas pasekmes ir bendradarbiauti su šeima kavimais.
Praktikoje pasitaiko situacijų, kai socialiniai darbuotojai turi būti itin sąžiningi ir skaidrūs, atvirai paaiškinti, ką galima ir ko negalima, bei kaip veikia įstatyminė bazė. Empatija, kantrybė ir nuoseklumas - pagrindiniai faktoriai, leidžiantys įveikti pasipriešinimą ir užmegzti pasitikėjimą. Taip pat svarbu įtraukti vietinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų išteklius, kad būtų užtikrintas holistinis pagalbos paketą vaikams ir šeimoms.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Apibrėžimai ir įstatyminiai veiksmai
Šeimos įtraukiamos į rizikos sąrašą remiantis kriterijais, kurie gali būti taikomi kaip prevencinis įrankis arba kaip atsakas į esamą krizę. Lietuvos teisės aktai ir institucijų veikla užtikrina vaiko teises, saugumą ir tinkamą priėmimą į globą ar rūpybą, kai tai būtina. Tarp svarbiausių dokumentų - Konstitucija, SŠK, Vaiko teisių konvencija ir jos įgyvendinimo mechanizmai, bei įvairių ministerijų reglamentai, skirti vaikų teisių apsaugai ir socialinei paramai teikti.
Rekomendacijos vietinei praktikai
- Pradėti prevencinį darbą su šeimomis, kurios nėra įtrauktos į apskaitą, siekiant užkirsti kelią problemoms išryškėti.
- Užtikrinti tinkamą socialinių darbuotojų atlyginimą ir aprūpinimą priemonėmis, kad jie galėtų vykdyti efektyvią įgalinančią veiklą.
- Skatinti vietinę valdžią skirti pakankamai išteklių prevenciniam darbui ir bendruomenės įtraukimui.
- Užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius su šeimomis, vengti teisiško teismo ar gąsdinimo, skatinti atsakomybės jausmą ir bendradarbiavimą.
- Kurti saugią ir palaikančią aplinką vaikams bei užtikrinti jų teises pagal įstatymus.
tags: #seimos #neitrauktos #i #rizikos #seimas